Čia vietoj liaupsių ir padėkų "Žyg žyg per Lietuvą" gijoje. Galima buvo dar daug parašyti, bet kažko pristigau (laiko/įkvėpimo/vietos monitoriuje ar pan)
Apie žygius, žmogiškąjį altruizmą ir dar kai ką
Žygis. Šis žodis visiems ką nors sukelia. Vieniems šypseną, kitiems - prisiminimus, tretiems - begalę klausimų, ketvirtiems - nuovargį. Stiprų, sekinanktį ir sunkiai bepakeliamą nuovargį, kartais sukomponuotą su šypsena (dažniausiai kreiva), vienu kitu prisiminimu, galbūt mėlynių vaizdu ir skausmu ant blauzdos ar skoniu burnoje. Ir niežuliu.
Didelė žygio ypatybė yra ta, kad būtinai kažko turi per daug, ir kažko tau būtinai trūksta. Kuo toliau, tuo labiau kažko darosi per daug ir kažko vis labiau trūksta. Tik nesitikėkit per žygį nusipirkti to, ko trūksta. Jums gali pasisekti nusipirkti kažko panašaus į trūkstama, bet niekada, ko reikia.
Jei įsidėsite daug daiktų, jums garantuojama, kad bent pusės jų nepanaudosite, taip pat būsite panašus į kupranugarį (pradžioje, paskui - į mirštančios gulbės ir ant grandinės pririšto šuns mišinį). Jūs galite būti tikras, kad bent pusė kitų žygio dalyvių žaviai striksės su savo lengvutėmis kuprinytėmis rodydami kelią ir vis klausinėdami, ar ne per sunku. O jei įsidėsite mažai daiktų, tai galėsite žaviai strikinėti apie savo Sraigius kolegas savo lengvomis kiaurai permirkusiomis ir pamėlusiomis kojytėmis, klausydamiesi klausimų, ar ne per šalta.
Nemanykite, kad žygiuose nereikia galvoti. Dar ir kaip reikia. Imkime paprastą situaciją. Jūs norite gerti.
Yra karšta. Turite tokias galimybes:
1. Gerti ežero vandenį, o paskui mėgautis pasekmėmis.
2. Išsivirti arbatos ir nesimėgauti pasekmėmis. Bet arbata būtu už pusvalandžio.
3. Išsivirti arbatos ir laukti, kol ji atšals. Patys nujaučiate, kiek tai gali užtrukti.
Yra šalta, lyja. Turite tokias galimybes:
1. Gerti šaltą vandenį.
2. Laukti, kol bus užkurtas laužas iš šlapių malkų ir paskui - kol užvirs vanduo arbatai.
3. Išsigręžti plaukus/kojines/kelnes ir gerti lietaus vandenį.
4. Žiūrėti, kaip kolega šildosi vandenį primusu. Stebimas vanduo užverda daug lėčiau.
Matome, kad alternatyvų išties daug, o kad pasirinktum, turi pamąstyti.
Altruizmas žygiuose - neregėtas dalykas. Jeigu jums netyčia pasirodo, jog matote jo apraiškų, vadinasi, jūs kažko nepastebėjote, pavyzdžiui, kad ryžių košė yra pati skaniausia, sveikiausia ir skubiausiai suvartotina vien dėl to, kad ryžius neša jūsų žygio draugas, o jei jūsų pasitikti ateina visa banda, nebūkite tokie naivūs ir nepasiduokite minčiai, kad jie taip nuoširdžiai norėjo jus pamatyti. Atkreiptike dėmesį į tai, ką jūs darėte po to. Gali būti, kad jūsų sutikėjų auka nėra tokia jau nesavanaudiška.
Žaviausias žygių dalykas yra tas, kad juose visada, nors ir vieną trumpiausią akimirką (dažniausiai ji būna pradžioje. Tiesa, būna laimingųjų, kurie jų patiria ir daugiau, tačiau jų skaičius per dieną yra nykstanti progresija) tau viskas būna gerai.
To paties linkiu ir tau 
