Personalinės Aiquen Haliucinacijos

Ar verkia angelai,
Suradę pievoje
Užmintą sraigę?
Ar pridengia baltais
Sparnais sutraiškytą
Mažytį kiautą;
Ar surenka po lašą
Ašaras žolės
Ir samanų raudas?
Ar pakelia taures varpeliai
Už tą niekingą
Mažą sielą,
Kuri pakils virš debesų,
Virš apdulkėjusių pušų,
Virš šito
Didelio pasaulio,
Virš žmogaus,
Kuris pravirkdė angelus,
Užmynęs sraigę?

***

Kaip angelas per sniegą
Penkiais mažais žingsneliais
Pereik per mano sapną-
Tik užsimerk,
Kad nematytum
Šviesos ir šešėlių žaismo
Ant apdulkėjusių
Varinių vartų, saugančių
Juodai dienai
Sąžinę.

O, Varda, nušvieski savais spinduliais
Mano sunkią kelionę šios žemės keliais.
Paliesk mano sielą beribe šviesa,
Kad išvysčiau, kur sapnas pavirsta tiesa.
Karaliene pirmųjų dangaus šviesulių,
Kaip išaukštinti tavą galybę galiu?
Mano balsas tylus, pasiklydęs laukuos
Apie tavąją šlovę per amžius giedos

***

Karaliene laukinių miškų ir aruodų
Aš aukoju gėles tau iš sąvojo sodo.
Tau lenkiuos lig žolės, ligi žemės šventos-
Neapleiski manęs šio pasaulio varguos.
Palytėk savo delnu auksinius kviečius
Ir palaiminki vaisiais šio sodo medžius.
Mano virpančios lūpos tau padėką taria-
Gyvasties karaliene, šviesi Kementari

***

Tavosios išminties šaukiuos, o Manwe, tėve vėjų.
Užgeso saulė vakaruos ir sutemos užėjo;
Ir mano mintyse tamsu, ir mano siela bijo
Įžiebki mano širdyje žinojimo žariją.
Apšvieski protą ugnimi skaisčiausiaja Anoro
Ir abejones išsklaidyk, o Manve, tėve oro!

Miško dukra, neverk-
Nutilo kalnai
Ir pirmi pumpurai
Sušalo-
Tai tik vėjas,
Užmiršęs nuginti
Pritvinkusius
Liūdesio
Debesis,
Pats babiro
Į žemę
Lediniais lašais.
Neverk-
Jam neskauda,
Kaip neskauda
Ir kielei,
Stikliniu žvilgsniu
Matuojančiai
Laiką.

***

Aš įkvėpiau nakties-
Ir žvaigždės tapo gėlėmis
Beribėj vėjo jūroj-
Atsargiai, nenubaidyk
Tylos, droviai suglaudusios
Sparnus už virpančių pečių.
Tik nesijuok.
Ji miršta.

***

Aš- tai tu,
tavyje, iš tavęs
ir tavo
per amžius-

kaip takažolė palei namą,
kaip tyla prieš rugpjūčio lietų,
kaip ketvirtas negimęs brolis,
kaip sudžiūvusios Joninių gėlės,
užkištos už veidrodžio krašto,
kaip sumindžiotas kielės lizdas
senoj ganykloj-

tavo
tavyje
iš tavęs
tu

***

takas
takas į dangų
siaurutis purvinas takas
pro žaliai nudažytą tvorą
pro apgriuvusį Sauliaus garažą
pro geltoną Gudžiūnų bažnyčią

lašas
vienas, antras
trečias, ketvirtas lašas-
plauna vėsius tavo skruostus
vakarykštis lietus
(šiandien nelyja
lyg tyčia... )

Kai bangos žilos duš į jūros krantą,
Ir lapai kris, šalnų pirmųjų pakąsti,
Tu aplankyk mane, tylus bičiuli,
Ištikimasis drauge- ilgesy.

Priminki, ką dainavo medžiai
Aušros pirmosios spindulios.
Manęs nebuvo- jie žaliavo,
Pradingsiu aš- o jie žaliuos.

Priminki, kaip plazdėjo burės,
Ir vėjas šoko bangose,
Kada balti laivai išnyko
Ankstyvo ryto miglose

Priminki, kaip rasotos ievos
Šlamėjo girios pakrašty;
Ir ką jos nuslėpė išraudę,
Ir ką jos apverkė nakty...

Tu aplankyk mane, tylus bičiuli,
Prisiminimais sielą užliūliuok...
Paskui surinki tai, kas liko,
Ir begalybei paaukok.

***

Žodžių nėra,
Tiktai tamsa
Ir tolimas žiburys.
Kas jį pastebės,
Kas pasibels
Į ąžuolines duris?

Žodžių nėra,
Jausmų nėra,
Tik jūros šalti purslai
Ir arbata,
Karti ir juoda,
Ir tylūs kirų balsai.

Žodžių nėra,
Ir kažin, ar reikia-
Niekas juk neišgirs,
Kaip jūros puta
Prisidengus akis
Siela vandeniu virs.

Berods, sugrūdau viską Jei rasit gramatinių klaidų- pasakykit, ok?

Labai gražu. Ak, kaip gražu. Būk gerutė, mieloji, parašyk mums pavasariui ką nors linksmo, gerai? Tu juk moki Ką nors apie hobitus, gerai?

Be keliose vietose trūkstančių lietuviškų raidžių gramatinių klaidų nepastebėjau
Bet... kur eilėraštis apie vilką??? Ką???

Kaip tai kur? Laiqua, jis ten, ketvirta ar pekta žinutė nuo pradžios... 😉 negi manei kad pamiršiu tavo personalinę pasaką?

Tik jau nieškokit čia jokio meno. Nėra jo...



Tu sėdi
Ant krašto
Nakties,
Ir šviesos,
Begalinės
Šviesos
Kažkur ten,
Žemai.
Jei bandysi
Paliesti
Mažą
Liepsnelę
Atgal
Nesugrįši.
Ir tu tai
Žinai.
Todėl tu
Tik sėdi
Ir lauki
Kažko.
Kažko,
Nors
Jauti-
Viskas
Veltui-
Ir riba
Peržengta,
Ir anapus-
Vanduo,

Medžių

Šakos,


Žolė ir



Asfaltas.

=D>

Ačiū...

Aiquen, jau tavo kūryba...

Oficialiai ir atsakingai pranešu, kad nutraukiu kūrybinę veiklą.

Nebandykit perkalbėt. Čia taikoma Gilthoniel- mieloji, tikrai neberašysiu, atleisk.

Jaučiuosi giliai demoralizuota.

Jei tik tam laikui, kol spėsiu viską perskaityti, tai viskas OK.

Aiquen rašė:Oficialiai ir atsakingai pranešu, kad nutraukiu kūrybinę veiklą

Nulis reakcijos
Nuo manęs nukopijavo...

Niekas nieko nuo tavęs nekopijavo. Labai geros nuomonės apie save esi, jei manai, kad neturiu ką veikt, tik cituot tavo genialias frazes

Ar galima būtų sužinoti tokios staigios kūrybinės krizės priežastis?

Aiquen, nedrįsk!!!!!!!!!

Jau išdrįsau.