SF knygos

Oi, ir Strugackius pamiršom. Iš to, ką skaičiau, labiausiai įstrigo "Sunku būti dievu".

Na Strugackius minėjau jau ne kartą. Beje, ar skaitei jų "Sraigę ant šlaito"? (Berods taip išverčiau "Улитка на склоне").
O kaip vaikiškos SF pavyzdėlį būtų galima paminėti Kirą Bulyčiovą (tikiuosi filmą "Viešnia iš ateities" kas nors matė).
Dar vienas rusų rašytojas (iš naujsnių) - Vasilijus Zviagincevas. Jo serialas "Odisėjas apledžia Itakę" - vienas iš nedaugelio mano pastarųjų metų "atradimų" 9 romanai ta pačia tema (po 500-700 psl) apie keliones laike, paralelias realybes, ateities modeliavimą ir kišimąsį į istorijos eigą, šiek tiek magijos, šiek tiek fantasy. Ir skaitai viską "užsirydamas".

hm. Na Harrisonas yra klasikas, bet iš visų man žinomų klasikų aš jį mažiausiai gerbiu. Jo Plieninės Žiurkės ciklas ir Mirties Planetos trilogija man patiko tuo metu kai skaičiau, bet dabar sukelia tik skausmingus prisiminimus apie išmestą laiką. Taip pat nepatiko ir kitos knygos, kuiras išleido Eridanas, išskyrus gal Gelbėjimosi laivas - kažkokia neharrisoniška Ir aišku "Bilis, galaktikos didvyris" - kaip sakė Laiqua, tikrai gera parodija. Nors, taip išeina, kad autorius šaiposi pats iš savęs ir savo prirašytų bajevykų, tai visgi kurioj jis pusėj? Tikriausia pinigų pusėj... visi jie pinigų pusėj :P Girdėjau kad "Vikingas Kolumbas" yra super, bet kadangi man nuomonė jau sugadinta, tai aš nei jo, nei Edeno artimiausiu metu neimsiu. Kažkaip kai imi skaityti tokio lygio knygas viena po kitos, tai net sąlyginai įdomus siužetas pasidaro tūpas, filosofija kažkokia pritempta, sugadinta, nemotyvuota, veikėjai beveidžiai, negana imi pastebėti, kad jos absoliučiai vienodos...
"Starship troopers" man netgi filmas patiko, nes žiūrėjau jį kaip komediją. Bet jeigu turėčiau pasirinkimą, pirmiausia skaityčiau "Stranger in a Strange Land".
beje man iš Eridano išleistų tikrai labai patiko ir/ar pasirodė labai vertingos:
14. Dick, Philip K. - UBIKAS
28. Aldiss, Brian W. - NON_STOP
34. Farmer, Philip Jose - Į SAVO PRARASTUS KŪNUS SUGRĮŠITE
36. Aldiss, Brian W. - ŠILTADARŽIS
51. Asimov, Isaac - AMŽINYBĖS PABAIGA
Lois Mcmaster Bujold serija (gaila jai labai toli iki pilnos )
David Brin - Išaukštinimo karas
Vernon Vinge - Liepsnojančios gelmės
James P. Hogan - Operacija Protėjas
97. Priest, Christopher - IŠVIRKŠČIAS PASAULIS
120. Blish, James - ATGIJUSIOS ŽVAIGŽDĖS
Greg Bear - Era; Amžinybė
133. Lethem, Jonathan - PISTOLETAS SU MUZIKA
140. Wilson, Colin - KOSMOSO VAMPYRAI
Sherri S. Teper - DIEVŲ SAULĖLYDIS
Vernor Vinge - Gelmė danguje
Lukjanenko - Atspindžių labirintas; Netikri veidrodžiai
208. Benford, Gregory & Eklund, Gordon - JEI ŽVAIGŽDĖS BŪTŲ DIEVAI
221. Clarke, Arthur C. - MIESTAS IR ŽVAIGŽDĖS
223. Dick, Philip K. - AR ANDROIDAI SAPNUOJA ELEKTRINES AVIS?
236. Klein, Gerard - KARO DIEVAI
248. Burns, Stephen L. - KŪNAS IR SIDABRAS
aišku visos Jack L. Chalkerio knygos
ir visos Clifford D. Simak knygos
o šiaip aš nesu išrankus

Kai kurios Harrisono knygos - parodijos ir komedijos, o kitos - labai rimti socialines temas nagrinėjantys romanai (ne veltui jis yra socialinių mokslų daktaras ar kažkas panašaus). Būtent prie pastarųjų galima priskirti 'Į vakarus nuo Edeno' ir 'Belaisvę visatą'. Žinoma, jei jau esi susigadinęs nuomonę apie Harrisoną, tai turbūt nei viena knyga neatrodys gera (kaip kad yra man su S. Lukjanenko - skaičiau jo 'Svajų liniją', bet tai man pasirodė toks, atsiprašant, š****, kad dabar nenoriu net ir išgirtųjų 'Sargybų' į rankas imti).
Perskaitęs šiuos porą sarašų, eilinį sykį įsitikinau, kiek daug dar neskaičiau... Ir nors pritariu, kad PFAF serijoje leidžiamos tikrai ne geriausios knygos, bet tarp jų tikrai yra labai įdomių ir malonių skaityti (nors nesakau, kad visada tikrai vertingų).

Beje, apie "Sargybas"... Nors Lukjanenką tikrai gerbiu kaip rašytoją, "Nakties sargyba" man nepaliko didesnio įspūdžio. Jei Troją galima pavadinti žiūralu, tai "sargyba"- pirmarūšis skaitalas. Drįsčiau netgi teigti, kad tai yra HP suaugusiems. Ta pati saldi idėja- šalia kasdieninio, pilko pasaulio egzistuojantis kitas, magijos pritvinkęs gyvenimas. Tai kas, kad viskas tamsu, niūru ir vampyriška, esmės tai nekeičia. Imho, tos visos filosofijos tema "gėris- blogis" tikrai gadina knygą, trūksta (o, Eru, nemaniau, kad kada gyvenime tai pasakysiu :shock: ) veiksmo. Nors iš 10 balų sargybą įvertinčiau 9, bet antrą kartą skaityti tyikrai tingėsiu. Nebent prie pietų stalo, kad nebūtų nuobodu kramtyti.

Birdy, dėkui už gera nuomonę apie Bujold, aš čia sau tikslą užsibrėžiau, surinkti visą Forkosiganų seriją popieriuje, dabar trūksta tik trijų knygų, o iš neto galima anfliškai visas parsisiūsti, aš čia kažkur linkus davęs.

Taip... sunku kažką ir pridėti. Nebent Le Guin Heino ciklą, tiesą sakant, jos SF man patinka labiau už "Žemjūrės burtininką", ypač "Kairioji tamsos ranka", kuri yra neprilygstamas šedevras.
"Išvirkščias pasaulis" - must read, vienintėlė PFAF knygą, kurią nusipirkau nekiek nedvejuodama. ("Operacija Protejas" irgi puikus kūrinys, bet du tomai jau sux... 😉 )
Iš Strugackių mėgstų dvi knygas: "Sunku būti Dievu" ir "Pirmadienis prasideda šeštadienį".
Rankas šalin nuo "Sargybų"!!! Šiaip ypatingos meilės Lukjanenkui nejaučiu, bet "Sargybos" - vienas geriausių pastaruoju metu išleistų kūrinių.
Bujold aka Forkosiganų saga - popsas. Gal ne visai beviltiškas, bet popsas, būtent tą fantastikos rušis, kuri fantastika nelaikytina: standartinis gyvenimiškas romanas fantastiniame apvalkalėlyje. Pirmą knygą perskaičiau, nes vis tikėjausi pagerėjimo, "Cetagandą" peržvelgiau vien dėl japoniškų aliuzijų, daugiau netraukia...
Harisonas, Chalker (TAISA: bent jau tos knygos, kurias man teko perskaityti) - į vieną šiukšliadėžę, tik nepatingėkit nutempti iki tos, kur parašyta "popierius". Vis gi nauda bus
Aha, prie klasikų dar pridėsiu Jefremovo "Jaučio valandą"

Nedrįsk tempti Harrisono, o ypač "Vikingo Kolumbo" - jam ten ne vieta. O jei tau trūksta makulatūros, tai prisipirk "meilės romanų" ir tempk.

Jei tamsta mėgstate diskutuoti apie meilės romanus, susikurkit atskirą giją, o aš su šitokią literatūrą esu susipažinusi tik simboliškai, bendro išsilavinimo vardan . "Vikingo Kolumbo", dėja, nesu skaičius, bet "Mirties planetos" ir "Plieninės žiurkės" serijos man paliko labai niekokį įspūdį. "Fantastinė saga" kiek geresnė, bet nuo "geresnės" iki "geros" jai irgi toli. Domina? Mano šiukšliadėžė - jūsų paslaugoms

Diskutuoti apie "meilės romanus" (juos paqminėjau tik kaip pavyzdį potencialios medžiagos makulatūrai) viena, o tempti VISĄ vieno rešytojo kūrybą dėl nepavykusių kūrinių į šiukšliadėžę - kita. Tą patį tempimą tuomet galima pritaikyti didžiajai daugumai kūrėjų.

Lukjanenko "Nakties Sargyba" yra labai fain knygiūkštė, neretai ją skaitydamas jaučiausi lyg žiūrėčiau popkorninį filmą, kažką tokio kaip Underworld Visgi man labai patiko, ir tęsinys taip pat. Ir trečią dalį griebsiu kai tik atsiras Nes tai originali fentezi, tikrai geriau už Pašalietį, bet nelabai pagaunu, kodėl jūs čia pradėjot apie fentezi, čia tema apie SF
Lukjanenko tas dilogijas apie Leonidą ir Kėjų Dačą (berod toks jo vardas) skaičiau. VR jis sukūrė nerealų , o tą kovinį šlamštelį lyg ir bandė ištempti iki kažkokio aukštesnio lygio, bet IMHO jam nelabai išėjo, visgi kovinė SF ir lieka kovine, nieko gero ten nėr

Tarkim, ne dėl kelių, o dėl keliolikos, bet bendrai sutinku ir pasitaisysiu 😉

Štai dar vieną knygutę vaiduoklyje perskaičiau: Jevgenijaus Zamiatino "Mes" (1920). Nebloga antiutopija, beje, padariusi įtaką Orvelui. Po jos Sąjungoje buvo uždrausti ne tik Zamiatino kūriniai, bet ir jo vertimai iš kitų kalbų.

Birdy, kaip jau kažkada kažkam sakiau, kategoriškumas, toks iš serijos "Aš teisus, visi kiti nieko nežino ir yra (įrašykite savo variantą)" yra pirmas (įrašykite savo variantą) požymis. Tad tokie pareiškimai kaip "visgi kovinė SF ir lieka kovine, nieko gero ten nėr " reiškia tik viena - jų autorius yra (įrašykite savo variantą).

Exon, tiesiog pritaikyk viską, ką parašiau Birdy sau.


O Tomukas irgi būna kategoriššškasss - Chamūlas.

Net prasčiausiame veikale galima surasti vieną kitą grūdą. Ti reikia paieškoti. Kad ir toje pačioje, Paukštuko nemėgiamoje kovinėje SF.

Dabar tikriausiai visi pašiurps, bet iš SF esu skaičius tik Bredberį ir Ž.Verną, jei jį iš viso galima prie SF priskirti. Tiesa dar skaičiau "Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką" (vien nuo pavadinimo vis turbūt tik dar labiau pakraupo... ). Pokvailė knygutė, visiškai jokių gilių minčių ar pan. ale ir smagių vietų buvo...

Gutruna rašė:Dabar tikriausiai visi pašiurps, bet iš SF esu skaičius tik Bredberį ir Ž.Verną, jei jį iš viso galima prie SF priskirti. Tiesa dar skaičiau "Keliautojo kosmostopu vadovas po galaktiką" (vien nuo pavadinimo vis turbūt tik dar labiau pakraupo... ). Pokvailė knygutė, visiškai jokių gilių minčių ar pan. ale ir smagių vietų buvo...

Galima priskirti, dar ir kaip galima
O nuo pavadinimo tikrai nepakraupau, nes pats skaičiau lietuviškai išverstas pirmą ir ketvirtą šios penkių dalių trilogijos (taip ją įvardino pats autorius) dalis, o dabar namie guli ir mano akių bei smegenų dėmesio laukia visos penkios dalys originalo kalba. beje, ten yra protingų minčių (žinau, tai gana kategoriškas pasisakymas, bet manau, kad daugelis sutiktų), tik reikia mokėti jas iškapstyti iš po humoro dangalo...

Manęs irgi laukia (rusiškai) tos pačios knygos. Bet kad niekaip negaliu baigti G. Cook'o "Reido" (ganėtinai sunki skaitymui knyga - neaišku "kas ir kur"). O kad negaliu skaityti - Smėlis kaltas (Prokliatyj podžigatelj graždanskoj vojny).
Beje geriausia Kovinė Fantasy yra Orkynėje (joukas)

Man ish SF labiausiai patiko 'Laiko patrulis', 'Lelininkai' ir 'Tryse raganu pasaulyje'.

Ilgai kankinausi, ir vis gi nutariau priskirti prie SF V. Vasiljevo "Raganių iš Didžiojo Kijevo". Siužetai nepasakyčiau, kad itin originalūs, užtat veiksmo pasaulis tikrai neįprastas: toks fentezinis SF su elfais, orkais ir kitokiais. Nemažai aliuzijų į Sapkovskio "Raganių", tačiau plagiato įspūdžio IMNSHO nekyla, veikiau - lengvos parodijos.