[Asveja] Stovyklos programa

A, taip, ten šeštadienio buvo. Atsiprašau, kad taip išmėtytai surašiau Pabandau išdėstyti dienom ir punktais, kad visiem būtų aišku (šiaip tai jeigu pritariat, tai pataisom ir pradedam daryti, o tai laiko lieka vis mažiau. Pasibaigs sesijos, ir reikia griebtis rimtai).

Ketvirtadienis - Pradžių pradžia

Suvažiavimas (dalyvių) apie 16val (?). Įsikūrimas.

Vakaronė prie laužo. Bendras programos, taisyklių, organizacinių dalykų aptarimas.

1. Nebaigta, bet ne prarasta sakmė (pasakojimas apie tai, kas yra "Silmarillion").
[pertraukėlė]
2. Ainulindale. Pasakojimas, paįvairinamas muzikine improvizacija.
3. Valaquenta. Valų pristatymas. Forma - ?

Miegas.


Penktadienis - Iš Valinoro gyvenimo

1. Nubudusiųjų kelionė - rytinė orientacija išalkusiems stovyklautojams. Pristatomas epizodas: elfų nubudimas ir kelionė į Valinorą.

Pusryčiai, popusrytinis tvarkymasis.

Palaimos šalis. Stovykla vienai dienai virsta Valinoru, bet tai nereiškia, kad kalbama tik apie Valinorą. Pagrindinis tikslas - rami, nuosekli įžanga į didžiąsias Pirmojo Amžiaus istorijas.

2. Tie iš F - iki pietų ir gal šiek tiek po jų vykstantis pažindinimasis su pagrindiniais Silmarillion veikėjais elfais ir jų genealoginiais medžiais (nebūtinai tik iš F ).

Pietūs. Galbūt teminiai - "valinoriški".

3. Kalbanti plunksna ar kaip nors išradingiau pavadinta tengvų pamokėlė.

4. Dar koks vienas punktas, geriausia workshopo pavidalu.

Vakaronė. Silmarilių sakmės gimimas. Medžių išauginimas. Išsamesnė pažintis su Feanoru ir jo sūnumis. Silmariliai. Pasakoma, kas buvo tom tengvom užrašyta - ogi baisioji priesaika. Noldų išėjimas. Būtinai reikia sugalvoti gerą teatralizuotą formą, kad būtų ir ne visiškai improvizacija, ir ne visiškai formaliai.

Miegas. (visiems naujai atvykusiems, beje, iškart išdalinama praleistos istorijos dalies santrauka, jei Silas neskaitytas)


Šeštadienis - Didžiosios sakmės

Kėlimasis 10 val., pusryčiai 10:30-11 val.

1. Kelionė autostopu po Pirmojo Amžiaus Belerijandą. Gido lydimi, stovyklautojai susipažįsta su Belerijando žemėlapiu ir pagrindiniais "lankytinais" objektais. Pakeliui sužino kai kurias siužetines detales, kurias dėl laiko stokos šiaip tenka praleisti.

Pietūs - ir vėl reikia juos susirasti, nes jie yra kažkur paslėptajame Gondoline (tinka, jei nelyja).

2. Meilė ir gyvenimas Belerijande - Bereno ir Lūtijenos istorija. Forma - ?

Vakaronė. Žymiausias Belerijando suomis - istorija apie Tūriną Turambarą. Būtinai reikia kokio nors drakono. Forma - vėl truputį teatralizuota.

Miegas.


Sekmadienis - Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia

Po pusryčių trumpai papasakojama apie Earendilį (kas nori, gali jį pavaidinti - valtis gi bus ) ir Įniršio karą. Įniršio karas vaizduojamas kažkokia iškrova - masovkė ar panašiai. Reikia turėti omeny, kad visi jau bus pavargę ir nemiegoję.

Paskui visi draugiškai tvarkomės. Neiškilmingas stovyklos uždarymas.

Atsiprašau, kad vis dar neįdėjau stovyklavietės nuotraukų, bet nepamirškime, kad vietos ten nėra labai daug. Aišku, galima ieškomuosius pusryčius išnešti už puskilometrio į mišką, bet reikėtų orientuotis, kad visi judėjimai vyktų arba neypatingai didelėje erdvėje, arba būtų ekskursijos į miškus, kur daugiau vietos.

Manau, kad visa tai išsprendžiama. Galim padaryt Ūkanotuosius Kalnus beigi Belegaerą ir ant plyno lauko Taigi tiesiog reikia žinoti, kas per vieta, ir prie jos prisitaikyti.

būtų ekskursijos į miškus

Kėlimasis 9.30 ar 10 - labai gerai, tokie kaip me linkę krapštytis ir todėl turintys anksčiau keltis turės galimybę tai padaryti proto ribose.

Pasakoma, kas buvo tom tengvom užrašyta - ogi baisioji priesaika.

Nt.: oi, guliu ant grindų - tam puslapiuke su petražolėmis, kur iš JAK šaiposi, šaipėsi ir iš Feanoro, kuris Priesaiką turbūt skaitė iš popieriuko (nes ją, kaip ir viską - pagal Elhę, - nuplagijavo).

masovkė, vaizduojanti Įniršio Karą, o paskui viso to jovalo tvarkymas.

O užtvindyti nebus galima? Kad nereiktų tvarkyti?...

Bereno ir Lūtijenos istorija. Forma - ?

Jei tik kas nori normaliai vaidint - tauta bus dėkinga, o šiaip galima ją sekt (tik jei jau aš - tai su popieriuku žvilgčiojimui, nes be nieko visai be piktų kėlsų persijungsiu į Zilo stilių - Rumšiškėse net ir su tekstu tuo baigėsi), vietomis padainuot (a, kartais verčiu! Baisus, žinia, užsiėmimas), suvaidint labai mažus gabaliukus. Tik jei ką reiks repetuot, gal jau pradėkim susitart?

Beje, po ilgo ir išsamaus neseno pokalbio su Hild manyčiau, jog pirmąkart visus vardus reikėtų ištart originaliai, o po to jau lietuviškai.

Indraja rašė: Jei tik kas nori normaliai vaidint - tauta bus dėkinga, o šiaip galima ją sekt <...>, vietomis padainuot <...>, suvaidint labai mažus gabaliukus.

Tik jokiu būdu ne sekt nuo pradžios iki galo - aišku, sekimo elementų turi būti, bet mūsų tikslas kaip tik ne toks. O gal vieną vakarą padaryti eksperimentą: tekstą, kiek jo bus, duoti po gabaliuką skaityti visiems vakaronės dalyviams? Kad nebūtų, jog vienas visąlaik šneka, o kiti visąlaik klausosi. Apie suvaidinimus - jų turės būti, reikia nuspręsti, ką, ir repetuoti. Manau, gabaliukai arba mono arba duo, t.y. vienam arba dviem žmonėms būtų kaip tik.

Jeigu aš ką nors seksiu ar kalbėsiu, tai tik iš popieriuko (ne skaitysiu nuo pradžios iki galo, bet vis tik iš popieriuko).

Patariu sekti sakmes tiems, kas tikrai tą sugebą. Su geromis intonacijomis, bet kad nebūtų nuobodu. O kam tas popieriukas? Juk jei pamiršai- improvizuoji tol, kol prisiminsi, kas toliau.

Atleiskit už filosofinę nukryptemę, bet pas mus nėra iš ko rinktis (nesakau, jog kažkas kažko nesugeba - atvirkščiai, pas mus dėl šios priežasties visi viską sugeba)

B. ir L. gal tiktų "įrėminimas": vidurys dainuojant - vaidinant - aiškinant (bus jau visi pamiršę, kas tie silmariliai , o pati pradžia - kad ir keli sakiniai - ir pati pabaiga - scena pas Manvę - skaitant? Nežinau, koks ten raiškumas, bet man asmeniškai pabaiga gaunas įdomiai, nes, jei garsiai skaitau, reik tvardytis ir giliai taisyklingai kvėpuot, kad neapsižliumbčiau - o galgi tai pavyktų paversti klausytoją sujaudinančiu teksto perteikimu?

Folkas rašė:O kam tas popieriukas? Juk jei pamiršai- improvizuoji tol, kol prisiminsi, kas toliau.

Ta prasme, kaip aš suprantu, Indraja "ne iš popieriuko" supranta kaip "visiškai atmintinai". Kadangi atsakinėjau jai, tai tiesiog pabrėžiau, kad aš visiškai atmintinai negaliu. Folkai, jeigu prisimeni mano per žygį pasakotą sakmę apie Saulę ir Mėnulį, tai ten buvo tai, ką aš vadinu "iš popieriuko"... ŽV paskaitėlė irgi buvo "iš popieriuko", tik labiau.

"Ne iš popieriuko" idealiu atveju būtų sekimas savais žodžiais, bet Tolkino ar bent Krėvės stiliumi, neturint jokio popieriuko 😉 Bet man taip nesigautų būtent dėl stiliaus... O iš popieriuko galima ir sekt, ir skaityt - kaip kam gražiau. Tie neskaičiusieji, kurie gavo ištraukas, turbūt turėtų būtent skaityt.

Taigis, "Teisybės" vertimas. (He, net pats žodis paprastas, o verst ne taip jau paprasta. LT, jei neklystu, yra tik "tiesa", o RU - ir "истина", ir "правда". Pirmoji gal net labiau būtų "esmė"...) Pažodinio turbūt nereik, nes gana panašu į originalą, gal kai kur dėl kitokio prielinksnio ar linksnio tinkamumo objektų santykiai vos vos pakeisti. Ir nuorodos į "Faustą" nebuvo.

Exon - gi matai, tad ir redaguot, jei kyla noras, galima...

Plunksnuotoji strėlė
Aukštybėj sušvytėjo.
Kieno krūtinėn lėks?
Kas kryptį jos nuspėjo?
Kieno mitri ranka
Per debesų skaras
Į tikslą strėlę kreipė?
Ką šnibždėjo jai šaulys,
Kai nusitaikė jis,
Templė pragydo gailiai?

Virš nevilties, o Tiesa, kilk žvitri,
Nuginki sutemas tartum strėlė.
Per tavą slenkstį kraštan vėlių nors žengiu,
Už mirtį ir už lemtį galingesnė tu!

Užmiršęs gentainius,
Ramybę ir namus,
Kada iš už uolų
Kvietei mane jau tu,
Čia, per stingdančias pusnis,
Kiekvieno paspirtis,
Keliu, kuriuo dar nėjom,
Žengiau tik į tave,
Išvyst, kokia liepsna
Žioruoja akyse
Kiekvieno Pasekėjo!

Sparnuotųjų pulkų
Mįsles man patikėjo;
Didžiausia paslapčių
Širdy žmogaus plazdėjo.
Jon vis beldžiasi Mirtis,
Įveikt jos negali,
Pamiršti neįstengsi.
Bet akimirka žavi,
Kai viską supranti,
Stos, kai jai nusilenksi!

Dulkynėj – aukso paberti grūdai,
Gaisais rusena debesų laivai,
Tamsybėj dega prakeiktieji žiburiai,
Tačiau ugnis skaistesnė šviečia amžinai.

Dar vartų neužverk, įleisk mane,
Kada, Teisybe, pažinau tave!
Išpildęs Užmojį, be sąskaitų senų
Dėkoju, jog man šiandien atsivėrei tu!

Šįkart net nebesivarginau sau tvirtinti, jog "paskutinis kartas"

Ačiū, gražu, tik tos "sąskaitos" gale kažkaip truputį pjaunasi su bendru kontekstu (Finrodas - apskaitininkas, he ). Reikės pradėti rankioti akordus...

Orig. buvo maždaug "nežinodamas kainos" (pažodžiui), jei tik supoetinsit - prašom 😉 Ne visiškai pažodžiui gal būtų "nesusimąstydamas apie kainą". O sąskaitos tai čia iš prisiminimų apie MM, hm!

Galvojam... "Nekaustomas skolų"? "Be pančių nelabų"? Nagi?

Originale yra kažkas man labai panašaus į sunkiai išverčiamąjį Design - [Dievo] Planą, Sumanymą. Pažodžiui - Sumanymas. Tik tie vertimai, bjaurybės, visada per ilgi

O Užmojį? Gi dabar jau toks daiktavardis - nes Sumanymas per ilgas, o Planas ne to stiliaus. Įvykdęs? Nesistebiu, kad klaida - išpildymą nusirašiau neverstą, o Ru2Lt atveju taip tik klaidų ir tikėkis...

O kaip dažnai mano pastangos baigdavosi panašiai:
"Įvykdęs planą, nors nemoka mums algų"...

Panašu, nors man kukliai poetiškiau įvykdęs Užmojį... Antra pusė pagal prasmę tamstos pasiūlyme netgi artimesnė tam, kas ten turėta omenyje (bėda, kad tokiose eilėse ne visada per daug aišku būna, kas turėta omenyje...). Deja, pirma+antra pusė taip negalima. O kas poetiškiau - ar pabaigęs darbą, ar atlikęs darbą?

Ech, tegu Exon sprendžia

TAISA: pagal muzikos ritmą reikia pergrupuot pirmo priedainio eilutę:

Per tavą slenkstį nors vėlių kraštan žengiu

Žiūrim:

Переступаю твой порог в краю теней
010101010101

aijajai - vėlė ketvirtos kirčiuotės
Per tavą slenkstį kraštan vėlių nors žengiu
010100101101 - tikrai ni to.

Per tavą slenkstį nors vėlių kraštan žengiu
010101010101 - tikrai gerai!

Kam tos kirčiuotės - padainuoji, ir viskas paaiškėja Dėl akordų kreipiausi į le_golas, mažu padės?

O šiaip tai baigiam čia tvindyti:

ar kas nors turi konstruktyvių pasiūlymų dėl programos? Siūlau per kokią savaitę perskaityti B ir L bei Tūriną ir suskirstyti į esminius siužetinius momentus, t.y. padaryti tokį išgrynintą konspektėlį. O paskui palyginti savo konspektėlius ir sudaryti detalų planą.