Anapusybės (visos diskusijos apie ne/tikėjimus - ČIA)

Kodėl "blogosios dvasios" - būtent demonai? Gal demonai labiau puolę labai nublogėję angelai. O blogų dvasių gali būti visokių - mirusio blogo žmogaus siela, mirusio gero žmogaus siela, neturinti ramybės, ar tiesiog stiprus blogas jausmas, išėjęs "pasivaikščioti"...
Ir geriau jų nesikviesti, o tai dar netyčia pavyks...

apie kokias dar dvasias šnekat? esu kvietęs ir ne sykį,pasisukiojo adata ir viskas,nieko neįvyko. netikiu tokiais dalykais,nes esu pats nevieną būdą išbandęs ir niekas nepavykdavo ;> užteks būti vaikais.

Laurien rašė:Kodėl "blogosios dvasios" - būtent demonai? Gal demonai labiau puolę labai nublogėję angelai. O blogų dvasių gali būti visokių - mirusio blogo žmogaus siela, mirusio gero žmogaus siela, neturinti ramybės, ar tiesiog stiprus blogas jausmas, išėjęs "pasivaikščioti"...
Ir geriau jų nesikviesti, o tai dar netyčia pavyks...

na nepatinka demonai, galima įvardinti velniais. nes miršta žmogus, ir jo čia nebelieka, dvasios nebelieka. lieka tik kūnas pasmerktas suirti. o gliučnas tai dvasios, demonai, velniai (kaip beįvardinsi) persimaine kaip mus artimi žmonės, poltergeistai ar kitokia balrogija.

Ne, nu man tikrai įdomu pasidarė. Kiek iš šitų dvasiomis tikinčiųjų pasirašytų kartu iškvietinėt dvasias(po sesijos)? Nes VBS informacijos tarnybos pateiktais faktais mėtytis galima be galo - demonai, angelai, gali pasmaugti, negali...noriu pagaliau su anais susidurt, jei jau tikrai egzistuoja . Juk negali milijonai musių klysti, ania?
//Tiesa, aš vis dar nesulaukiu tos dvasių iškvietimo instrukcijos. Dar pradėsiu įtarti, kad kažkas tik tuščiai prisigyrė...//

Aš manau, jei dvasios gali judint daiktus tai gali, manau gali ir žmogui ką padaryt....
Sorry, aš negalėjau atsiųst artimiausiu laiku, nes mokslai spaudė (sesijos gi buvo), ATSIŲSIU šį SAVAITGALĮ.

aš nesuprantu jūsų, kaip jus taip nebijot eksperimentuoti, savo ir savo palikuoniu ateitimi...

O ko bijoti? Tai, kuo netiki, negali tau pakenkti. Jei kas vakarą dairysies po lova baubo - anksčiau ar vėliau jis iš ten išlįs. Tik tikėjimas kuria dievus ir demonus. Pasaulyje - kiekvieno atskirame pasaulyje - egzistuoja tai, ką žmogus nori jame matyti. Maniškiame, pvz, nei velnių, nei piktų dvasių nėra, nes man jie nereikalingi. Ir net jei visa minia spoksos į kokią nors raguotą dygliuotą baidyklę, aš jos nematysiu. Lygiai taip pat žmogus, netikintis kaukais ir miško dvasiomis, nematys mano Pūkio.
Beje, su sakančiais, kad nieko apskritai nėra, ir visa tai yra vaizduotės kūriniai, aš irgi nesutinku. Vaizduotė sau, o tikėjimas- sau. Nieko juk irgi nėra, nes tai... Nu kas yra NIEKAS? Kaip gali būti tai, kas reiškia nebuvimą apskritai? Bet jei nieko nėra, tai kodėl yra žodis, reiškiantis nieką? Kas skiria buvimą nuo nebuvimo? Jei yra žodis, yra ir tą žodį reiškiantis kažkas, net jei tik to vieno žodžio pavidalu. Taigis, kas nori, tas turisi velnius, babaužius ir būrimus su adatom; kam smagiau kepti kiaušinienę aitvarui - tam jis ir tempia namo visokius gėrius, o kas garbina laidukus ir pikseliukus, to gyvenime daugiau nieko ir nebus.

Na, tai kas eis su manimi į miškus pavasariop medžioti Ūbo?

nesvarbu tu tuom tiki ar netiki, tai visvien veikia. nesvarbu mes norim to ar ne. gi kiek faktų kad žmogus nieko netikėjo, ar nieko nesitikėjo. Ir pas jį prasidėjo poltergeisto išluoliai iš niekur. netgi tai kad jei vyksta būrimas kambaryje, ir tu atsisakai tame dalyvauti, bet lieki tam kambaryje, tai visvien tave paliečia. užsitrauki realų prakeikimą sau ir savo palikuonim. kurie galvos "kodel mums nesiseka tas ar anas" arba "kodel mums visada taip nutinka". ir nežinos kad tai su krauju parėjo nuo mamos, močiutes , tėvo ir pan.

tu pati sakai kad netiki "Maniškiame, pvz, nei velnių, nei piktų dvasių nėra, nes man jie nereikalingi." o sakiai kad turi ligu kauką ar ka ten namuose. tu tuom tiki. ir tau jis reikalingas. sakai kad "O ko bijoti? Tai, kuo netiki, negali tau pakenkti. Jei kas vakarą dairysies po lova baubo - anksčiau ar vėliau jis iš ten išlįs. Tik tikėjimas kuria dievus ir demonus"

tu tuom nori pasakyti kad netiki velniais ir Dievu? tada kaip tu gali tikėti, kaukais , aitvarais ir ūbais? gi tai viskas labai panašu ir realu. tik Vienas atstovauja viena pasaulį o kiti kitą.

Nūmenorietė rašė:nesvarbu tu tuom tiki ar netiki, tai visvien veikia. nesvarbu mes norim to ar ne. gi kiek faktų kad žmogus nieko netikėjo, ar nieko nesitikėjo. Ir pas jį prasidėjo poltergeisto išluoliai iš niekur.

Kiek faktų - įrodytų nulis :P . Pagrinde VBS informacinė tarnyba ir populiarioji literatūra. Ta, kurią lengva parduoti, o rašant nereikia remtis jokiais šaltiniais.
Dėl "nesvarbu tu tuom tiki ar netiki, tai visvien veikia" - ne tikėjime esmė. Nuo to, kad tikėsiu, kad aš briedis, ragai man neišdygs. Maksimaliu atveju man pradės rodytis, kad jie yra, ir gausiu minkštasienį kambarį vasaros gatvėj.

Akei, dabar klausimas Nūmenorietei - vat Aiquen kadangi kažkuo tiki, tai prieš ją argumentų yra, o prieš tokį bedievį kaip aš? :P kuris netiki nei kaukais (nors yra juk dokumentikos, pvz. pasakojimai apie Gugį ir kryžiuočius ), nei dievais (išskyrus save, kai megalomanija apima), nei dvasiomis? Kaip galėtum pagrįsti savo tikėjimą dvasiomis, kai diskusijos oponentas netiki niekuo, su kuo galima būtų taikyti analogijas("viskas labai panašu ir realu")?

O kas dėl to, kad kuo tiki, tas tave ir veikia - faktas kaip blynas. Žmogaus vaizduotės galia įsikalbėti sau nesąmones (kartais ir ne tik nesąmones - placebo efektas medicinoj, etc.) didžiulė. Jei be galo tikėsi dievu, tai ir įžvelgsi jo pirštą visuose reiškiniuose, jei tikėsi dvasiomis, tai ir dėl vėjo gūsio užsidariusį langą sugebėsi prirašyt joms, jei tikėsi smurfais pedofilais...hmmm...gal aš toliau netęsiu, kiek galima mane moderuot . Psichologinis poveikis, savitaiga, škias. Bet realios dvasios nuo to neatsiranda. It's all in your head.

Nūmenorietė rašė:netgi tai kad jei vyksta būrimas kambaryje, ir tu atsisakai tame dalyvauti, bet lieki tam kambaryje, tai visvien tave paliečia.

Todėl, kad APLINKINIAI tiki tuo, ką daro ir mato. Beje, sakiniai prasideda didžiosiomis raidėmis. Būk gera, prisimink, o tai akys vargsta skaitant.

Ir dar, aš gi nesakiau, kad dievo, ar dievų, nėra. Pakankamai žmonių juo/jais tiki, kad suteiktų pagrindą egzistuoti kažkam daugiau, ne tik žodžiui.

Sielagaudy, aukseli, "O kas dėl to, kad kuo tiki, tas tave ir veikia - faktas kaip blynas. Žmogaus vaizduotės galia įsikalbėti sau nesąmones didžiulė." - AMEN to that. Čia tamstai pritariu visu šimtu, bet nepritariu kitur- mumi mano, kad tai kas egzistuoja samonėje/suknistojepasąmonėje, ne itin skiriasi nuo to, kas yra realybėje. Skirtumas tik sugebėjime pastebėti ir interpretuoti. Kai per ilgai filosofuoji prie bokalo, ilgainiui pastebi, kad skepticizmas toks pat nepraktiškas kaip ir fanatizmas, ba nei tas, nei tas nėra įdomu. Buvau ir fanatiška katalikė, buvau ir sena, nupindėjusi cinikė. Nei tas, nei tas nepasiteisino.

Deja, nesu labai kieta žodžių vartytoja, todėl tolimesnius aiškinimus atidėsiu tam sykiui, kai aplankys įkvėpimas (ir vynas nesuks galvos fotošopo ir darboholizmo linkme).

Dalyvavau praeitais metais švietėjiškame susitikime su Rukloje dirbančiu karo kapelionu Valkausku - jis yra vienas iš šešių Lietuvos egzorcistų, tikrai vertėtų jį išgirsti kiekvienam. Žmonės neturėtų taip lengvabūdiškai žiūrėti į visokius būrimus ir tuo labiau, į visokius spiritistinius seansus, nes jų pasekmės kartais būna tiesiog tragiškos http://www.lrytas.lt/?data=20070602&id= ... view=2&p=1. Šiuo klausimu visiškai pritariu Nūmenorietei, pagarba . O priešpaskutinę žinutę parašiusiam asmeniui (nekiltų ranka surinkti tokio nick'o), galiu pasakyti, jog netikėjimas niekuo - tai tavo ir tik tavo asmeninis kelias... diskusijos ir argumentai čia beprasmiški

Įdomus straipsnis.Turbūt naktį neužmigsiu ...

Ačiū Aldui už palaikymą. Jau buvau pradėjus galvot kad bene vienintelė manau kitaip...
Šiaip šį straipsnį skaičiau laikraštyje prieš pusmetį, džiaugiausi, kad buvo prabilta visuomenei apie šiuos dalykus. Straipsnis pasako viską ką norejau pasakyti ir dar su kaupu

Ačiū Aiquen už komenta dėl sakinių. Man bloga Wordo įtaka..

džiaugiausi, kad buvo prabilta visuomenei apie šiuos dalykus.

Nepastebėjau, jog bent kada apie šiuos dalykus po sovietmečio pabaigos nebūtų kalbama.

Mano nuomone, šitie apsėdimai kuo puikiausia gali būti paaiškinami saviįtaiga ir isterija, juk žmonės, kurie užsiima burimais ir pan., patys ir yra linkę tikėti, jog tai nėra labai gerai, ir, ypač jei nepaisysi saugos technikos, viena diena gali susilaukti nemaloniu pasekmių. O egzorcizmas yra alternatyvi psichoterapijos technika, ir jeigu jį padeda - puiku, galima tik pasidžiaugti už tuos nelaimėlius.
Aš negaliu paneigti dvasių egzistavimo, nes paneigti kažką yra sunkiau, nei teigti, bet realūs taip vadinami "dvasių poveikiai" gali būti paaiškinti ir be dvasių hipotezės. Kadangi dvasios yra už mano mokslinės kompetencijos ribu, kol kas renkuosi paprasčiausią materialistinį paaiškinimą. O ateitis parodys, ar teisingai...

Beje, sielagaudį, kaip su tuo manualu baigėsi?

Jei tikrai skaitėte straipsnį, turėjote užfiksuoti, jog apsėstasis sureaguoja tik pradėjus maldą, beja, lotynišką . Kai kuriais atvejais netgi atsitinka taip, jog pats apsėstasis pradėda kalbėti ne savo balsu - taip pat lotyniškai... Hmm, įdomu kiek žmonių šiais laikais moka lotyniškai . Bet nesiginčysiu, kiekvienas tiki tuo, kuo nori ir gali tikėti. Juk šis pasaulis ir skirtas tam: atradimams, praradimams ir laisvam asmeniniam pasirinkimui. "Norit pagyventi be manęs, prašau"!

apsėstasis sureaguoja tik pradėjus maldą, beja, lotynišką

Teisingai, smegenys reaguoja į specifinį kalbos, ritmo bei kalbesienos skambesį. Panašiai kaip kai kurios šventinės mirksinčios lemputės, rezonuodamos su tam tikrais smegenų ritmais, sukelia epilepsijos priepolius ligoniams.

pats apsėstasis pradėda kalbėti ne savo balsu - taip pat lotyniškai...

Žmogaus smegenys atsimena absoliučiai viską, ką yra matę, girdėję, etc., tik ne viskas yra "darbinėje atmintyje", tačiau gali iškilti nestandartinėmis aplinkybėmis (deja, per egzamenus paprastai taip nebūna...). Jei žmogus bent kartą yra girdėjęs lotynišką tekstą, gali jį ir atgaminti - panačių atveju yra užregistruota.

Supraskite, paties žmogaus potencialas yra dar toli gražu neištirtas, ir ribos jo nežinomos. Netikėdama dvasiomis, aš tikiu žmogumi.

Ir jeigu žmogus tikrai yra sukurtas aukštesnės būtybės - tuo labiau aš galėčiau gerbti tą Kūrėją.

Aldarion rašė: Hmm, įdomu kiek žmonių šiais laikais moka lotyniškai

mokausi mokausi lotynų kalbą. Pas mus mokykloje ši kalba privaloma dvyliktoje klasėje.

Straipsnyje rašoma, kad apyrankes naudoja satanistai.. o pas mus pernai
į mokyklą buvo atvykę, baptistai, ir jie taip pat visiems užrišo apyrankes iš siūlų.. nežinau ,gal ir nieko blogo, bet nesigailiu, kad savąją pamečiau.
o šiaip tai esu linkusi tikėti tokiais dalykais, ir manau, kad prasidėti su jais nieko gero.
Iš tikrųjų, seniai esu bandžiusi su draugais tokį ale spiritizmo seansą su adata ir t.t., bet nors ir nieko nesigavo, to nebekartočiau.
Tiesiog kvaila šaukti sau bėdą. O dvasios ir demonai yra, ir manau jie gali patekti į šį pasaulį, ypač jei yra kviečiami.

Atsikrapštau, kad turbūt jau penktą kartą pasikartoju, bet visgi labai pritariu nuomonei, kad psichika - ne žaisliukas, ir nepriklausomai nuo dvasių bei demonų buvimo ar nebuvimo, su ja įmanoma prisižaisti iki visiškai realių neigiamų pasekmių. Manymas, kad "netiki", ne ką padės, nes vis tiek suvoksi, kad darai kažką neįprasto, kas, kažkieno nuomone, gali pakenkti, ir t.t., o nevalingam įsiteigimui to per akis. O jei dar padarytume prielaidą apie piktas dvasias - aišku, galima tikėtis tik dar liūdnesnių padarinių.

Visa tai nereiškia, kad aš pati niekad nesusigundyčiau su ta psichika pažaisti, o ką, kiti ir gilų įsigyvenimą į vaidmenį pavojingu eksperimentu laiko

Exon, o kokia yra saugi technika? Ar ji iš vis įmanoma lendant į dvasinį pasaulį ("nekišk nosies į burtininkų reikalus, nes liksi be nosies" - tai puikiausiai tinka apibūdinti būrimams ir "saugiom technikom")

O Lotynu kalba.... kaip žmogus gali būti pervertes visą lotynu kalbos žodyną ir dar būti jį perskaitęs (Juk reikalingas teisingas tarimas), kad moketų rišliai ir teisingai tarti žodzius, nes per telika neina rytinė laidelė: "Ką atsakyti egorcistui kai iš tavęs išvarinės demonus". Demonas atsakinėja ne tik padrikus žodžius, o gali papasakoti ir apie egzorcistio jaunystę( nes veliau jo gyvenimas yra pašvestas Dievui ir velnias negali matyti jo), apie jo gimines ir pan.

Exon, o kokia yra saugi technika? Ar ji iš vis įmanoma lendant į dvasinį pasaulį ("nekišk nosies į burtininkų reikalus, nes liksi be nosies" - tai puikiausiai tinka apibūdinti būrimams ir "saugiom technikom")

Profesionalūs demonologai su tavimi pasiginčytų. Aš tokios kompetencijos neturiu, bet kadangi su demonologais, skirtingai nuo demonų, esu susidurus, spėju, jog anie turi ir kažkokias technikas turėti. Patys supranta, jog ne visi demonai yra ružavi ir pukuoti.

kaip žmogus gali būti pervertes visą lotynu kalbos žodyną ir dar būti jį perskaitęs (Juk reikalingas teisingas tarimas), kad moketų rišliai ir teisingai tarti žodzius

Teisingai tarti jis mokės, jei tik per filmus ar pamaldas yra girdėjęs teisingą tarimą. Žodyno nereikia, jis gali paprasčiausia atkartoti girdėtas frazes. Nes toli gražu ne visais egzorcizmo atvejais taip vadinamas "apsėstasis" atsakinėja lotyniškai "į temą".

Kaip dėl:

Demonas atsakinėja ne tik padrikus žodžius, o gali papasakoti ir apie egzorcistio jaunystę( nes veliau jo gyvenimas yra pašvestas Dievui ir velnias negali matyti jo), apie jo gimines ir pan.

Yra daugybė galimybių:
1. Šiuo konkrečiu atveju "apsėstasis" pažįsta kūnigą ir žino lotynų kalbą;
2. Pasakojimai apie egzorcistą tėra egzorcisto kontakto su liga forma, kai jisai empatiškai reaguoja į "apsėstojo" baime prieš ją pagydant; gliukai, paprasčiausia tariant, bet naudingi gliukai;
3. Ši konkreti istorija yra gerokai pagražinta, jei neįšgalvota - ir prieš tariant "ne" parodykite man šaltinį ir konkrečią citatą.

O šiaip, kodėl lotynų kalba? Jei jau demonui norisi pašnekėti kažkokia senobine nepažįstama kalba, tai kodėl ne hetų, šumerų, aramėjų ar bent hebrajų. Įtartina... kažkokie pernelyg katalikiški demonai. Nors kas juos, demonus, žino ?

<hr>
Didelė nukryptemė, bet beveik į temą…

Juodoji magija – baltoji karštligė! © TG
("Pirma – magai, dabar vyrai su sparneliais… štai, prisigeriau iki angelų.")