shlykshtuk, nereikia painioti dialektų bei žargonų su bendrine kalba. Kirčiavimas ir tarimas, kuris yra "įspraustas į rėmus" ir koks yra mokomas mokyklose, yra būtent toji "prestižinė" bendrinė kalba, kurios iš lietuvių niekas ir nereikalauja naudoti namuose. Tiesą sakant, šia tema apturėjau diskusiją su viena kalbininke, kai gyniau kirčiavimo darbą filologijos olimpiadoj

Aš visiškai pritariu tokios kalbos naudojimui per televiziją ir radiją, nes ten ji tikrai skamba gražiai, o visokie "autObusas" ten tiesiog netinka. Kasdienėje aplinkoje niekas taip nešneka ir nešnekės, bet bent jau turime tą prestižinės bendrinės kalbos idealą. Kai kuriems lietuvių kalbos vartotojams ir į savąjį žargoną būtų neblogai įsileisti bent kiek taisyklingo kirčiavimo/tarimo, nes kartais tenka išgirsti tokio išdarkytos kalbos, kad tikrai negražu

Bet žargonas ir slengas (jau pamiršau, kuo tie du skiriasi) irgi egzistuoja kaip kalbos rūšis. O vis tik reikiamose situacijose reikia mokėti "persijungti" į "prestižinę" kalbą, nes kalba yra kaip drabužiai - neisi juk žmogus į oficialų susitikimą apsirengęs treningais
Žinoma, apie tarmes čia niekas nešneka.
Laiqua, kalba tai archajiška - o rašyba? Visai ne. Jeigu, tarkim, supaprastintų rašybą taip, kad ji vis dar atitiktų tarimą ir jam nekeltų grėsmės (kad neimtume sakyti neužauga su trumpa 'u'), tai ar toji rašyba kuo nors pagadintų lietuvių kalbos archajiškumą? Čia dabar išeina, kad aš tą reformą ginu, bet tai tik teoriniai pamąstymai, o iš esmės aš nelinkusi jai pritarti
TAISA: žvilgtelėjau į shlykshtuko nuorodą:
Kontinuing zis proses yer after yer, ve vud eventuli hav a reli sensibl riten styl.
ROFL

Deja, žodžio "this" rašymas "zis" galutinai panaikins lietuviui motyvaciją išmokti tarti garsą "th".