Na va ir parėjom parvažiavom. Tiksliau parvažiavom dar vakar, bet jau taip vėlai, kad nesinorėjo daug rašyti.
Oras pasitaikė visai nelietingas, tačiau labai jau karštas, o karštis neslopo ir pusę nakties. Bet nieko, ne pirmas kartas

Pažygiavom labai gerai, pamatėm visokių įdomybių - po du vienetus gluodenų, vandeninių blakių ir briedžių, vieną stirną ir turbūt dar kažko, ką pamiršau. Inspektorių nesutikome, jie mūsų irgi.
Maršrutą pagal gilias tolkinistines tradicijas suderinome penktadienį vakare. Šeštadienį pirmuoju keltu nusikėlėm bei nuvažiavom į Nidą, apėjom Parnidžio kopą, tada į šiaurę mišku, kol pasiekėme Vencekrugą. Užlipome oficialiu keliuku, o ne proskynomis, o leidomės ančiuku tarp krūmų. Tada nuėjome iki Preilos ir išvažiavome į Juodkrantę. Juodkrantėje apėjome dalį Raganų kalno (painu ten), palikome bastūnišką įrašą ant vienos skulptūros

ir šiek tiek į šiaurę nuo miestelio radome priebėgą pernakvoti. Iš viso nuėjome 19 (14,3 + 4,7) km ir dar pusantro nuo le_golo ir Mortos namų iki kelto pačioje Klaipėdoje. Čia maps.lt taip rodo.
Sekmadienį nuėjom iki jūros, tada šiek tiek pajūriu, o paskui dviračių taku iki Smiltynės. Persikėlėm į Klaipėdą ir keliavome namo. Nuėjome 21 km Nerijoje ir pusantro Klaipėdoje.
Nuotraukų šiek tiek bus vėliau.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...