Tolkinistinė Organizacija Lietuvoje

Kaip pasakysi, istari 😉 .

Jei kalbant atvirai, aš visuomet idealizuodavau lauko vadus, tokius kaip William Wallace, Robin Hood ar Turin Turambar. Kiekvienas iš jų turėdavo savo aukštesniuosius valdovus, kaip antai Robert the Bruce, King Arthur ar King Thingol. Nežinau kodėl, bet man pirmieji visuomet asocijuodavosi su drąsa, laisve ir gėriu. Jie būdavo ištikimi valdovams, juos gerbdavo ir tai dar labiau išryškindavo jų nuoširdų gerumą (na, čia gal išimtį reiktų padaryti Turinui ). Karaliai man visuomet atrodydavo beesantys daugiau ar mažiau suvaržyti savo įsipareigojimų, valdžios ir turtų. Žinoma, negalime lyginti mūsų galbūt būsimos organizacijos su Doriato karalyste, tačiau šiokių tokių paralelių galime įžvelgti. Paklausite, kas tuomet būtų tinkamiausias organizacijos prezidentas=karalius: sakyčiau, kad Xxxxxxx arba Xxxxxx. Nenoriu taip tiesiogai atkleisti jų vardų, nes tai tik mano asmeninė nuomonė. Jie tikrai būtų verti karaliai . Bėda tame, kad nei vienas iš jūsų neprisipažintų esasąs vertas tokio vardo ir atsisakytų jo vien iš kuklumo . Na, kaip Alatar'as teisingai pastebėjo, neverta sukaukti anksčiau laiko 😉

>Bėda tame, kad nei vienas iš jūsų neprisipažintų esasąs vertas tokio vardo ir atsisakytų jo vien iš kuklumo

be abejo as vertas tokio vardo ir dar didesnio, bet atsisakau... tarkim is kuklumo

Sorry, ten turėjo būti "nei vienas iš jų" . Neįsižeiks smeli - tu tikrai geriausias karo vadas mūsų forume 😉 .

Taip yra todel Aldarion,jog kartais idealizmas pernelyg placiai iskleidzia savo sparnus 😉 tavo mineti personazai nebuvo vien tik rozinem spalvom tapyti,net jei ir jie tera mitiniai. Visuomet yra pasleptos prasmes ir mintys. Jos siejasi su ealybe(kasdienybe,interesai,isipareigojimai,atsakomybe,mazesnio blogio pasirinkimas ir t.t. ) suprantu,jog skamba neromantiskai,bet kaip prof. Gudavicius sake,visi jie buvo tam tikri sunsnukiai svarbu tik tai,ka jie gero padare-nuo to priklauso mitas ir jo dydis 😉
Is tikruju del karaliaus tai tam tikra prasme skubi,skubi ne laiko prasme,bet kaip...Boromiras.Taip,zinau,zinau, "Gondor has no king,Gondor needs no king",bet pries tai jis reiske savo abejones teveliui,o anas mandagiai paaiskino,jog taip nedaroma(skaityti priedus,ar pati ZV,net nepamenu tiksliai ) Taip ir cia..skubeti neveta,dirbtinai prmesti ir garbinti butu skubota..viskam aeina savo laikas,baltojo medzio uglis prazysta pats,tada,kai reikia,o ne tada,kai to kazkas nori 😉

p.s.

W.Wallace tik M. Gibsono taip graziai pateiktas...is tikruju jis buvo gerokas mesininkas Tikrasis skotas man labiau yra Briusas
emm..Robinas,IMO yra daugiau reindzeris,nei lauko vadas. Kaip lauko vada geriau matyciau Cezari,Napoleona ar pan. Beje Robinas ir karalius Arturas.. khem.. 😉

Turiu atsiprašyti dar kartą - na ir klaidos . Kai rašiau Artūro vardą, jaučiau kad kažkas negerai. Po tavo žinutės tikrai ilgai bandžiau sudėlioti asmenybes į tinkamus laikotarpius - tik dabar pavyko. Robinas buvo prisiekęs karaliaus Ričardo Liūtaširdžio vasalas, o ne Artūro. Pastarasis yra žinomas kaip apsritojo stalo "įkūrėjas" ir šv. Gralio ieškotojas (beje neskaičiau apie jį nė vienos knygos ). Jis visai nedalyvavo Kryžiaus žygiuose, ką aš ir supainiojau. Na, vienžo, susivėliau tai kiap reikiant

Apie mėsininkus gal geriau čia nekalbėkime, nes tik bereikalingai gadintume eterio nuotaiką. Idealus galima susikurti, kad ir ne visai realius, o juk idealo siekimas ir skatina žmones tobulėti - kam atimti iš savęs galimybę turėti idealius siekius 😉 .

Atvirai pasakius, aš nemanau, kad tarp mūsų yra žmogus ir norintis, ir sugebantis valdyti tokį dalyką kaip oficiali organizacija. O tai jau rimta problema. Kas gi šiais laikais turi laiko biurokratijai?

Jei jau tarp mūsų būtų tas vienintelis organizacijos vadas (ar lyderis, vadinkit, kaip norit), tai mes neabejotume, kas jis. Taip, kad laukim.. metus, du.. ar daug.

Žalingas požiūris , nes tokiu vadovaujantis yra lengviausia nieko neveikti: palaukim, gal kas nors kitas už mus tai padarys . Siūlau tikrai rimtai apsvarstyti neoficialios organizacijos įkūrimą Naujųjų metų išvakarėse ar aušroje , taip pat pafantazuoti neformalių jos įstatų tematika .

Šis susitikimas kai kuriems iš mūsų buvo lakmuso popierėlis – manau neformali organizacija būtų pati optimaliausia diagnozė

Pabūsiu bjauri... Pagaliau tvarka ir ramybė, ir nieko kurti nebereikia 😉

Prisijungiu prie Indrajos 😉

Indraja rašė:Pabūsiu bjauri... Pagaliau tvarka ir ramybė, ir nieko kurti nebereikia 😉

O kuo "dabar" skiriasi nuo "prieš tai" - man, asmeniškai, troškimų tik pagausėjo . Čia kaip kam, žinoma, nesiginčiju ...

Formuluotė, diagnozė, išvada - tai tik žodžių žaismas , esmė ta - kad aš tave puikiai supratau, Indraja - tavo ir Tomos pozocijos aiškesnės negu aiškios, lygiai kaip ir mano

Tolikinistinė organizacija ne Lietuvoje, na o bet tačiau!
Wikipedia:

Articles on The Lord of the Rings appeared regularly in the 1960s fanzine Niekas, edited by Ed Meskys. The first organized Tolkien fan group was "The Fellowship of the Ring", founded by Ted Johnstone at Pittcon, the 1960 Worldcon. They published four issues of the fanzine i-Palantir before the organization disbanded.

The Tolkien Society of America first met "in February, 1965, beside the statue of Alma Mater on the Columbia University campus," according to a 1967 New York Times interview with Richard Plotz, the Society's founder and first Thain. By 1967, Meskys had become Thain and the society boasted over 1,000 members, organized into local groups or smials, a pattern that would be followed by other Tolkien fan organizations. The society published a newsletter, Green Dragon, and The Tolkien Journal (edited by Plotz). In 1969, the society sponsored the first Tolkien Conference at Belknap College. The Tolkien Conference was not a "science fiction convention" but rather a scholarly event.

Elentari rašė:

Aldarion rašė:Kalbant apie fondus, jei mūsų organizaciją išsiplėstų ir mes pradėtume rimtai dirbti su mažesnio amžiaus vaikais (sekti jiems stebuklines pasakas, vaidinti/mokinti juos vaidinti pagal Tolkino ar lietuviškas sakmes), tuomet tikrai galėtume mėginti gauti paramą iš kokio nors ES kultūrinio fondo, Lietuvos kultūros ar švietimo ministerijų. Tačiau tuomet, kaip Laiqua ir minėjo, turėtume įsipareigoti, tarkime, rengti kasmetines vaikų stovyklas ir pan. Bet čia jau reikia tikrai rimtos idėjos ir verslo kooperacijos, kas kol kas mums dar nelabai pasiekiama – per mažai laiko skiriame savo veiklai (nes ta veikla tiesiog mūsų hobis, o ne darbas).

Čia yra šiokia tokia problema... Kadangi mes nesame oficiali organizacija, tai būtų nerealiai sunku ką nors įtikinti paremti, net ir parašius neblogą projektą...

Štai čia tikrai įdomus minčių posūkis; t.y. Aldarionas nurodo visą grandinėlę organizacija + veikla = galimybė gauti paramą. Tik turbūt iš pradžių reikia pažiūrėti, ar galėtume realiai atlikti tokią ar kitokią veiklą - įkurti neveiklią organizaciją visgi daug paprasčiau, nei kažką nuveikti.

Sveiki.

Turiu daug rimtų minčių, todėl norėčiau, kad į jas atsilieptų ne vienas.

Ilgą laiką prie organizacijos klausimo nenorėjau (manau, ir daugelis kitų bent pusiau šalininkų nenorėjo) grįžti, bet dabar, manau, pats laikas. Taip, daug žmonių, kurie anksčiau buvo aktyvūs ir entuziastingi, dingo, ko gero, nesugrįš. Taip, ir tie, kurie liko, apkiauto. Tačiau atsisijojimas vis tiek vyksta, tai natūralu, tokia veikla kaip ši niekada nebūna amžina, labai retais atvejais "tęsiasi visą gyvenimą". Iš to paprasčiausiai išaugama. Todėl manau, kad daug geriau iš naujo iškelti organizacijos klausimą dabar, kai jau yra atsisijoję nors keletas senų stabilesnių galvų, kai jau yra šioks toks pagrindas, nei iš pradžių įkurti organizaciją, o po to žiūrėti, kaip ji byra (kaip kad atsitiko Estijoje).

Mano manymu, pats laikas imtis truputį rimtesnės veiklos. "Rimtesnės" tai nereiškia tokios, kurią darytume tik iš pareigos. Ne, veiklos pobūdžio ir esmės nekeistume, tik, sakykim, žengtume į truputį kitokį lygmenį. Pasipuoštume nauju rūbu. Kam to reikia?

Pirma. Štai dabar po truputį ima megztis bendradarbiavimas su užsienio bendraminčiais. Su estais kontaktų jau turėjome, dar juos atšviežinsime. Neseniai gavome kvietimą (vėliau pasirodys daugiau informacijos) iš švedų. Kalbamės su vokiečiais, kai kas - su rusais. Kai tinklalapis atsišviežins, jame turėtų atsirasti Helgės Fauskangerio straipsnių vertimų (autoriaus leidimas jau gautas). Jeigu nenumosim į tai ranka, tai yra puikios galimybės įsilieti į pasaulinį fendomą. Bendrauti su užsienio tolkinistais, keistis idėjomis, straipsniais, gal net bendrais projektais.

Antra. Tikrai nemažai mūsų jaučiasi ir "bendrai fantastais". Man (ir ne man vienai) tikrai nepatinka kartais metamas kreivas žvilgsnis į "tuos vaikučius tolkinūtus". Galbūt tą galima pataisyti?..

Taigi. Kai pradėjom bendrauti su užsieniečiais, ypač ryškiai pajutau, kaip negerai, kad mums trūksta kažkokio konkretesnio, aiškaus ir tvirto pagrindo. T.y. net įvardydama laiške Tolkien LT kaip "neformalią Tolkino draugiją", suprantu, kad daug įdomiau/geriau/solidžiau atrodytų, jei mes turėtumėme ir galėtumėme prireikus papasakoti apie save būtent kaip apie draugiją, ir kad nieko nebijodama galėčiau pasirašyti po laišku, tarkime, "Tolkien Lietuva atstovė tarptautiniams ryšiams" arba kaip nors imantriau fantastiškai (kaip kad Tapinas buvo "tanas"). Nes tiesiog "Barbora" skamba nerimtai - kai tau rašo Lord toks ir toks, tokio ir tokio Society pogrupio vyresnysis... Taip, tai tėra skambūs žodžiai, bet čia juk yra žaidimas, ir jei jame dalyvauja visi, daug geriau. Tiesiog smagu Vienas kontaktų sakė internete radęs "Tolkien Lietuva", bet nesupratęs, ar tai "tik internetinė bendruomenė, ar ir kažką realiai daranti grupė". Taip, mūsų apibūdimas "neoficiali draugija" yra labai normalus, ir jo keisti tikrai nesiūlau, tačiau jeigu kažkas paklaustų: o kaip jūs veikiate kaip draugija? ...būtų sunku atsakyt. Mes veikiam kaip draugų gauja, tai šen, tai ten susitinkanti. Prašau dar be komentarų, skaitykit toliau.

Taigi - ką siūlau. Pas mus čia yra visokių priešininkų, kuriems bet koks "organizavimas" sukelia baisingus traukulius. Aš nieko ir nesiūlau organizuoti, nes mes iš tiesų jau esame susiorganizavę. Yra labai daug nusistovėjusių dalykų, kuriems paprasčiausiai galime suteikti kažkokį statusą. Pavardinsiu tik kai ką: nazgūlų taryba, Metraštis ir Metraštininkas, Bastūnų gildija, tradiciniai renginiai, tam tikri titulai (Mamytė, Tamsioji Magistrė)... Iš viso to ir galima sulipdyti tam tikrą struktūrą. Tą nebūtina įteisinti teisiškai. Kaip tik - pirmiausia padarom struktūrą, o jei jau labai labai reiks, užpildysim popierius, nors artimiausią dešimtmetį turbūt nereiks. Kad būtume ne šiaip pavadinimas "neoficiali Tolkino draugija", o iš tiesų - draugija, su savo tikslais, veikla, šūkiu, pareigybėmis ir pan. Jokio nario mokesčio, jokių įsipareigojimų likti amžinai.

Dar sykį - kam to reikia?

1. Visa tai, ką darome, yra žaidimas, o žaidžiame kiekvienas dėl savų priežasčių.
2. Kad solidžiau atrodytume tiek savame krašte, tiek tarptautinėje arenoje, didesnis organizuotumas mums būtinas.
3. Susiorganizuodami, tegu ir ne "teisiškai-formaliai", įsijungsime į, na gerai, dar kartą pavartokim nuvalkiotą terminą, "aukštesnės lygos žaidimą". Į mus žiūrės rimčiau, mus vertins rimčiau, ir mes patys geriau jausimės. Be kitų dalykų, bus lengviau paaiškinti, kas mes esam, nepilnamečių narių tėvams.
4. Taip galima sudominti ir pritraukti naujų žmonių, įtraukiant juos į jau egzistuojančią draugiją (na, aš labai džiaugiuosi, kad pas mus nėra tokio nuvalkioto papročio kaip naujokų krikštynos, bet galima sugalvoti ir kitokių dalykų, pvz. per draugijos struktūrą).

Todėl siūlau visiems čia dėti sąrašus tų dalykų, iš kurių galima būtų sulipdyti mus į draugiją. Draugija - tai grupė, turinti siekius/tikslus, simboliką (jau turim ją), žaismingus įstatus, struktūrą ir vadovybę (virtualybėj - nazgūlai, realybėj - gal, tarkim, kiekvieno renginio pagr. organizatorius galėtų turėti kokį nors viduržemišką titulą? Kokį viduržemišką titulą suteiksim žinianešiam, t.y. bendraujantiem su kitais fantastų klubais? Ir t.t. Gal draugija galėtų turėti garbės tarybą, kuri vis kas kažkiek laiko keičiasi? Nieko naujo iš esmės nereikia kurti, tik pasinaudoti tuo, kas jau yra).


Trumpai tariant, aš jums džiugiai pranešu, kad mes jau turime organizaciją, tik jos detalės suverstos į krūvą ir, su trupučiu išmonės, klijų ir varžtų, galime iš tų lentų pastatyti baldą. Spintą, jei norite. Su durimis į kitą pasaulį.

Na, jei praktiškai tik tai, kas ir taip yra, pavadinama kiek kitaip (ir dargi, žiū, teisingu vertimu), tai ne tokia jau tragedija Aš ir dabar kitiems kalbu kaip apie bendruomenę, ir dargi pagal visus požymius - vienintelę tokią.

... Beje, su rusais tai kalbu, bet ne su kuria nors organizacija. Pas juos dabar individualėjimo metas - jie ne tiek forumuose, kiek asmeniais ryšiais bloguose bendrauja. Tiesa, yra ir klubai, meistrų grupės, vertimų leidybinė grupė, bet tai - siauresni dalykai, ne "tolkinistų draugijos", jose veikiama, o glaudžiai bendraujama plačiau. Na bet čia apie šalį, kur tolkinistų tūkstančiai.

O fantastus kartais paauklėju. Bet asmeninėmis progomis.

Viskas skamba labai gražiai ir viliojančiai, ir netgi mane beveik įtikino, kad tai nėra nieko baisaus Vienas "bet":

tačiau jeigu kažkas paklaustų: o kaip jūs veikiate kaip draugija? ...būtų sunku atsakyt. Mes veikiam kaip draugų gauja, tai šen, tai ten susitinkanti.

Ar manai, kad jei ta draugų gauja veiks tą patį, bet jos nariai vienas kitą vadins šiek tiek kitap, "Viduržemiškai", tai jau kažkas labai pasikeis? Man atrodo, jog jei norim kažko rimtesnio, nei dabar yra, tai ir mūsų renginiai turi būti rimtesni tolkinistiniu požiūriu. O ar galim tai padaryti - geras klausimas.

Man tokios organizacijos idėja labai patinka ir, jei ji bus "lipdoma", prisidėsiu visomis savo išgalėmis Nuostabi iniciatyva!

Hmm, o Estijoje organizacija tikrai pradėjo irti? Visad taip džiugu būdavo pagalvoti, kad jiems ten sekasi realiai veikti... Iš to, kiek pačiam teko susidurti su organizacijomis, susidariau vaizdą, jog jų veiklos rimtumas priklauso nuo žmonių požiūrio į pačią veiklą, jų įsitraukimą į ją, ir, kas galbūt būtų aktualu mums, tos veiklos turimą patirtį. Noriu pasakyti, kad kai kurie mūsų renginiai gaunasi nerimti ne vien dėl to, jog mes nepakankamai rimtai į juos žiūrime, bet iš dalies būtent dėl to, jog mes neturime pakankamai nei metodinės nei praktinės jų organizavimo patirties. Kadangi tai visgi yra įgyjama per tam tikrą laikotarpį, todėl į paskutinį Laiquos klausimą būčiau linkęs atsakyti teigiamai - mums tikrai galėtų pavykti, jeigu mes toliau tęstume savo bandymus ir dėtume į juos pastangas .

Ir šiaip, visos išvardintos priežastys, kam mums būtų reikalinga tokia neformali, bet daug labiau struktūrizuota organizacija nei yra dabar, yra rimtos. Malonu pagalvoti apie struktūrą jau vien prisiminus fantastiškus STT agenčių, STT tarybos bei tolkinatoriaus nuotykius. Taip, tai žaidimas, bet jei jau žaidžiam, tai kodėl jo nesipadarius įdomesniu bei rimtesniu?! Ta pati Starlin minėta problema su tarptautiniais santykiais, kai pas mus nėra nieko konkretaus... Tapinui, nors ir trumpam, bet pavyko sukurti organizaciją tik su dviejų bendraminčių pagalba. Mes kartu jau ketverius su virš metų, kai kas ir virš penkių - sakyčiau viskas įmanoma, jei mes vis dar gyvi Neperlenkiam lazdos ir pirmyn

Tiesa, apie mane patį iš bendros veiklos galbūt galėjote susidaryti įspūdį, jog esu panašus į "strakalą-makalą", kaip aš save apibūdinčiau, t.y. "Įdomu tas, ei, bet gal įdomu ir anas. O, tai apsiimkim tuo, oi ne, bet gal tada ir anuo...". Taip, tai greičiausiai neprideda pasitikikėjimo manimi, kaip veiklos koorganizatoriumi, bet pradedu stengtis dirbti su šia savo yda, taigi po kiek laiko nuoširdžiai viliuosi tapti bent kiek žemiškesniu idealistu, galinčiu kur kas kokybiškiau prisidėti prie realios Tolkien LT veiklos, pradedant nevėlavimais po parą su savo įsipareigojimais...