Aiquen, tu gi stipri. Tik ne tave kažkokiai moterėlei sugniuždyt! Iš tiktųjų nervai nelaiko pasiklausius... Suprantu, kad baisiai sunku, bet jei Dievas duoda problemą, tai ir sprendimo būdą kartu. Reik tik jį pamatyti, suimti save į rankas ir veikti! Žinau, kaip lengva tai pasakyt, o padaryt neapsakomai sunku... Bet įsprautas į kampą dažnai net rodos neįmanomą padarai.
Dažnai mes akli, lengviau nuleisti rankas, nei kovot ir ieškot būdo pakeist savo gyvenimą. Kodėl? Tinginiai mes iš prigimties. Plaukiam pasroviui, kad ir kaip, gerai ar blogai... O tu gali! Ir kartok sau tai tol, kol pati patikėsi, jei iki šiol manai kitaip.
Esi mama, nesvarbu, tobula ar ne. Tik mylinti mama žino, kas jos vaikui geriausia. Tik tu geriausiai savo dukrą jauti ir padarysi viską, kas nuo tavęs priklauso ir nepriklauso, kad mažylei būtų gerai.
Išsikalbėk kiek tik telpa. Pasidalinus su kitais, kartais rodos, kad problema sumažėja, palengvėja. Jei niekuo realiai padėt ir negalim, tai bent jau rasi čia šilumą, palaikymą, supratimą. O tokiomis akimirkomis kartais to labiausiai ir trūksta...
Bet mes vistiek geriausi 
Vieną dieną mūsų jaunuoliai virs patyrusiais krepšininkais ir taurė vėl bus mūsų 
