Majos archyvai

Jooo, tikrai tinka

Seniai žinau, kad poetinėj plotmėj iš manės nieko doro nebus, bet vis nesiliauju bandžiusi

O širdis pasiilgo kažko,
To be galo tolimo-artimo,
O širdis pasiilgo ilgesio.

O ruduo vėl kamuoja nemeile
- Tai tokia pikta bacila
Kuri verčia įstrigti prastam romane.

Dar truputį kamuoja laikas,
Juk žaisti su juo taip nesveika,
Bet rodykles sukt privalu.

Geriau jau amžiną vasarą,
Tinguliu ir uogom nešiną,
Dievulis būtų pametęs.

O dabar - širdy naramu,
Kai nei meilės, nei uogų randu
Prastame rudens romane.

perskaičiusi pašiurpau ir pridėjau dar vieną posmą, sakau gal išgelbės visą kūrinėlį 😉

Todėl rašyti dabar sustosiu,
Ir į pagalvę įsikniaubusi sapnuosiu,
Kaip valgau žemuoges raudonas.

ziedo itaka, ir ne kitaip!!!

Tai tikrai geriau, nei tos nesamonės kurias aš pati dabar keverzoju 😉

Smeli, o tu tikrai prašaisi keptuvės į kaktą

Lauk iš mano gijos

Ups, aš čia smeli sakiau

Paprasta ir efektinga. Buvau pasiilgus ko nors tokio lengvo ir nebanalaus, kaip šis.

O aš nebemoku lietuviškai rašytТолько по русский

O, tik ne tai - draskai man širdį Aš žinoma ne prieš nevalstybinę kalbą, ypač iš tamstos lūpų, bet ...

O širdis pasiilgo kažko,
Orku bandos kriokimo-bliovimo,
O širdis pasiilgo alaus besaikio gerimo.

O ruduo vėl kamuoja alaus sausra
- Tai tokia pikta bacila
Kuri verčia įstrigti apgrauztam kaului grekleje.

Dar truputį kamuoja niezulys,
Juk žaisti su juo taip nesveika,
Bet rodykles sukt privalu ir uteles lauk is kailio krapstyt.

Geriau jau amžiną vasarą,
Tinguliu ir uodegom nešiną,
Dievulis būtų pametęs lyg nebaigta cierka.

O dabar - širdy naramu,
Kai nei meilės, nei grybu randu
Prastame rudens antkapiu rojuje.

Todėl rašyti dabar sustosiu,
Ir į pagalvę įsikniaubusi sapnuosiu,
Kaip valgau ILGAAUSIUS ELFUS

Sakyčiau, reikėtų kūrinius krauti į nuosavas gijas. Kaip bebūtų - nuostabu.

cia yra remeikas, ir net be autores sutikimo (ale koks vadas klaus eilines orkes sutikimo?)

"Todėl rašyti dabar sustosiu..." - geriausia ir maloniausia akiai, ką Smeli kada nors yr parašęs

Aš nežinau, kas aš esu
Mano lūpos suskilę.
Norėčiau būti ragana.

...lėkti tarp debesų -
Mano plaukai pasišiaušę.
Aš gyvenu ugnimi.

Tik vanduo ją užlieja.
Mano pirštai šalti -
Už lango gruodis.

Aš nežinau, kas aš esu.
Mano širdis tyli.
Ji nori skrist.

Aš jai per sunki -
Aš nežinau, kas esu.
Norėčiau būti ragana.

... noreciau buti ragana
bet esu tik eiline orke

Sveika atvykusi į klubą, Maja...

O jei rimtai - neblogas eilėraštis. Siūlau susirasti Liūnės Sutemos "Raganauju...".

VežA

Dėkui.
O kada tamsta savo gerbėjus pradžiugins? Pasiilgom...

Ateis pavasaris ir vėjai pūs,
Ir katės kniauks po mano langu.
Širdis staiga dainuot panūs,
Ir kniauks katės balsu iš ilgesio nelaukto.

Ateis pavasaris ir vėjai ūš galvoj,
Ir nebeliks tos stingdančios vienatvės.
Jinai ledus pralaužus išsilies upe,
Ir bus užtvindytos ja visos gatvės.

Ateis pavasaris ir vėjais išvarys kartėlį,
Ir aš galbūt kartu su juo išeisiu.
Ir nesvarbu, kad nežinau kuriuo keliu man,
Ateis pavasaris - ir aš jo nepaleisiu!..

Yaiks!!! :shock:
Po tokių gabaliukų jaučiuosi kaip ką tik nuplautas rolsroisas... rimtai... Dūšią stačiai atgaivinai!