Silmarillion

Kuo daugiau skaitai tuo labiau patinka. Man ypac idomu buvo suzinoti apie Valarus ir Morgota (Melkora).

O man Beleriando istorija...

O man Miriel Serinde istoriją.Kaip tai-yra forume elfė Silmo veikėjos vardu, o tu jos net istorijos nežinai. Negerai, negerai.Todėl man ta vieta ir patiko.

Na, man iš Sil'o, taip pat ir iš UT bei Lays of Beleriand, labiausiai patiko istorija apie Turiną Turambarą. Bet kitos irgi savaip įdomios ir už širdies griebiančios.

Jau šimtąkart esu minėjusi, bet dar sykį priminsiu, kad Tūrinas - Kalevalos personažo Kulervo interpretacija, todėl man jo istorija ir įdomi (ypač šiuo aspektu, t.y. kaip Tolkienas naudojosi jau esama medžiaga kurti savo pasauliui). O iš labiausiai įstrigusių įvaizdžių - Javana medžio pavidalu, Laurelino ir Telperijono aprašymas, detalė, kad po Nūmenorės nuskendimo liko tik Meneltarmos viršūnė... Ir tai, kaip Varda nukalė žvaigždes. Kaip atsibudo elfai. Helcaraxe ir Doom of Mandos... Oi, daug

Na, turiu prisipažinti, kad man neišpasakyčiausias žavesys - Ainulindale ir visa, kas apie Pirmą amžių. tiesiog dvelkia tokia senove... O kuo arčiau šių dienų (Antras amžius...), tuo labiau viskas įprasta darosi. Bet vis tiek įdomu. Įdomu Sile aptikti detalių, susijusių su LotR. Ir į LotR įvykius čia žvelgiama visai kitokiu kampu, negu LotRe - nebe iš mažo hobito pusės.
Žodžiu, Silas - toks didelis mielas mitas visas tas heroiškumas ir autentiškumas - tiesiog žavinga.
Kol kas skaičiau tik du kartus, bet planuoju vasarą dar kartą perskaityti. Šį kartą labai atidžiai

Starlin rašė:Jau šimtąkart esu minėjusi, bet dar sykį priminsiu, kad Tūrinas - Kalevalos personažo Kulervo interpretacija, todėl man jo istorija ir įdomi (ypač šiuo aspektu, t.y. kaip Tolkienas naudojosi jau esama medžiaga kurti savo pasauliui).

Norėjai pasakyti, įdomu, kaip suomiai nukopijavo Viduržemės mitus, rašydami savąjį heroinį epą?

"Silmarillion" man didžiausią įspūdį padarė "romantinės" legendos (kaip tas stilius taisyklingai vadinamas?). Iš jų - apie Bereną ir Lūtieną. Gražiausia, kai "romantizmas" sujungiamas su "mitiniu" klodu, kaip šios legendos pabaigoje, pasakojime apie Earendilį. Noldų išėjimo iš Valinoro istorija taip pat įspūdinga: autorius sugeba parodyti elfų nuopuolį nemoralizuodamas, kurdamas stiprių, bet ne tiesiog teigiamų ar neigiamų personažų paveikslus (Tūrinas irgi toks). O Ainulindale man pirmąsyk "suskambėjo", kai redaguotą vertimą perskaičiau garsiai Nors savaime pasakojimai apie pasaulio kūrimą bei valas gana įdomūs, bet man visgi reikia "melodramų"

Kaip jau kažkada sakiau Tūrino- fanui- pirštais- nerodysim , man jo istorija patiko mažiausiai. Nežinau, kodėl- gal mano nerviukai per silpni tokiam tragizmui... Bereno ir Lūtienos istorija, savaime suprantama- gėris, grožis, žavuma Bet, kaip ir Coranar, mane labiausiai 'veža' Feanoro mamytė- Miriel Adatinė (nevalingai išverčiau, sorry)... O Ainulindale- toks gėris, kad ir apsakyti sunku, ir visiškai nėra skirtumo, kokia kalba skaityti- net rusiškai tai skamba nepakartojamai

man graziausia istorija Ardos sukurimas, koks nuostabus pasaulis gimes is muzikos!!!

Man LABAI gaila buvo vargšo Morgoto...

Nieko jis nevargšas jam dar suteikta galimybė prisikelt kartu su ar Farazono armija kai pasaulis baigsis.. :shock:
Išties,galvojau ar kurt naują giją,ar tik čia užsimint..kaip jūs manot:
O kas nutiko po to?..paskutiniai įrašai metraščiuose daryti berods, 172 m. IVa.Eldarionas valdo,bet kas nutinka(nieks net nebandot man kišti NP snukio )jam valdant,po jo?ar žmonės(gondoro ir kiti) toliau plinta?pasuka industralizacijos,centralizacijos keliais?o kas vyksta? karai su rytais?ROTKe bene pasakyta,jog Eomero kavalerija dundėjo toli toli už Narno...berods..o kaip dingę išminčiai?likę elfai..kas nutiko visam pasauliui?ir kada buvo/bus the end of all things?kai pasaulis baigsis/kaip ir kada..?ar galima būtų apie tai padiskutuot,pasidalint(ne perumoviškom) mintim,pasvarstymais..?ar verta

O po to - istorijos pabaiga Žinoma, Viduržemės istorija tuo nesibaigė, bet kažkada Tolkinas turėjo nustoti rašyti.
Man rodos, elfai pamažu nyko, žmonės įsigalėjo visoje Viduržemėje, hobitai taip pat išsislapstė, dvorfai užsikasė savo urvuose ir po daugelio metų matome tai, kas yra dabartinis mūsų pasaulis (na, gal nebūtinai viskas išsivystė į dabartinį pasaulį, bet gal į panašų, dabar egzistuojantį paraleliai su mūsiškiu).
Kitaip sakant, mano manymu, Tolkinas nustojo rašyti istoriją tada, kai iš jos dingo visas įdomumas, visas paslaptingumas ir stebuklingumas. Now comes the age of Men - o tai jau mūsų amžius.

Viename iš savo laiškų JRRT minėjo, kad dabartinis pasaulis yra Septintasis Amžius.
Čia visa mano žinoma 'patvirtinta' informacija apie tai, kas buvo 'po to'.

Aš skaičiau kelis kartus. Pirmą kartą ne patiko - "Fu! Kažkokia Biblija!" Paskui nuomonė pasikeitė, ypač kai pradėjau rinkti kitus Tolkieno kūrybos gabaliukus, susijusius su "Silmarilionu" - "Nepaigtus apsakymus", juodraštinius variantus. O dabar patinka lyginti originalą su "perdirbimais" - "Juodąja Ardos knyga" bei "Zvirmarilionu".

Girdejau kad tolkienistu daugumai ish pradziu irgi nepatiko..
O kas sake, kad biblija neidomu? 😉

Tror
Girdejau kad tolkienistu daugumai ish pradziu irgi nepatiko..
Leidėjams, kai Tolkinas parodė jiems savo kūrinį, tikrai nepatiko.

O kas sake, kad biblija neidomu?
Aš sakiau. Prieš 3 metus, kol vienoje paskaitoje neišnagrinėjome jos kaip istorinio šaltinio. 😉

Bet dabar Silmarillionas kai kuriu megstamiausia Tolkieno knyga...

Na, mano topas jau gerą pusmetį yra romanas "Silmariliono" motyvais "Anapus aušros" (По ту сторону рассвета). Pasakojimo centre - Berenas ir Luthien. Aplink juos - Feanoringai, Fingonas, Sauronas, Morgotas, krūva kitų įdomių veikėjų.

O mam Silas patiko iškart, tik perskaičius.
Tačiau dabar norėčiau skaityti dar kartą, nes jau daug ko neprisimenu. Ir greičiausiai daug ko nesupratau, skaitydamas pirmą kartą.