Žinutė #81
Nesuprantu kai kurių požiūrio visiškai. Pirmiausia, atsimint reiktų kad čia FILMAS. Filmai daromi, kad juos žiūrėtų, kad patiktų PUBLIKAI, o publika įvairiausia visam pasauly ir tikrai joje užkietėjusių tolkinistų, kuriems įtiktų tik tikslus knygos atvaizdavimas, pripažinkim, mažai.
Norėčiau paprieštarauti kai kuriais dalykais nepatenkintiems (apačioj parašysiu kuriais). Arba per daug giliai kapstot, arba per mažai giliai. Radagasto atveju tikrai per mažai. Kaltinate kai kurias vietas paviršutiniškumu, bet ar tik nežiūrite patys tik į paviršių? Gerą straipsnį Aradhel įkėlusi buvo apie Toriną, Kilį ir Filį, kaip ten gražiai panagrinėta jų linija, ir kaip tiek mažai parodžius filme, tiek daug atskleista, tik reik mokėt pamatyti ir atsekti.
1. Prikeltas Azogas. O kas daugiau būtų tas blogasis "kabliukas"? Juk visad turi būt "blogiukas" gaudantis "geriukus", taip sukuriama įtampa. Galėjo ją aišku sukurti ir kitaip, sakykim pas goblinus, bet jie negalėjo būti pilno etato "blogiukas", kuris per visą filmų trilogiją išlaikytų liniją, kaip LOTR kad buvo, sakykim, nazgūlai. Kodėl Azogas? Na...
a) Azogo -Torino istorija sužadina emocijas;
b) Sukuriama įtampa, pasamoningai skatinanti statistinį žiūrovą grįžti į kitus filmus, kad pažiūrėtų "o kaip ten bus?";
c) Tai yra tuo pat metu ir žiūrovo supažindinimas su Torinu, jo personažo vystymo priemonė, išskirtinumo parodymas. Ta visa kova "flashback'e" - pamatas, ant kurio statomas tolesnis Torino autoriteto kilimas, puolant Azogą filmo finale, ir, tikėtina, ateinančiuose filmuose. Juk filme turi būti "pagrindinesni" veikėjai ir mažiau pagrindiniai, kad nesigautų makalošė, o šitaip Torino "pagrindiniškesniškumą" parodyt manau puikus išsisukimas
2. Radagastas. Filmo nuotaika ir tema visai nėra linksma. O žmonėms "bajeriai" patinka. Todėl pasinaudota tuo, kad apie šį išminčių knygoje neitin daug konkretumo, detalių, o ir jo kiti vardai Radagast the Brown,
Radagast the Bird-tamer, Radagast the Simple, Radagast the Fool, tad va ir interpretuota:
a) Negalėjo juk visi veikėjai filme būt rimti, reikėjo ir komiško personažo, neskaitant kai kurių nykštukų, kad jų vertė nenukristų. Taip kvanktelėjęs išminčius parodo, kad ir jie "žmonės"
b) Kad keistas, nereiškia kad kvailas. Ir Gendalfas jį gynė prieš Sarumaną, nes jis mato Radagasto išmintį, kuri tiesiog išreikšta kitaip, nei likusių išminčių.
c) Jis gyvena vienas miškuose, jo draugija - augalai ir gyvūnai, tokioj aplinkoj gyvendamas aišku, kad supanašėji su ja. Manau gerai pavaizduotas yra jo ryšys su aplinka, kaip jis susirūpinęs Mišku, gyvūnais, nors tai ir atrodo kaip kvanktelėjimas lakstant aplink be galvos. Kaip jis viską jaučia, supranta ženklus, gydo Sebastianą, tik nesakykit kad betkoks Viduržemės gyventojas tai sugebėtų.
d) Nėra jis pats stipriausias ir išmintingiausias iš majų, tad logiška ir ta hierarchija, kuria leidžiantis, gal galima sakyt, kad ir sąmonės lygis, su kuria dirbama, kažkiek žemėja? Pavyzdys yra žemės religijų evoliucija. Nuo gamtos ir jos reiškinių garbinimo, ryšio su aplinka, jos gėrybių max išnaudojimu ir pažinimu pamažu pereita iki esminio už viso to slypinčio dalyko, aukštesnio lygio nei materija, sąmonės (Dievo) tieisoginio garbinimo. Tai Radagastas atstovautų tai gamtos stadijai, kai tuo tarpu koks Gendalfas ar Sarumanas jau naudojasi aukštesnėmis jėgomis tiesiogiai, ne per gamtą kaip jų išraišką.
3. Akmeniniai milžinai. Tik nesakykit, kad neatrodė įspūdingai. dėl jų dydžio tiek pasakysiu: jų epizodas trumputis. Reikėjo ištraukt max efektą, vadinasi reikėjo dydžio. Įsivaizduokit dabar kad ir keturiskart didesnius nei troliai tuos milžinus, būtų atrodę kažkaip juokingai maži tarp tų kalnų jie... Kuo jie didesni, tuo mažiau jiems reikia "apgalvoto charakterio", jie gaivališki, jie būtybės, ne veikėjai, jie tokie dideli, kad jų nejaudina kažkokia grupelė keliauninkų, kai tuo tarpu jei jie būtų mažesni, žiūrovo akimis būtų nelabai logiška, jei šie nekreiptų jokio dėmesio į nykštukų būrį.
4. Truputį nustebino Tuto170 pareiškimas, kad gyvūnų mistiškumas panaikintas. Khem, kiškiai - greitesni už vargus. Vargai - o kaip daugiau juos reikėjo pavaizduot, nei nuo orkų priklausomus padarus? Negi kaip lygiaverčius? Ne tokie jau jie ir mistiški padarai, tiek pat mistiški kiek ir patys orkai. Ereliai - vien jau tai, kad jie milžiniški rodo jų mistiškumą, ką jau kalbėt apie būdą, kuriuo jie buvo pašaukti. Nereiktų užmiršti ir kas toks yra Gendalfas, ne šiaip koks "nemistiškas" prašalaitis, "kurio gyvūnėliu būti yra žema", o maja, istaris, kuriam paprašius aišku, kad ereliai atskris:D
5. Dėl Bilbo "savęs įrodymo". Vėlgi, čia filmas. Jei jis pirmam filme nebūtų priimtas pilnai į chebrą, būtų nelogiška ir filmo struktūra nukentėtų. Manau, tas jo "savęs įrodymas" buvo puiki atomazga, kaip vieno ciklo pabaiga, tarsi visą filmą ėjo ta linija, kaip jo Torinas nepripažino ir pirmo filmo gale ta linija pasibaigia, uždarydama pirmąjį veiksmą.
6. Elrondas. Specialiai tos vietos laukiau, kai tiek nepatenkintų ja ir sudirbusių kaip "jauniklišką". Laukiu laukiu, atjoja tie elfai ir galvoju, kas čia kam užkliuvo? Taigi elfai fancy sutvėrimai, kodėl negalima jiems fancy pasirodymo padaryt? Nors mano galva nieko ten labai fancy pats Elrondas nepadarė, tai jo kareivukai ten ratais jojo, jis pats ramiai sau atjojo ir viskas. Meh.
7. Dvorfų ginklai. Gal ir atrodė nepraktiški kovoje, kai kurie gal ir atrodė juokingai, bet pasakykit, ar filmą žiūrint jie taip jau krito į akis? Išviso, vieninteliai ginklai kuriuos asmeniškai aš iš filmo atsimenu (neskaitant papildomos medžiagos apie filmą) buvo Elfų kardai, Kilio lankas, Dvalino plaktukas ir Orio ragatkė
8. Bilbo kovos. Ar bent pamenat jo veido išraišką, kai jis tą vargą nusmeigė?
9. Galadrielės popmastiškumas. Ji Elfė. Karalienė. Burtininkė. Didinga persona. Jai tai ne pompastika, o būtinas intensyvumas, prikaustantis žvilgsnį ir ne tik. LOTR buvo daugiau veiksmo, skirto plėtoti jos didingumui, ir mums, mačiusiems tuos filmus kaip ir aišku, kas ji ir kokia jos vertė, bet nemačiusiems tų filmų ir pažiūrėjus hobitą, kur jos Galadrielės mažai, iškart turi būti aišku, kad ji ypatinga, ne eilinė elfė.
Ėjau žiūrėti filmo nenusiteikusi niekaip, todėl negalėjo manęs nei nuvilt nei pateisinti lūkesčius. Buvo tiesiog nuostabus filmas, taip įtraukė, kad atėjus vietai su Smogo akimi, kuri žinojau, kad bus paskutinė, pagalvojau, kad dar mielai tiek pat peržiūrėčiau, neprailgo nei kiek. Filmas absoliučiai žavingas visą laiką gėrėjausi, kaip gražiai jis padarytas. Ne vien gražūs gamtos (tikri ir sukurti) vaizdai, bet ir viskas, apgalvota viskas. Taip tikroviškai atrodė (Kalbant apie 2D), Ereboras kvapą gniaužiantis jau iš pradžių mane papirko, Rivendeilo kriokliai nežemiški, visur tas vakarinės saulės apšvietimas taip puikiai padarytas, kad ir tie patys goblinų urvai ir veiksmas juose, net neprailgo žiūrėt kaip jie bėga, erelių skrydis didingai atrodė, detalės visame filme taip puikiai užpildą sudaro visai erdvei (labai patiko tie grybai goblinų urvuose
o pinigėlių išleidimas (berods 300m. $ vienam filmui) reikalauja kompensacijos, ir, pageidautina, su palūkanomis, nes tris metus filmuotis, kopijuoti, taisyti ir įgarsinti filmą ne visi tie žmonės, kurių pavardės virš 10min važinėja titruose, sutiks už dyką.Vieninteliai užkliuvę dalykai buvo tai, kad galėjo veiksmas būti vientisesnis, nes dabar trūko perėjimų iš vieno epizodo į kitą ir trolių scena per ilga, būtent ta vieta kai Bilbas mėgina išlaisvinti ponius, kalba tie troliai kažką ir net neįdomu žiūrėt, tai buvo vienintelis momentas kurio metu buvo neįdomu
Viešpatie, kiek prirašiau. Tokie mano įspūdžiai, laukiu nesulaukiu kitų filmų
