Majos archyvai

Žinučių — 87; puslapių — 5.

5 puslapis iš 5 · 81–87 žinutės iš 87

Žinutė #81

Ne kūryba čia, bet tikrai - Majos archyvai (graibau auksą iš pliurpalų pelenų, kad juos būtų galima ramiai trint...).

Maja liepos 29, 2004, 18:23
--------------------------------------------------------------------------------
(Beje, apie ausį - ar žinot, koks jausmas, kai į ausį įlendą tarakonas? Nežinot? O aš žinau... Labai nekoks, turiu pasakyti...Ypač trečią valandą nakties)


Starlin liepos 29, 2004, 18:26
--------------------------------------------------------------------------------
Maja: tarakonas ausyje? Klaiku!..


Alatar liepos 29, 2004, 19:44
--------------------------------------------------------------------------------
tarakonas ausyje?kaip??? juk padorus zmogus esi,gyveni ne cigonu tabore..kaip cia taip?kita vertus,Laiqa galetu matyt patvirtinti,jog koks siaurakiukas(na...siauru akiu zmogus) labai meiliai pasiziuretu i ta gyvi ir per pusrytus jam(vabalui) butu basta...


Maja liepos 29, 2004, 20:47
--------------------------------------------------------------------------------
Man irgi labai įdomu, kaip??? Buvau šventai įsitikinusi, kad tiems nekaltiems padarėliams tereikia duonos trupinio nuo mano stalo, o pabudau šiąnakt nuo klaikaus ausies skausmo. Po keleto minučių supratau, kad kaskart pasikartojanti skausmo banga, susijusi su būgnų dundesiu ausyje ir keistu krebždesiu negali būti savaiminė... O tarakonų pas mus netrūksta. Va, jau dveji metai, kaip su jais kariaujam ir turiu pasakyti, kad sėkmė nėra mūsų pusėje. Kadangi prieš porą savaičių virtuvėje buvo atliktas cheminis valymas, tai tie bjaurybės susikraustė į miegamąjį...
Nebeapsikentusi skausmo ryžausi jį nuskandinti - prilašinau ausin aliejaus(buvau kažką panašaus skaičiusi). Ačiū dievui, būgnai ir judėjimas dingo, skausmas daugmaž irgi, bet tarakonas ir jo keliamas diskomfortas žinoma liko kur buvę - mano ausyje
Bendrosios praktikos gydytoja išgirdusi tą istoriją tesugebėjo ištarti:
- Niekuo negalima pasitikėti...
Ne visai supratau, ką ji norėjo pasakyti, bet nuskambėjo įtikinamai. Žodžiu, gavau siuntimą pas LOR'ą, kur tas gyvis buvo pašalintas iš mano privačios teritorijos.
Nekenčiu tarakonų


Toma liepos 30, 2004, 11:05
--------------------------------------------------------------------------------
Apie tokias istorijas tik per visokias laidas apie ekstremalias situacijas esu girdėjusi. Tarakonas ausyje... Gerai, jei žnogus stirpus ir jam tik LOR'o užtenka. Aš jau ir reanimacijoj gulėčiau. Kai tokie dalykai nutinka, pradedi galvoti, ar tikrai kūrėjas nepersistengė. Arba Nojus kam į savo laivą tokį brudą ėmė...


Starlin rugpjūčio 3, 2004, 11:53
--------------------------------------------------------------------------------
Maja, tu mane PRIBAIGEI!!! Nuvažiavau į kaimą, ten tokie tarp lėkščių vabalai rėplinėja. Ne tarakonai, bet labai jau panašūs. Tai va, dar radau porą netoli savo kambario, kelis negyvus dubenėlyje ir iš tos baimės naktį ausis vata užsikimšau Nejuokauju.


Indraja rugpjūčio 3, 2004, 12:01
--------------------------------------------------------------------------------
Oi, vadinasi, tarakonai biologus mėgsta. Reiks saugotis.
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen

Arthoron-Volochonskij-BG

Žinutė #82

Gandrinėja gandras baltas
Tarp žalių lankų.
Mano dienos lengvos, saldžios -
migsiu tarp žolių.

Ir sapnuosiu sapną saldų,
Debesio lengvumo.
Ir pamiršiu tavo vardą -
Vardą neramumo.

Mano dienos teka tylios
Vidur debesų,
Tavo akys man nebylios -
Skęsiu tarp gėlių.

Ramunėlės žiedas baltas -
Žiedlapiai lengvi,
Kaip ir ašarėlės skaidrios
Byra pamaži.

Žalios lankos, aukštos smilgos,
Mėlynas ramumas.
Tavo vardas pasimiršo -
Liko tik saldumas.
:)

Žinutė #84

Dažniausiai eilėraščio mintis priimama pagal nuotaiką, tad net ašarą išspaudžiau...
[img]http://i21.photobucket.com/albums/b300/snortinge/sunshine.jpg[/img]

Žinutė #85

Kaip kvepia alyvos,
Kaip lietūs nulyja,
Virš mano vienplaukės
Galvos nerimtos.

Kaip vakaru svajos
Išdrikusios plaukia,
Per prieblandą šiltą
Link ryto aušros.

Kaip sukasi svaigiai
Vėjo verpetuos
Nudrėkstas lapas -
Vienintelis toks.

Kaip blyksi po sniegą
Žvaigždelės, ir miega
Skaidrioj mėnesienoj
Beržo šaka.

Kaip saulė pakyla,
Kaip debesys plaukia,
Virš mano vienplaukės
Galvos nerimtos.
:)

Žinutė #87

Bravo :!: :!: :!: :!: :!:

Labai gražūs eilėraščiai... :thumbup:
Nes tavo jėga, turtai, valdžia
Turėjimas nieko, nieko neturėjimas,
Turėjimas nieko...