Nusiinterpretacijos Žiedovaldovine tematika

Nilde rašė:Fangorniškas miškas...

Hm... Fangorniškumas man labiau Labanore jaučiasi. Dzūkvudas greičiau panašus į tą mišką prie Grafystės su piktuoju Gluosniu... Nors iš kitos pusės Labanoras yra klaidesnis ir kompasus labiau iš proto veda.

Bet tas jausmas, kai tik palieki saugų laužo apšviestą ratą, kad kažkas yra čia pat, su tavim tamsoj, stebi ir toli gražu nesidžiaugia tavo apsilankymu... Visiškas Fangornas. Nors ir Senasis Miškas, ir ta pati Gūdžiagirė turi šitą savybę.
Dėl Platžengio: dažnas sudurtinis žodis išeina per daug griozdiškas, kad būtų gražus. Jei leisite visai buitiškai atsakyti - koks kaimietis netašytas žalga gali būti vardu Platžengys, bet ne paslaptingas-pavojingas svieto perėjūnas, kuris nors skarmaluotas, privers visus su juo skaitytis. Aš dar nežinojau, koks yra angliškas variantas, bet man jau nepatiko šitas! Čia viskas, žinoma, IMHO.

O kokį nors savo variantą, kaip pakeistum "Platžengį", buvai sugalvojusi? Nes visokie "žirgliotojai" tai dar negražiau skamba. Čia irgi IMHO.

Ne, nesugalvojau. Užtat ir vadinu Strideriu.

Siūlyčiau persiristi į antrą Žiedo brolijos pusę. Pirmoji baigiasi Frodui prarandant sąmonę prie brastos, antroji prasideda jam saugiai pabundant Rivendele.

Hurinas minėjo, kad Bryliuje jaučiasi kaip namie, o gal kam nors tokius pat jausmus kelia Rivendelas? Kas paliko didesnį įspūdį - Morija ar Lotlorienas? Ar Elrondo pasitarimas priėmė tikrai geriausią ir tinkamiausią sprendimą išsiųsdami 4 hobitukus vietoje dar poros elfų ar dvorfų karių? Ir KAIP po galų galais išspręsti tą balrogo sparnų mįslę?

Na, balrogo sparnų mįslė buvo išspręsta per sausio Tolkinėjimus, ar ne?

Man turbūt labiausiai įstrigo trys dalykai: pirmiausia - pasitarimas truko DU MĖNESIUS! Čia juk blogiau už bet kokį Seimą Antriausia ir trečiausia - du paveiksliukai, kurie mane iškart pakerėjo: Morijos vartai ir Diurino antkapis. Taip, žinau, mėgstu paveiksliukus knygose...

Kas jų nemėgsta?

Ach, paveiksliukai... Antkapio buvau net pamiršusi - tik ten ne Diurino, o Balino. Diurino durimis vadinami Morijos vartai

Laiqualasse rašė:pasitarimas truko DU MĖNESIUS! Čia juk blogiau už bet kokį Seimą

Žinot, reiktų kada paskaičiuoti, kiek laiko žiedo nešėjai užtruko keliaudami, o kiek - ilsėdamiesi apsistoję kur nors, nes Lotlorijene irgi ilgokai užsisvečiavo. Jeigu su degančiu reikalu taip "skubėjo", tai suprantama, kodėl Gandalfui reikėjo tų septyniolikos metų Minas Tirito rankraščiams perskaityti. Kita vertus, gal tuose kraštuose labai bjaurūs rudenys ir reikėjo žiemos sulaukti... Ir šiaip - bet kokia priežastis atidėti išvykimą iš Rivendelo būtų suprantama.

Na tiesą sakant aš įsivaizduoju kiek laiko jiem turėjo viskas užtrukt, juk ne šiaip nuo namų iki šiukšlinės išmest žiedo ėjo, per visą psaulį (maždaug) keliavo, o jis gal ir už mūsiškį didesnis, tai jiem tai užtruko, juk dar ir su mažais vaikais keliavo (hobitais ), o jie nelabai ištvermingi, jiem reikia ilgiau sustot ir pailsėt. Čia dar keista, kad taip greit išvis atkeliavo

tomas94 rašė:juk dar ir su mažais vaikais keliavo (hobitais ), o jie nelabai ištvermingi

O čia labai klysti. Frodas su Semu kelionės pradžioje žygiavo ~30 km per dieną, jei ne daugiau. Ir čia dar su visomis keptuvėmis ir panašiai

Šiaip bendrai ta kelionė truko gal pusę metų - Frodas iškeliavo kažkada rugsėjį ar panašiai, o Žiedas sunaikintas kovo 25-ąją. Iš šito laiko pora mėnesių buvo praleisti Rivendele, dar lyg ir mėnuo Lotlorijene. Taigi pusę laiko chebra ilsėjosi

Taip trumpai? Kažkaip net keista, galvojau kokių kitų metų jie tik kovo 25, bet neturiu kur patikrint, tai pasitikėsiu tavimi

3018 23 September: Frodo, Sam and Pippin set out from Bag End.
3019 25 March: Destruction of the One Ring and final downfall of Sauron and his Nazgûl.

Iš čia.

Beje, o Gandalfas Izildūro užrašus šifravo tik apie metus - juos rado 3017-ais, o jau kitų metų balandį atvyko į Grafystę perspėti Frodą.

Laiqualasse rašė:Beje, o Gandalfas Izildūro užrašus šifravo tik apie metus - juos rado 3017-ais, o jau kitų metų balandį atvyko į Grafystę perspėti Frodą.

Taip, šifravo "tik" metus, bet kiek užtruko, kol to ėmėsi...

Na laikas laiku, o ką dar įsiminėte iš antrosios pusės?

Man didžiausią įspūdį paliko Lotlorienas... Skaitydama pirmą kartą būtent dėl jo labai norėjau pažiūrėti filmą - mano pačios fantazija man atrodė per skurdi, kad deramai pavaizduotų tokį gražų mišką. Ir netgi filmas mano lūkesčių neatitiko...

Antroji knyga didelių norų interpretuoti nesusilaukė, bet gal geriau seksis trečiai? Tolkinas siūlė ją pavadinti "Izengardo išdavyste" ("The treason of Isengard"), bet dabar taip vadinasi vienas iš HoME tomų. Šioje knygoje pasakojama apie Tris Medžiotojus - pseudovikingą, gražuoliuką ir comic relief - ir kaip jie medžiojo orkus, hobitus, arklius, raitelius ir medžius, sumedžiojo prisikėlusį ir užsilevelupinusį Gandalfą. O kas jums įsiminė iš tos knygos? Ar filmas sugadino visą įspūdį, ar dar ne?

Filmas sugadino dalį įspūdžio, nes žiūrėdamas visada tikiesi to ką skaitei, bet gauni kai ką kitą, galk kiek daugiau pritaikytą tiem kurie neskaitę. O pats skyrius patiko, tikrai, įveikt atstumus tokiais tempais kaip jie, tai jau kažkas, o išlaikyt sveiką galvą tuo labiau

tomas94 rašė:įveikt atstumus tokiais tempais kaip jie, tai jau kažkas, o išlaikyt sveiką galvą tuo labiau

Aha, kažkada buvom paskaičiavę, žiūrėdami į Viduržemės atlasą, kad hobitai per dieną (daugmaž neblogomis sąlygomis) nueidavo po ~30 mylių, t.y. ~45 kilometrus. O jų kojos tai trumpos. Ir eidavo apsikrovę viskuo... Ir kada mes iki to priaugsim?

Laiqualasse rašė:Ir kada mes iki to priaugsim?

Tada, kai jums reikės išgelbėt pasaulį nuo Tamsos Valdovo Putino

tomas94 rašė:Čia labai ne į temą, bet perskaitęs tavo žinutę pagalvojau apie Obamos foto ir užrašą Rusija užpuolė Gruziją: to the prezident mobile! O dabar vietoj Obamos iškyla Laiqva

Kur tas iš juoko besiridinėjantis vaipukas?

Akivaizdu, jog apie Izengardo išdavystę kalbėtis noro irgi nėra. O kaip su ketvirtąja dalimi, "Žiedas keliauja į rytus", kurioje Frodas ir Semas, pasikinkę Golumą, traukia per pelkes, akmenis, pelkes, mūšio laukus, pelkes, pakalnes, pelkes, ir dar šiek tiek pelkių, kol susiduria su Faramiru ir jo linksmaisiais bendražygiais Itilijeno miškuose, pabėga ir nuo jų bei lipa į prasčiausiai įrengtą apžvalgos aikštelę visoje Viduržemėje. Ar ji sukelia kokių ypatingų prisiminimų? Ar kažkas nustebino skaitant arba nuliūdino žiūrint filmą?

Tiesą pasakius pati neįdomiausia dalis visoje knygoje, tiesiog laiko prastūmimas, tiek ir filme, na va keliavo, paatė pakeliavo, nors pačių pelkių aprašymas patiko, vaizdingas ir tiesiog... Na tokios turi būti pelkės!