Tolkinistinė Organizacija Lietuvoje

Šauniai pasakyta - tiksliai ir aiškiai .

Man, asmeniškai, organizacija niekad nebuvo katė maiše, nes aš apie ją galvojau, kaip pats norėjau. Nemanau, kad ir kiti to nedarė - suvieniję savo organizacijos vizijas - galėtume gauti puikų darinį. Visgi Starlin apibūdinimas tikriausiai yra pats bendriausias ir priimtiniausias:

Organizaciją daugiau įsivaizduoju kaip centrą, (ne)periodiškai surenkantį tolkinistus ir į kurį galima kreiptis, jeigu nei iš šio nei iš to susidomėjai Tolkinu ir nori sužinoti daugiau. Taip pat kaip paprasčiausią draugišką kompaniją...

Kodėl man neužtenka forumo? Bendraudamas jame aš matau tik ekraną, o tai mane veikia pusėtinai, t.y. nepilnai. Foruminiu tolkinistu gali būti kiekvienas prašalaitis, o, tarkim, neoficialios organizacijos nariui jau reiktų įdėti šiokių tokių pastangų, norint normaliai įsilieti į egzistuojančią bendruomenę. Tokios pastangos daug sparčiau padėtų žmogui bręsti tiek bendravimo, tiek ir veiklos atžvilgiais. Sekmadienį skaitytame pranešime aš stengiausi supažindinti su dviem realiom tolkinistinėm organizacijom, kurių vienos, Lietuvos Tolkino Brolijos, pavyzdžiu pradžiai ir norėčiau sekti. Ji nebuvo formali, neturėjo jokių įstatų, tačiau per pusantrų metų ji suteikė žmonėms tai, ką jie atsimins visą gyvenimą. Ar jūs to nenorėtumėte? Aš, asmeniškai, tai be galo . Ir man nesvarbu, kad gal iš tokios organizacijos nieko neišeitų, jį pakartotų Brolijos istoriją ar netgi užgesintų bet kokias tolimesnes tolkinistines iniciatyvas. Aš tiesiog norėčiau bendrauti gyvai, tobulint tą bendravimą, kartu tobulinant ir patį tolkinismą. Sėdėjimas forume skatina mane pamiršti, ką, pavyzdžiui, reiškia nakvoti po žvaigždėtu dangumi, sėdėti prie laužo, klausantis elfo sekamos Turino istorijos, ar tiesiog vakaro prieblandoje mėginti (užtenka ir mėginimo ) sudainuoti kokią tolkinistinę melodiją (naktis ant Rambyno kalno buvo pasakiška 😉 ). Forumas - nepakeičiama priemonė organizavimui ir tarimuisi, tačiau įkalinti jame ir tikrąjį tolkinizmą - tai tikriausias jo genocidas

Na ne, jokiu būdu ne genocidas. Jeigu nebūtų buvę interneto, bent jau aš nebūčiau tapus tolkiniste. Ir apskritai, internetas labai papildė tiek rimtų, tiek nelabai tolkinistų gretas. Ir internetu daug patogiau versti

Be interneto ir be PJ filmo manoji tolkinizmo liga būtų amžinai likusi latentinės stadijos. Ir nieko versti nebūtų šovę į galvą (lietuviško vertimo būsena visai nesidomėjau, nes nebuvo priežasties atkreipti į ją dėmesį. O kai kine pamačiau titrus, tai ir atkreipiau. O kai internete radau dar kitus titrus, pradėjau verst - titrus, suprantama). Tolkinistus kaip grupę pastebėjau būtent internete, keletą mėnesių prieš FotR pasirodymą - jie tuo metu taip intensyviai laukė, kad nepastebėti nebuvo įmanoma. Labai nustebau, kad jų tiek daug, kad jie turi kone savo subkultūrą, ir dargi labai smagią. Klausinėdavau, ar nėra realios ar virtualios lietuviškos bendruomenės, bet lietuviai fantastai tepasakė, kad buvo, bet šiaip jos niekam nereikia. Pirmasis Starlin forumas buvo nepaprastai nuostabus atradimas... Aišku, smagu, kad jau seniai ne tik rašome. Betgi nemanau, kad tie rašymai yra mažiau svarbūs už kitką. Labai gražu padaryti kokį žaidimą ar viktoriną, bet turbūt gražu ir parašyti straipsniuką... O jei būsiu visai atvira - manau, kad visokie straipsniukai ir žaidimai yra smagu, bet man asmeniškai vienintelis tikrai svarbus, būtinas ir kone šventas reikalas yra vertimas. Tai reikalinga, tegu tik mažiems vaikučiams, dar neišmokusiems angliškai, ir bobutėms, jau nenorinčioms mokytis. Išleis juos ar ne, ne taip svarbu - vis tiek paplis. Kaip dainoj: "Лицо забудьте, забудьте имя, оставьте строки по белому черным"...

Hm. Tik forume tikrai galima "suzombėti". Bet bėda ta, kad man bendravimas su kitais tolkinistais beveik "nesusiriša" su ta tolkinistine sielos būsena. Gal čia kažkokie asmeniniai nukrypimai, bet man tikrasis tolkinistinis vyksmas yra tik vienatvėje. Tai yra tai, ką jauti, kai skaitai ŽV. Tai, ką jauti, kai žiūri į "elfišką" mišką vakaro prieblandoje. Tai labai intymu ir neturi Nieko Bendro su kokia viktorina Lituanikone. Gal tokią būseną galima pasiekti ir kolektyviai, per kokį žygį, kaip Aldarion minėjo...

Taigi, organizacija man patiktų kaip vieta, kur nauji tolkinistai gautų informacijos, kurios aktyvistai ruoštų renginius, kuri padarytų piketą prie leidyklos, jei AT visgi ištaisys savo vertimą ("ištaisys" apima ir tokius grybus kaip miškavaikis ir Moraja) ir kurios pasyvas galėtų nieko neveikti (stočiau į pasyvą). O svarbiausia - kad ji rengtų neformalius susitikimus, kur galima "nušokti nuo proto" ir tolkinistiškai pakvailioti.

pasyvas sakai, na palauk, dasikas mano rankos ir iki taves!!!
bus tau pasyvas....
Nukryptemės rašomos mažu šriftu. - Cham.

Beje, atleiskit, nors gerai, jei organizacija yra draugiška kompanija, bet draugiškai kompanijai visai nereikia pirmininko, įstatų ir veiklos punktų. Kadangi man draugiška kompanija reikalinga daug labiau už kitus minėtus dalykus (kiti visai nereikalingi, taigi, net palygint neišeina, nes reikalingumo balų dalint iš 0 negalima), tai ne itin veržiuosi būtent organizacijon. Bet dėl geros kompanijos pakęsčiau ir kitus punktus, jei tik jie tiesiogiai nedarytų įtakos mano gyvenimui - o pasyvo nariui turbūt ir nedarys 😉

neoficialios organizacijos nariui jau reiktų įdėti šiokių tokių pastangų, norint normaliai įsilieti į egzistuojančią bendruomenę. Tokios pastangos daug sparčiau padėtų žmogui bręsti tiek bendravimo, tiek ir veiklos atžvilgiais.

Gerai, kad padėtų bręsti, bet negerai, kad atbaidytų. Ypač intravertus. Gausis atranka, bet ji bus vienkryptė: tarkim, lengviau pritaps žmonės su polinkiu į larpg nei į fanfiction. O atspėkit, kurio tipo veiklos rezultatai turi didesnę išliekamąją vertę? (Neįžeidinėju nei vienų). Tarkim, dabar svaigstu nuo 10-12 metų senumo rusų tolkinistų poezijos. Tiesa, forumas niekur nedings, todėl tokie galės būti pritraukiami labiau į jį ir per jį.

Pabandysiu atsakyti į savo klausimus:
1. Sutinku su Starlin projektu.
2. Įtarimų sukėlė žodis "paskirs". Sakyčiau, kiek įmanoma, visus reiktų išrinkti, o kandidatūras į pareigas žmonės išsikeltų patys. Užduočių skirstymas gali būti kaip "Dorado" (bent kaip nugirdau): kas nori, kad kažkas būtų padaryta, tas tuo ir užsiima.
3. Organizacija, jei taip nutaria, gali surengti kokią akciją kokio nors vertimo išleidimui paremti arba priešingai - sustabdyti. Tai sprendžiama balsuojant nariams. Pati organizacija niekam neaiškina, kad "reikėtų išversti tą ar aną" "taip ar kitaip", tačiau joje gali būti padalinys, užsiimantis antruoju dalyku, bet rekomendacijų pavidalu. Padalinio nariai turi turėti nors minimalią kompetenciją tais klausimais. Kiti organizacijos nariai turi teisę to padalinio neklausyti (o ne organizacijos nariai ir taip neklausys... Ir išvers Silą Eridanas :shock: ).

Kasdien matau žmogų, kuris jau trečią mėnesį taiso vienos organizacijos įstatus (ją reikia perregistruoti). Registruoti jie dar net nenunešti - užtenka bėdos su anksčiau pasiekiamom instancijom, pvz., notarais. Na, ta organizacija didelė.

Su tais paskyrimais tai aš kažką panašiai ir turėjau omenyje, gal tik ne taip pasakiau. Aišku, pasakyti "Va, Laiqua, dabar tu būsi atsakingas už ŽV jubiliejaus spektaklį" būtų ne tik nesąmonė, bet ir šiaip neįdomu - ne toks tikslas.

O mes galim pasidaryti neoficialios organizacijos įstatus juk ir ne pagal sausą biurokratinį modelį. Šiaip sau, "for fun". Pavyzdžiui:

Mes, Lietuvos tolkinistai, pripažįstame, kad esame giliai paveikti (ir beveik įveikti) nepaaiškinamo potraukio, esam žiedo suvilioti ir ... [dar koks dešimt punktų. na, neturiu fantazijos šiandien], ir skelbiame:

1. Puoselėsime J.R.R.Tolkieno atminimą blabla
2. Kol norėsim ir galėsim, būsim tikrais tolkinistais blabla
3.blabla ir taip toliau

Na, žodžiu, toks "įkvėptas" smagus darbelis (jūs gi žinot, kad aš humoro jausmo neturiu). Tokį ir per naujaką parašyt galima ir kaip pavyzdį į tinklalapį įmest... kad žmonės suprastų, kas mes per vieni. Aišku, įstatai galiotų tik tiems, kurie po jais pasirašytų kad ir virtualiai.

Šaunu, tikrai originaliai sugalvota

Aš, asmeniškai, irgi nejaučiu per daug gilaus tolkinizmo būdamas kad ir tarp galutinai "paveiktų" tolkinistų. Pavyzdžiui Žygio per Lietuvą metu, "tikrąjį" tolkinizmą aš daug giliau pajutau tik likęs vienas Neringos pušynėliuose. Aš skaičiau ŽV, mąsčiau apie Viduržemę (daugiausia apie Grafystę - tik nesikabinėkit prie šito vertinio ), bandžiau save įsivaizduoti joje ir pan. Buvo tikrai sakralu, nepalyginamai dvasingiau nei tarkim koks nors mano pomėgis šaudyti iš lanko. Bet po dviejų dienų dvasinės kontemplecijos aš vėl prisiminiau Elfo istorijas, melodijas ant Rambyno, dulkes žvyruotame kelyje, vingiuojančiame nuo Vilkyščių . Suprantu, kad tiesioginis, gyvas bendravimas yra daug šiurkštesnis, grubesnis ar netobulesnis nei dvasinis bendravimas su savimi, Gamta ar Dievu, tačiau nereikėtų vien dėl to jo vengti. Aš, pavyzdžiui, nesu koks nors gyvo bendravimo asas, dažnas viešų renginių lankytojas (tuo labiau dalyvis), aš tikrai sunkokai pritapdavau prie kompanijos uždaruose skautų būreliuose ar klasės tūsuose, tačiau vien dėl to aš neatsisakiau skautavimo, dalyvavimo klasės veikloje ar kokios nors žaliųjų akcijos organizavimo - eidamas tiesiai į priešo teritoriją aš bandau perprasti jį ir padaryti savo draugu. Tolkinistinę organizaciją aš įsivaizduoju kaip gerų draugų (blogiausiu atveju, pažįstamų) kompaniją, kurioje kiekvienas yra toleruojamas, išklausomas ir palaikomas. Tolkienas sukūrė idealų pasaulį, todėl jį puoselėti vien tik mintyse ir virtualioje erdvėje man neužtenka, aš noriu daugiau, kad ir kas tai būtų: kasmetinė Puota, Kelionė, Stovykla, kasmetinis Viduržemės šaulių turnyras, bardų konkursas ar neeilinis LARP’as pagal Silą . Visa tai grįsti priklausymu forumui – menka paskata, nes norisi turėti daugiau: realių susirinkimų vietas, gyvas tradicijas, gyvus ryšius su žmonėmis.

Jo, organizacija su įstatais, valdyba ir direktorių taryba yra juokingai netikusi idėja. Čia ne tik intravertus atbaidytumėt, bet aplamai dirbančiųjų klasę, kurios daugumai bloga nuo taip vad. 'employee management' (uch! nekenčiu!!!)

Dar -- IMHO -- viskas neturėtų būti pernelyg rimta, nes vėlgi bus netyčiškai juokinga. Kas man patinka rusų Tolkien-related puslapiuose, tai kad jie moka pasijuokti tiek iš savo 'kulto objekto', tiek ir iš savęs pačių, 'pamišusių kultistų'.

shl, nereikia nei jokio management. Užtenka baigti normalią Vilniaus vidurinę. Kaip sakė vienas ne klasiokas, "mus ten išmokė kovoti". Manau, jaunoji karta nežino, kas yra vaikščiojimas per pertraukas rateliu po du, sėdėjimas po pamokų spaliukų žvaigždutėje (o kaip tada norėjau į pionierius, bet mūsų jau nepriėmė. Reikėjo tada man šitą kuriamą organizaciją pasiūlyt...). Gal ne taip mėgtų tvarką Nežino, kaip smagu spaliuko ženkliuką nuleisti į klozetą. Kaip smagu nekęsti direktorės ir auklėtojos (na, šitą ir toliau vardijamus dalykus gal žino...). Koks malonumas estetiškai graviruoti suolą per pamokas. Piktybiškai per vienas pamokas ruošti kitas. Eiti pas mokytoją ir aiškintis, kodėl vienai draugei parašė mažiau nei kitai, nors klaidų tiek pat. Išleistuvėms, kai priverčia "pasakyti kalbą", parašyti itin dviprasmišką "eilėraštį", dėkojantį mokyklai būtent už tai, ką ji ir davė... Čia tiesiog mano nukryptemiavimo apie poreikį turėti užuovėją nuo sistemos tęsinys

Visi žmonės skirtingi: vieniems labiau patinka neribojama kūrybos laisvė, kitiems gal uždeganti Karaliaus kalba - aš pirmas prisiekčiau vertam Valdovui

Aldarion, ir tu zinai kur ta valdova rasti

Na, kaip čia pasakius . Orkų klano vadui tikrai nesinori prisiekti ištikimybės vien dėl rasistinių sumetimų. Sekčiau tik elfų arba žmonių išrinktaisiais

jei Beoringai prisieke tarnauti elfams kovojantiems pries Morgota
tai Aldarioningams nebutu blogai prisiekti orkams irgi kovojantiems pries ta pati Morgota

Dėkui, dėkui , bet savo kandidatūros į karalius nekelčiau - esu kaimietis, padoriai neapsišvietęs ir mėgstu daugiau vykdyti nei įsakinėti . Jei neatsiras tinkamo Valdovo, dūnadanai tiesiog lauks jo sugrįžimo

O kodėl nėra elfų ir žmonių? Juk turim tikrai įspūdingą Elfą, Wood ir aš esam žmonės, Aiquen puselfė, kurios rasės atstovų yra dar bent kokie 5-6 😉 . Nemanau, kad Lietuvos tolkinistai tokie jau įvairiaspalviai, neturintys pagrindinių dviejų spalvų.