woodberry kūrybos nuolaužos

Žinučių — 95; puslapių — 5.

4 puslapis iš 5 · 61–80 žinutės iš 95

Žinutė #61

Tuomet mano smegenys to 'ne nieko' nepagauna. Bet nesvarbu, svarbu, kad mielas kūrinėlis :)
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #62

labai triukšmingas eilėraštis... (čia komplimentas, jei ką) Civilizacija = triukšmas, o tikrą garsą galima atrasti tik gamtoj? Ar triukšmas laikinas, o amžina priebėga nuo jo - jūra stiklinėje? Ar ten žadintuvą uždengi stikline? :D (Atsiprašau, Wood, kad gadinu tavo eilėraštį, tiesiog mokykloj tokių nesąmonių moko :( Nebeįmanoma nieko normaliai perskaityti...)

Žinutė #63

Na, pirminė mintis buvo ta, kad stikline uždengiami miško šlamėsiai, bet vietoj jų girdisi "jūros ošimas" (jei kas nežino, tai, kai priglaudi kriauklę prie ausies, tai iš tikro girdi ne jūrą, o sustiprintus aplinkos garsus, todėl "jūros ošimą" gali išgirsti ir priglaudęs stiklinę prie ausies)
Vaje, nemėgstu savo kūrybos aiškint. Galima ją suprasti ir savaip - taip netgi geriau.

Žinutė #64

Teisingai - gerus dalykus reikia skaityti ir jais mėgautis. O ne apie juos pliurpti. Ir supranta kiekvienas supranta pagal savo sugedimo laipsnį 8)
:)

Žinutė #65

***

Įsismeigia žvilgsnis į kiemą -
Tuščią, tamsų, tylintį,
O paskui pasislepia
Vazonuose ant palangės.
Rėkiantys pasaulio gelbėtojai
Dingsta pasispaudus mygtukui.
Užsiverčia dešimtą kartą
Skaitoma eilutė.
Plaučiai dar įtraukia dūmų,
Spaudžiančių aplinkui
Ir atšaldančių iki nulio.

Drebantys pirštai griebia ragelį...

Aštuoni spjūviai.

Šalta ranka nusvyra.
Belieka vien tyli tamsa
Ir kvapas karšto vyno...

Žinutė #66

Įsismeigia strele i kuna -
Anksciau gyvybe trykstanti,
Dabar krauju
Rėkiantys pasaulio orkai
Nutyla, kai mirsta ju vadas.
Bet užsiverčia jis jau dešimtą kartą
Vel prisikels kaip Feniksas, kaip Kristus
Plaučiai dar įtraukia dūmų,
Aitriu karo dumu
Ir jis pakyla.

Drebantys pirštai griebia karda...

Aštuoni smugiai.

Šalta ranka nusvyra.
Belieka vien tyli tamsa
Ir kvapas karšto kraujo...
ROTW - Return of The Warlord

Žinutė #67

To Smeli:
Nu, sugebi, bet kad savo paties mintim naudotumeis, o ne kitų perdirbinėtum, būtų visai šaunu.
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.

Žinutė #69

Važinėja mašinytės,
Dūzgia fabrikėliai.
Greitai mokame tvarkytis -
Dygsta jau pasėliai.

Žygiuojame darnia greta,
Laivais siūbuojam orą.
Linksma šokuojame gaida -
Kutenam žemės odą.

O pakasykite kas nors stipriau,
Kad mūsų žemei neniežėtų!
(Tada galėtuve intensyviau
Kapot, lakstyti ir didėti.)


P.S. Tik nesakykit, kad orkiškumas "pramušė"...

Žinutė #70

Kad ne orkiškumas čia... Kažkoks idėjinis socialistinis kūrinėlis, nors kartu ir tokių kūrinių parodija. Linksmas :)
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #71

Taip, labai teisingai, jis pats savęs parodija. Oi kaip man patinka tokie dalykai, kurie patys iš savęs šaiposi (arba griežčiau - tyčiojasi). :supz:
Ir orkiškumas imho nepramuša.
"Aš esu lietuvis kaukas didžiausiame New York'o viešbutyje" - A.Š.

Žinutė #72

Porcija smulkmės.

***

Tikiuosi, kad kada nors nutils tyla.
Ji kartais su manimi kalbasi.
Aš paklausiu, o ji tyli.
Nebūtų tyla.

***

Auga eglė ir svarsto,
Ar ją papuoš per Kalėdas,
Ar dalimis
į vainikus įpins.


***

Pirmąkart žiūriu į dangų.
Žvaigždutė sumirksėjo man!
Dirbtinis žemės palydovas.

***

Spjoviau.
Paskui atsiprašiau.
Gavau į snukį.
Nebūčiau atsiprašęs, nebūčiau gavęs.

***

Mažieji miško sliekai
Ėjo maudytis į arbatą.
Nepataikė.

***

Rašau ir trinu.
Trinu ir rašau.
Trintis nėra didesnė už darbą.
Bet skylės popieriuje lieka.

***

O, švieselė eina!
Žmogus rūko.
Nerūkančių nematau.

Žinutė #73

Jėga :supz:
Man žiauriai patiko :)
Kartais ir smulkmė gali savyje turėti daug įdomumo ir prasmės. Ypač tokia kandi ir ironiška smulkmė ;)
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation

Nai i cala Eruo siluva tielyasse...

Žinutė #74

Toksai kiek rimtesnis Erlickizmas :D tai yra jėga!Šitokius skaityti-kaip triufelius praryti 8)

Žinutė #75

Porcija smulkmės.

***

Pirmąkart žiūriu į dangų.
Pro sali skrido varna...
Gerai kad nebuvau placiausiai issiziojus.

***

Spjoviau.
Paskui atsiprašiau.
Gavau į snukį.
Ne visiems orkiskas atsiprasymas patinka

***

Mažieji miško sliekai
Ėjo maudytis į arbatą.
Nepataikė. Palauksim kol uzaugs

***

Trinu nugara i medzio zieve.
Trinu nes niezti - tiek daug blusu.
Trinu bet nepadeda.
O velnias, sarvu tai nenusiemus.

***

O, švieselė eina!
Bac i snuki.
Ir nieko nematau.
ROTW - Return of The Warlord

Žinutė #76

smeli rašė: O, švieselė eina!
Bac i snuki.
Ir nieko nematau.
Nereikia, Smeliuk, naktį prieš traukinį šokinėti. Gerai, kad tik aklumu bagėsi. O galėjo ir rankas nutraukt. Kaip tada rašytum :?: :twisted:
- Пап, а Лукьяненко существует ?
- Нет, сынок, это фантастика.

Žinutė #77

Tokie eilerastukai-geris.Linksma, skanu, ir lengvai skaitosi.Kaip ir Golumo komnetaras. :lol: :lol:
Po šiuo dangumi gimsta labai mažai būtybių, kurių norai turi kokią nors reikšmę.

Žinutė #78

Mano Kalėdos

Mano Kalėdos
švelnios kaip pasaka
žvilga burbulais auksiniais
Plastmasiniais

Jos kvepia mandarinais
Ir “Jacobs“ kava
šviežiais kūčiukais
Ir cinamonu

Skamba varpeliais
Sidabriniais ir
B'Avarų balsais kniaukia
Indais barška
Čeža įpakavimais

Šypsosi, palinki gero vakaro
Ir paduoda kuponą

Šoka mechaninių
Senelių judesiais--

Sėdžiu aš prie židinio
Geriu eglutės kvapą
Gurkšnoju kokakolą
Ir laukiu “Vieno namuose“

Žinutė #80

Atostoginis gliukas:

Našlaitė

Pabėgsiu nuo bizūno
Per išdraskytas pievas
Basa brisiu brisiu brisiu
Kutens padus ražienos

Mėlynėmis bučiuotas
Blauzdas paguos brūzgynai
Dantų žymes papuoš
Dyglių prisilietimai

Vidurnaktį prie laužo
Dainuojančią matysi
Ateik ir apkabink
Aš grėbliu pakasysiu