Aurimo "Užpečkis"

Nuplėštas tapetas ir mūryta siena
Nukaręs jungiklis ir lova palūžus
Suneškit jūs man po vieną žvakelę
Tegul vaškas parodo kapus

Suneškit jūs man po vieną vainiką
Gal rasiu aš kelią
Nusvirusiu kregždės balsu.

Duokit man kryžių,
Biusto - nereikia.
Teliks mano gyvenimo Puvėsiai vieni
Gal liks
Surūdijus vinis.

Suneškit man po vieną vainiką,
Gal rasiu aš kelią, vašku nutapytą.





Nusimesiu žalią rūbą,
Pasikeisiu veidą į "default".
Ir užkimęs padainuosiu
Apie vokiečių "eik raus".

Vėl tu nelemtoji
Tylą sutrukdei
Kad tave kur galas
Kad tave velniai.

Atsikimšiu butelį aš vyno
Mestelsiu ką nors non theme
Eik, juodoji, nešdinkis šalin,
Tai mano pasaulis, mano namai.

Įveikei mane, brangioji
Ir dabar patenkyta klišioji
Kad mani vėplą padarei.
Eik, juodoji, nešdinkis šalin.

įkvėpk giliai
jauti? gerai
imk tik nepaleisk
paaugti leisk

tuoj neskubėk
įkvėpk ir patylėk
pajausk jauti?
paliesk užmik

eik tik neskubėk
žiūrėk matai
ne netylėk
žiūrėk kaip leidžiasi beržai

iš lėto palengva
taip tai jis
imk ir mesk
tik švelniau
prašau

kelk bėk netylėk
šauk rėk neskubėk
iš lėto palengva
teka mūs melsva vaga

mesk nešk auk
atsargiai neužsigauk
pažiūrėk nematai?
taip dabar jau supratai

ne taip stipriai
laisvė - dar tai ko nežinai
palik išeik aptemo
ne, pasilik, dar neišeik

kodėl taip?
ką padariau?
juk atsiprašiau

šalta vėjas grubus
kodėl?
juk dar ne viskas?

atsiprašau
juk paklydęs buvau
dabar sugrįžau
aš atsiprašau

smagu šilta ir švelnu
gal gyvenkime kartu
ačiū tu gera
mano mylima

grįžtu kasdien
vargana širdis
keturiom

tuoj vat ne
noriu ačiū
dabar jis mūsų

gal jau baigiam tą šaradą
tik prie skausmo veda
nors šviesu už lango
laimingu tai manęs nedaro

Oho kaip gražu.... menas....

Dėkoju už palankų komentarą

Shine, shine, my little star.
Shine at the world,
from the highest places of the sky.
Be in those places,
where you've been before,
before the awakening of the life.

Shine in the light.
Shine in the dark.
Shine in all days of mortal kings.
Be in those places
where you've been before,
before the end of the days.

Who would you take,
when you'll go home,
back to the light of the Sky
And when the sky grows dark,
who will you look at?

What you will do, my little star,
When the red fell dew on the grass.
You will look at the glass
and think of a new life from the light again.

Go now and rest, little star,
I will seek you in the darkest night...
You will be my star... my own little star...
Go...

Žmonės, labai nepykit ant manęs, pirmos angliškos blevyzgos...

šilta ir gražu. taip miela prisiglausti.
bangos supa. šiltas guolis
prietema jauki
bėgsiu vieną rytą, ten kur žemė nematyta
ir surasiu laimę, laimę neskaitytą.

bėga, srūva tas upelis.
šniokščia tarpais akmenų.
rieda vandens kuokštai
lig beržynų tolimų.

ir staiga dangus nuaidi.
griausmu negirdėtu,
Toras kūjį kad pakėlė.
trenkė blyksniu žemėn jis.

Taip jauku ir gera
po audros šiurpios.
atsisėdai po beržais,
kur dangus nušvito
kur šešėlis jau nekrito.
ir po medžiais tu guli...


už skyrybą ir visokį kitokį velnią labai atsikrapštau, nes gi vasara ir dar į mokyklą reikia, siaubas...

Nekibkit prie esmės, tiesiog išsakyti jausmai....


Užsnūdus po langu,
Po rože blankia.
Prie šalto žibinto,
Kaip rūkas miške.

Kaip kvapas rudens,
Lyg ryto daina,
Kaip lapas pakąstas
Mėnulio šalna.

*Enya griūna nuo kėdės*

Menas. Nerealu. Daugiau žodžų nebeturiu, nes jų neužtenka šiems nuostabiems dalykams...

Šokti snaigėm danguj
Šokti aukštai debesin
Kilti ten kur užmiega
Mūs sapnai užburti.

Užmigti lašais lietuje
Pripilti žaizdrą ugnies
Užlipt į kalno viršūnę
Kopti link ledo pilies...


***

Kur tamsios kasyklos,
Kur vėjų nėra,
Kur saulė užklysta
Retai danguje

kaip blyksnis vilties
Saulė griūna šalia
Ir vėl kaip per amžius
Pabunda tamsa.

O čia toks bilekoks gavosi Dėliojau dėliojau žodžius ir tiek. Kaip ir mįslė čia kokia

Gražu. Svajinga. Tiesa, tikrai mįslė gavosi, bet man labai patiko

Kaip tamsios nuotrupos
Iš amžių gūdžių.
Ir dūmai senųjų laužų
Jau išnykę seniai,
Kaip didieji kapų milžinai.

Tebtovi dar galingas akmuo,
Kaip seniai nutekėjęs vanduo.
Ant pilkapio aukšto, niūraus,
Kur tik dulkės palikę.
Kaip paminklas, kas buvo didžio, taikaus...

Paskutiniai keturi - galėtų būti ilgesni.
A šiaip tai į pliusą viskas. Tobulėji, braliuk, ir sparčiai.

Kaip daili šviesa aplinkui
Šoka šoka vis ratu.
Neišeik to kalno linkui
Prisijunk, pašokime kartu!

Be užuovėjos, namų,
Be tų spindinčių šarvų,
Tik su ašarom veide
Tu sušalusi lauke.

Kaip viršūnė aukšto kalno
Balta balta tava galva
Per anksti nuo manęs pabėgai
O dabar tekėk sava vaga...


Tiesa dėl paskutinio stulpelio smarkiai abejoju ar jis reikalingas, jeigu reikalingas tada jį reiktų radikaliai keisti...

P.S. Pabandykit atspėt pavadinimą

nice

O aš žinau, o aš žinau, be be beeeee.

Židinio rausva šviesa
Užu lango balto,
Nejauki tenais diena,
Laukiant speigo šalto.

Gal čia sniegas, gal lašai
Ar vaikelio miegas.
Gal tik kvepiantys sakai,
Tai juk džiaugsmas vienas.

Bet jau niaukiasi nūnai,
Greit šalti taps vakarai.
Tuoj vidurnakčio vėsa,
O su ja ir pabaiga.

Šuo

Vienišas šuo patvory
Kaukia nuo geliančio šalčio
Kaip šviesas blankiam vandeny
Kad šaukia, kad kviečia

Bet visi kaip širdį pametę
Nejaudina jų šuns nevalia
Ir ką bedarysi, jeigu nematę
Kaip šuns gyvybė blėsta sniege

Sušalę nagai ir snukis jau virpa
Šuo pasinėręs giliai sav' sapnan
Ką bedaryti, kaipgi gyventi
Kada gyvenimas, kaip šuns sniegan


Šitas kažkoks keistas gavosi...

"geliančio"

Kažkoks padrikas ale nepaaiškinamai mielas stilius. We likes it.