SF knygos

Kaip tik vakar baigaiu RišDK. Savotiškas Sapkovskio ir "Mašinų maišto" kokteilis atskiestas Lukjanenkos sultimis (žinant, kad jie kartu rašė "Dienos Sargybą" - nestebina). Bet skaitosi normaliai - "zalpom" (per 4 val. įveikiau). Tik po to nebeidomu buvo skaityti "Nakties sargybą" - vis laukiau, kada išprotėjęs buldozeris išlįs

Greit turėtų išeiti Lukjanenko "Spektras" lietuviškai. Visiems tikrai rekomenduoju perskaityti, nes turėjau laimės gauti šią knygą orginalo kalba. Tikrai puiki žmogaus psichologijos studija pasitelkiant ateivių pasaulius ir kulinariją (rimtai).

Būtent tą knygą ką tik baigiau- tai geriausia, ką per paskutinius dvejus metus teko skaityti. O aš jau buvau įsitikinusi, kas nemėgstu SF...

Tomas :P rašė:Tikrai puiki žmogaus psichologijos studija

Tikslesnio apibūdinimo nesugalvosi. Ir dar vienas žodis tinka- "gilu".
Vienžo, visiems rekomenduoju perskaityti.Kulinariniai pasvarstymai ten tiesiog sadistiniai. Ypač jei skaitai tuščiu pilvu...

Oho, lyginantis su jumis, tai aš kaip ir nieko nesu skaičiusi. Bet vat teko skaityti "Vikingą Kolumbą". Ir man visai patiko, na bet aš neieškojau jokių gilių ir prasmingų dalykų. Tiesiog įdomi ir lengvai skaitoma knyga. Šiaip Harisonas man labai patinka, ir kaip kažkas sakė, reikia į jo "Plieninę žiurkę" žiūrėti kaip į komediją.

Gal kas skaitė Kazancevo FAJETUS. Šita knygą man padarė labai didžiulį ispūdį ir labai labai patiko. Gaklbūt todėl, kad tai buvo viena iš pačių pirmųjų mano skaitytos fantastikos knygų.

O taip, Harisonas veža
Beje, skaitant jo kūrinius, nori nenori imi pastebėti, kad visur gana detaliai aprašomos įvairios skirtingos visuomenės. Ir nenuostabu, nes Harisonas yra socialinių mokslų daktaras.

Fajetai tiems laikams visai neblogas daiktas, bet ganėtinai užtestas. Man labiau patiko to paties rašytojo "Liepsnojanti sala". Išleista lietuviškai "Drasiųjų kelių" serijoje.

Esu matyt dar per mažai perskaičius, kad galėčiau taip kritikuoti. O gal man tik paprasčiausiai sekasi, nes kiek knygų esu skaičiusi, visos yra įdomios ir tikrai nesigailiu, kad kuria jų be reikalo skaičiau. Galų gale, po kiek laiko atsiranda tas "išprusimas" ir savo stiliaus atradimas.

Neseniai pakartojau Strugackių "Pirmadienis prasideda šeštadienį" (kai skaičiau pirmąkart, ne itin mokėjau rusiškai ir nebuvau mačiusi jokio Instituto). Truputį jaučiasi moralizavimas, bet jis nepajėgia sugadinti bendro labai smagaus įspūdžio. Rekomenduoju visiems esamiems ir būsimiems institutų darbuotojams bei Hario Poterio ir kitų magų gerbėjams (tokiems kaip jis - tik tokiuose NIIČAVO ir dirbt)

Ar "Atspindžių labirintas" priskirtinas prie geriausių, prie vidutinių, ar prie blogiausių Lukjanenkos knygų? Jau kokius 2/3 neversto vaizduoklyje įveikiau (taisau išsilavinimo spragas - Lukjanenko dar skaičiusi nebuvau). Taigi, intriga yra, yra bandymo taikyti stilistines priemones, daug įdomių techninių detalių, bet. Kuklia nuomone, nėra atmosferos (skirtingai, nei, tarkim, "Neuromante" - o Lukjanenką man kažkas rekomendavo kaip geresnį už Gibsoną!). Toks skaitaliukas. Tai ar jau nusivilti rašytoju (politinėmis pažiūromis jau seniai baisiuosi ) ?

'Labirintas', kiek žinau, priskiriamas netgi prie 'kultinių'. Šiaip atmosferos, nuotaikos prasme jo visos knygos panašios, nebent "Ostrov' Rus'" skiriasi - taigi jei šita neužkabino, tai labai tikėtina, kad ir kitos neužkabins. Nors 'Labirintas' toks truputį...specifinis. Visokiems gyvenimui prarastiems geek'ams (kaip kad aš ) turėtų patikt labiau nei normaliems piliečiams.

Kažkas lygino Lukjanenką su Gibsonu? Mwa ha haaa

Šioje srityje esu visiškai nekompetentinga, bet mokytis niekada nevėlu
Pas tėvus radau didžiausią "Zenito" serijos kolekciją. Gal kas nors man parekomenduos, nuo ko pradėti šioje serijoje? Gal šioje serijoje buvo išleistos ir dabar Eridano leidžiamos knygos?

Kaip tik neseniai http://forumas.fantastika.lt buvo išvardintos 'Zenito' knygos. Copypastinu jas čioniai, tu, Toma, maždaug pasakyk, ką turi, ką skaitei ir kokio tipo knygas mėgsti, o tai kol kas su 0 pradinių duomenų nelabai išeina ką rekomenduot.



Serija "Zenitas":

Pjeras Bulis - Beždžionių planeta ; Gerasis Leviatanas
Genadijus Praškevičius - Vilkolakis
Mihajus Gergejus - Penkioliktasis kosmoso dėsnis
Aleksandras Lomas - Milžinas virš bedugnės
Vladimiras Obručevas - Sanikovo žemė
Fransiskas Karsakas - Eldorado liūtai
Džonas Braneris - Šachmatų miesto kvadratai
Igoris Rosochovatskis - Svečias
Nazarovas Viačeslavas - Vilčių keliai
Atanasas Nakovskis - Be šešėlio
Benas Bova - Orų valdovai; Altairo vėjai
Sergejus Pavlovas - Mėnulio vaivorykštė (2 tomai)
Herbertas Džordžas Velsas - Nematomas žmogus
Jevgenijus Guliakovskis - Miglų sezonas
Robertas A. Heinleinas - Durys į vasarą
Roberas Merlis - Protingas gyvūnas
A.ir B.Strugackiai - Neskirti pasimatymai
Aleksandras Beliajevas - Žmogus amfibija
Džonas Braneris - Visiškas užtemimas
Kirilas Bulyčiovas - Paskutinis karas
Rėjus Bredberis - Pradžios pabaiga
Peteris Lorencas - Homunkulai
Jemcevas + Parnovas - Pasaulio dvasia ; Blyškiojo Neptūno lygtis
Aizekas Azimovas - Net patys dievai
Saimekas - Miestas
Kazancevas - Fajetai
Heineris Rankas - Galingųjų bejėgiškumas
Manovas - Galaktikos baladė
Arturas Klarkas - Susitikimas su Rama
Džonas Vindemas - Trifidų dienos
Lemas - Soliaris
Pavelas Vežinovas - "Ajakso" žuvimas; Virš visko
Herbertas Džordžas Velsas - Laiko mašina ; Daktaro Moro sala
S.Žemaitis - Purpurinė planeta
K.Čapekas - Krakatitas
Dž.Finėjus - Tarp dviejų epochų
A.Dneprovas - Nemirtingumo formulė
Ž.Vernas - 20.000 mylių po vandeniu
M.Kraitonas - "Andromedos" štamas
S.Pavlovas - Okeanautai
A.Klarkas - 2001 metų kosminė odisėja
V.Kernbachas - Laivas virš Atlantidos
Savčenka - Savęs atradimas
A.Beliajevas - Pasaulio valdovas
M.Keidinas - Kosmoso spąstuose
Sakio Komacu - Rytdienos grobikai
Žulavskis - Penkiese į mėnulį
Strugackiai - Vidurdienis, XXII amžius
H.Harrisonas - Vikingas Kolumbas
H.Katneris - Pragaištingas laivas
S.Žemaitis - Amžinas vėjas

Dėkui!
Bėda ta, kad beveik nieko nesu skaičiusi iš SF ir iš to paties "Zenito". Na, neskaitant Soliario ir 20.000 mylių po vandeniu... Dabar pradėjau Dž. Branerio "Visišką užtemimą". Nagi visai nieko, sakyčiau...

Nedaug skaičiau, bet visos pasirodė vertos dėmesio. Tiesa, buvau gal 10 - 14 m.:
Pjeras Bulis - Beždžionių planeta ; Gerasis Leviatanas
Džonas Braneris - Šachmatų miesto kvadratai
Sergejus Pavlovas - Mėnulio vaivorykštė
Herbertas Džordžas Velsas - Nematomas žmogus
Aleksandras Beliajevas - Žmogus amfibija
Rėjus Bredberis - Pradžios pabaiga
Saimekas - Miestas
Lemas - Soliaris
Ž.Vernas - 20.000 mylių po vandeniu
A.Klarkas - 2001 metų kosminė odisėja - nuo jos visą fantastiką įsimylėjau. Skaičiau kelis kartus, ir gana neseniai, ir vis tiek patinka solidumas, atmosfera, mintis (gal čia nėra kokio itin gilaus meno bei filosofijos, bet Kubriko ranka labai jaučiasi).

Šitas skaičiau vėliau, ir labiausiai verta dėmesio pasirodė nr.4 (su humoru):
1.Herbertas Džordžas Velsas - Laiko mašina
2.Arturas Klarkas - Susitikimas su Rama
3.Robertas A. Heinleinas - Durys į vasarą
4.Aizekas Azimovas - Net patys dievai

Beje, Starlin minėjo, kad nori paskaityti tai, pagal ką statytas Stalkeris - "Pikniką šalikelėje". He, Tarkovskis Strugackius scenarijų privertė perrašyti gal 12 kartų - rezultatas nuo pradinio taško gerokai skiriasi.

Reikės turėti omeny. Dabar kaip tik yra nuotaika fantastikos knygoms (nors žiauriai norisi "pasikartoti" San Mikelę, kuri su fantastika nieko bendro neturi). Tiesa, prisiminiau, kad kažkada skaičiau, atrodo, Drąsiųjų kelių serijos knygą "Ateiviai iš niekur" (autoriaus, deja, nepamenu). Įspūdis buvo milžiniškas, bet kai skaičiau, buvau vaikas, dabar ta knyga kiek naivoka atrodo, kai žvelgiu atgal...

Karsakas, prancūzų fantastika. Stipriai skiriasi nuo rusų ar amerikiečių, toks saldus utopizmas. Yra pakartotinai išleistas eridano, su tesiniu. Dar aišku yra prancūzų "Eldorado liūtai" (zenitas) ir "Likimo Kalnai" (Eridanas)

Skaičiau beveik visas, todėl parekomenduosiu tik labiausiai įstrigusias.

Pjeras Bulis - Beždžionių planeta ; Gerasis Leviatanas - kaip ir klasika. Vienok, neteigiama ir nešviesi ir neoptimistinė.
Džonas Braneris - Šachmatų miesto kvadratai - tik jei patinka socialinė fantastika su visokiom politinėm intrigom.
Sergejus Pavlovas - Mėnulio vaivorykštė (2 tomai) - viena iš retesnių tarybinio laikotarpio knygų be arkliškos dozės propagandos. Atsimenu, patiko, bet vat apie ką, niekaip neprisimenu. Keista.
Herbertas Džordžas Velsas - Nematomas žmogus - visiška klasika. Reikia.
Robertas A. Heinleinas - Durys į vasarą -- laaaaabai teisinga ir linksma knygutė. Rekomenduoju be sąlygų.
Roberas Merlis - Protingas gyvūnas - kažkada patiko. Bet pagrinde dėl to, kad vaikystėje patiko viskas apie gyvūnus. Dabar nežinau...
Aleksandras Beliajevas - Žmogus amfibija -- Naivi, bet graži knygutė. Tiesa, propaganda nervina.
Džonas Braneris - Visiškas užtemimas -- Braneris mėgsta developinti personažus, o ne veiksmą. Jei toks stilius patinka - pirmyn.
Rėjus Bredberis - Pradžios pabaiga - ne šiaip klasika, bet klasika Greatest Hits. Būtina.
Aizekas Azimovas - Net patys dievai - rekomenduoju. Labai įdomi civilizacija ten veikia.
Saimekas - Miestas -- Kontraversiška knyga. Arba labai patinka, arba atstumia. Man, pamenu, baisiai nepatiko.
Kazancevas - Fajetai - Gražu, romantiška, tinka skaityti vaikystėje, kai automatiškai nekreipi dėmesio į ideologiją.
Arturas Klarkas - Susitikimas su Rama - neužstrigo kažkaip, bet daug kam Klarkas patinka.
Džonas Vindemas - Trifidų dienos -- labai gera 'post-apocalipsė'. Jei toks žanras nebaido, rekomenduoju.
Lemas - Soliaris -- na, Lemas irgi kaip kam. Bet Soliaris patinka daugumai.
Herbertas Džordžas Velsas - Laiko mašina ; Daktaro Moro sala -- o vat nuo šito aš užsikabinau ant fantastikos visam gyvenimui. Irgi klasika Greatest Hits.
Dž.Finėjus - Tarp dviejų epochų - šitą 'Skaityta' netgi apžvelgė - čia
Ž.Vernas - 20.000 mylių po vandeniu - kažkada skaičiau ir piktinausi - kur čia fantastika? (kai tau kokie 9, tai mažiausiai rūpi nuobodūs faktai, pvz. kada buvo pastatytas pirmasis povandeninis laivas )
V.Kernbachas - Laivas virš Atlantidos - kažkada gilioj vaikystėj patiko, dabar propaganda erzintų.
Harrisonas - Vikingas Kolumbas -- oi kaip rekomenduoju! Viena iš tų knygų, kur skaičiau 20 kartų ir dar tiek skaitysiu. l. teisingas humoras.

A, dar kažkur pasimetė Strugackių 'Piknikas šalikelėje'. Nė velnio nepanašu į Tarkovskį, bet grožis ir gėris (r).

Na va, pagaliau baigiau Herbert'o "Kopą".

GADIKLIAI

Visų pirma turiu pripažinti, kad tai iš tiesų gera knyga. Pati fabula įdomi, personažai nevienpusiški, o įvairūs elementai (religija, politika, ekologija), nors nelabai išmanau kai kurių sričių technines subtilybes, yra įtikinami. Gaila, bet turiu ir priekaištų. Vienas iš šlykščiausių fantastikos apskritai bruožų yra polinkis viską aiškinti personažų lūpomis. Savaime suprantama, mokslinėje fantastikoje, or ir fantasyt, daug įvairių paties rašytojo sugalvotų terminų, tačiau tame pasaulyje gyvenantys personažai jų nekvestionuoja, o priima kaip duotybę. Argi tuomet logiška, kad jie, kalbėdamiesi vienas su kitu, ne tik pavartoja terminą, bet dar ir paaiškina jį? Gaila, pirmą "Kopos" knygelę jau atidaviau į biblioteką, tačiau pirmajame Harkonų pokalbyje tikrai yra ne vienas toks momentas. Juk galima kaip nors užmaskuoti paaiškinimą - o tai Tolkinas, pvz., daro "Prologe" arba lasivo stiliaus "Hobite" (bet ne "metraštiniame" ŽV), Zelazny "Ambere" apie atspindžius tarsi leidžia išsiaiškinti mums patiems (drauge su Korvinu, žinoma). Herbertas taip pat turi labai gerą būdą: žodynėlį gale. Bet kažkodėl neišnaudoja iki galo nei jo, nei apskritai savo kaip rašytojo sugebėjimų. Gerbiu rašytojus, kurie moka išlaviruoti. Gaila, bet "Kopai" vietomis to trūksta. Antra, patys Harkonai, IMO, pernelyg "tamsūs". Štai Atreidai - prieštaringa dinastija. O Harkonai... Vien ką sako pagrindinio blogiuko vardas: Vladimiras. Kažko užkliuvo man... O šiaip labai patiko Bene Gesserit idėja, religinis sinkretizmas ir kai kurie epizodai (kad ir Džesikos virtimas Palaimintąja Motina). Tiek trumpai...

TAISA: o vis tik norėtųsi turėti "Kopą" vienu tomu išleistą, galbūt su kietu viršeliu - tokia knyga šito nusipelno. Netgi viršelio piešinys buvo neblogas...

Toma rašė:Esu didžiai dėkinga už rekomendacijas. Reikės rimtai užsiimti skaitymu.

Klausyk, o negi tu visas tas zenito knygas turi? :shock: Kai perskaitysi, gal bus galima pasiskolinti?