Nepyk, bet šitas tavo pasakymas mane labai smarkiai nustebino ir man asmeniškai nuskambėjo kaip "neskiriu šuns lojimo nuo katės miaukimo"
Dienomis pievose svirpliai tikrai nesvirpia. Jie dažniausiai girdimi vakarais, temstant ir šiltomis naktimis. Savo išvaizda svirplys nuo didžiųjų žaliųjų žiogų irgi skiriasi.
Galiu patvirtint, kad Košmaraitė buvo teisi, bandydama tave įtikinti, kad pievoje girdi žiogus.

Bliamba, nejaugi reikės bastūnams pravesti kelias pamokėles apie tokius elementarius dalykus, kad gėda nebūtų...

Norit įsižeiskit, norit ne, bet kai sužinau, kad vienas bastūnas nežino, jog ant lazdynų riešutai auga, kad nežino kaip lazdynai žydi, nežino kaip čirpia žiogas, nežino kaip svirpia svirplys... (šitie visi dalykai iš skirtingų bastūnų). Šitą turėtumėt žinot, ne todėl, kad jūs bastūnai, o todėl, kad protingi žmonės, matantys ir stebintys aplinką, kurioje gyvena. Ką jūs vaikystėje darėt? Narve sėdėjot, dėžutėj? Galų gale negi vaikiškų knygelių neturėjot apie šituos elementariausius gyvūnus, aplinką? Tėvai nei karto neparodė? Ką veikėte darželyje, ką veikėt, galų gale, per biologijos pamokas mokykloje?
Gėda, žmones. Labai gėda.
Pys

Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.