>Ėgi kad visgi su vienu žmogum, kuris laikosi požiūrio- "klausyk ir daryk, kaip sakau, o jei nedarysi- parinsiu tol, kol pradėsi klausyt".
o kam tas paziuris naudingas? Lietuvai nenaudingas, tam zmogui irgi nelabai. Jei ieskosim kam tai naudinga garbes zodis iki pat ~Saurono~/~Kaspirovskio~ ar kito bieso dasikasim
>Dabar ir mano mažoji tapo ginklu jos rankose- bando įrodyti, jog Beatričei geriau gyventi pagal jos pažiūras.
Jo... sunku zmogui vienam skesti. Norisi kuo daugiau paskui save nusitempti

Bet pasakysiu tiesa, dumu be ugnies nebuna. Kazka su savimi turi daryti kad taves nepultu

Dvasineje prasmeje kazka daryti.
o jei nelabai rimtai tai geriau gyventi pagal Warlordo Smeli paziuras. Ir as tai galiu irodyti, ne kiekviena zmogui, bet tam kuris laiksi musu visuomenes paziuru, tai laisvai.
irodymo pradzia mazdaug tokia "Tevyne pavojuje..." o pabaiga mazdaug tokia ".... kaip matai tavo tokios paziuros naudingos Lietuvos priesams"
kitaip tariant pries demagogija as naudoju demagogija. nes musu visuomenes paziuros, kuriu megsta laikytis nekurie zmogeliai, paremtos irgi demagogija
>O juk dabar vardan mažosios apskritai reikėtų užmiršti visus nesutarimus ir galvoti visų pirma apie vaiką o ne ...
cia tu taip manai, na as suprantu kad tu manai teisingai

taciau ne visi gi supranta
kuo labiau imi i plaucius, kuo labiau nirsti, erziniesi ir pyksti tuo maloniau tam zmogui tave pulti ir erzinti, netiki?
>Trumpiau- ji neatleidžia man už tai, kad nesu tokia, kaip ji ir aklai nesižaviu tuo, kas patinka jai. ir apskritai už tai, kad turiu savo nuomonę. Kažkoks absurdiškas, idiotiškas karas dėl visiškų niekų. Iš pradžių maniau, kad suveiks tas "pakalbėkim kaip protingi žmonės" ale kad jis suveikia tik tada, kai tavęs apskritai klausosi... Po to išbandžiau visus likusius būdus normaliai sutarti, kokius tik galėjau sugalvoti, ir vienintelis veiksmingas dalykas- klausyti ir linksėti, ir daryti, ką liepia taiop, kaip liepia. Turiu pasakyt, kad man toks gyvenimas nėra smagus, norėtųsi ir savo asmeninės erdvės bent minimumo. Et. Beviltiška.
hmmm.... kazkaip primena mano buvusios zmonos anyta...

))
tik tiek kas as kaip vyras kariavau pats o ne savo moteriai tokia nasta uzkroviau. as jai pasakiau kad jei kas sakytu anytai kad jas jai taip liepiau daryti. aisku anyta pykdavo ant jos kad ji "kvaila kad daro taip kaip vyras liepia", taciau
karas labiau vyko tada tarp manes ir jos. as gyniau savo seima. vienok tai nera laimingas gyvenimas, tas karas nebus laimetas.
reikia pasikeisti dvasiskai. ir vyrui labiau nei tau, nes cia is jo puses juk ateina. na ir kartu negyventi....
>O apskritai tai atsiprašau, kad lendu čia su savo problemomis... Negražu iš mano pusės tikriausiai...
maziau jaudinkis, juk sakiau kadaise, jeigu kokios problemos kreipkites i warlorda,
jis senas patyres ir t.t ir t.t.
ROTW - Return of The Warlord