Bastūnų gildijos žygiai: čiupk batus ir prisijunk

Bilietą nusipirkau, mokant iš Swedbank, pervedimo mokestis buvo 0,8 Lt. Turint omeny, kad pats bilietas 50 ct pigesnis, nei perkant kasose, tai nuostolio kaip ir nėra

Ateičiai: einam čia! Apie Anykščių šilelį jau ne kartą kalbėjom

Laiqualasse rašė:Ateičiai: einam čia! Apie Anykščių šilelį jau ne kartą kalbėjom

Čia jau visai kaip Lotlorijiene, tik moderniame!

Meteo rodo, jog ryt visą dieną bent jau tikrai dulksnos, taigi būkit pasiruošę. Manęs tai negąsdina, žygiui pasiruošęs!

Pagal gismeteo žemėlapį atrodo, kad lietus praslinks piečiau Lietuvos. Tikėkimės, kad jis bus teisingesnis už meteo

Dėl maršruto - ta dvarvietė pussiasalyje yra ties Monio ežeru, gal pro ten įdomiau.

Na ką, pasivaikščiojom. Buvom aštuoniese - Povilas, sielagaudys, Indraja, tomas94, jo draugė, Aldas, Elentari ir aš. Taip išėjo, kad labai greitai pasidalinom į dvi grupes - Povilas, sielius, Indraja ir aš nuėjom žyginiu 4-5 km/h tempu, o kiti atsiliko. Paskui atsiliko tiek, kad kai mes buvome Trakuose, jiems dar buvo likę 7 km... Tai į Vilnių išvažiavome jau nesulaukę ariergardo.

O nuėjom, beje, 27 km - neblogai, kaip pirmam kojų pamankštinimui Pamatėme Strėvos įgriuvą su smulke-meteoritu. Pamatėme Bagdononių užtvanką ir hidroelektrinę. Pamatėme stulpinę koplyčią Daugirdiškių dvaro vietoje (nors ne visai ten, kur pažymėta žemėlapyje). Pats ėjimas įspūdingas nebuvo - didžioji kelio dalis nusidriekė plentu Bet šiaip gerai, kojos jaučiasi, žygiuosim ir daugiau

Taip, ačiū visiems už žygį (ir už parkeliavimą namo). Visgi grupiniai vaikščiojimai padeda nueiti daugiau ir intensyviau, nei man pavyktų tokiom pat aplinkybėm, bet be papildomos motyvacijos iš kitų

Jeigu jūs 27 tai mes 33 kaip minimum mes labai grožėjomės kraštovaizdžiu O šiaip labai norėčiau padėkoti Aldui ir Elentari už nuostabų krikšto žygį! Ir už batus ir koines, ir už dainas ir pokštus, ir už tikrą tolkinizmą! AČIŪ! O šiaip, kad ir koks šmaikštus kartais buvo oras tikrai buvo osom! Ačiū ir kitiems kurių siluetus kartais matėm horizonte

Oh jė, buvo nerealus žygis - taip smagiai ir nuotykingai jau senai nežygiavau! Ir gerai Tomai pastebėjai, kad nors oras ir buvo gana šmaikštus, nuotaikos jis visai nepagadino, manau netgi priešingai, jei būtų buvęs jis labai gražus, būtume daug ką praradę . Labai tiksliai išmatavęs ariergardo linksmai iškamuotąjį maršrutą, sumoje gavau lygiai 30 nupėdintų km (su 50-imčia metrų viršaus :lol) - tai kaip jūsų, Tomai ir Veronika, pirmajam apskritai žygiui gyvenime, ir labai seniai nežygiavusiai Elentari, sakyčiau SUPER lygis! O ir merginų kantrumas! Elentari jau nuo ketvirtadalio kelio su kančiom žygiuodama, visgi ryžtingai tikslą pasiekė, o Veronika tai iš viso, su kruvinom kojom žygį baigdama, per jį nė karto net nesudejavusi, prieš lipdama į autobusą tik galų gale linksmai pakomentavo "Juk vistiek namo kažkaip pareit reikėjo "! Tai buvo tikrai kažkas tokio, for real! Pagarba didžiausia jums abiems!

Tai ką gi ir tradicinės padėkos:

Laiquai - už žygio iniciatyvą
Indrajai - už normalų žemėlapį ir supažindinimą su žalčialunkiu bei jo savybėmis Taip pat už maršruto pasukimą pro Daugirdiškių dvarvietę - tas plentas Semeliškės-Trakai buvo tikrai geriausia, kas galėjo nutikti šiame žygyje (žr. žemiau ).
Bendrai avangardui - už kelias paliktas nuorodas ir tuos jau minėtus siluetus horizonte - gerą praktiką stebėjimams žiūronais .
Ir žinoma šauniajam ariergardui - už vienybę, juoką, super šiltą nuotaiką net ir lietui lyjant bei kojų pūslėms kankinant, visus sustojimus pasigrožėti supančiais kraštovaizdžiais, nebaimę mėginti antrąkart išsukt iš plento net ir po vieno super feilo (tiesa, labai jau gražiai kraštovaizdingo, visgi - ir be takelių pažygiavom ), optimizmą tai kartoti ir trečią kartą, bet draugišką to pamiršimą ir likimą ant plento, vėliau pasirodžiusiam beesant vienu vaizdingiausių kada nors mano eitų.
Elentari - už mielą draugiją, kompaniją žvalgant aplinką pro žiūronus, gražiausio namo rinkimus ir fotoaparatą, priešpiečius ir popiečius, draugišką baksnojimą mums su Tomu padainuoti
Tomui - už pasiryžimą pagaliau išbandyti tolkinistinių žygių vargus ir malonumus, už sudainuotą filksingą ir liaudies dainas, The Lonely Mountain dainos šifravimą ir mokinimąsi, įdomius pokalbius ir aukso frazes, už tai kad per 10 dienų tapo netgi didesniu Seekerio žinovu nei mes su Elentari kartu sudėjus (go you, man, pavarai ) ir tiesiog už tą užkrečiantį optimizmą
Veronikai - taip pat už optimizmą ir linksmą kompaniją, už jau minėtą geležinę ištvermę ir šiaip už normalų požiūrį į mūsų tolkinistines šėliones
Plentui Semeliškės-Trakai - už nerealius kraštovaizdžius ir mielai niekinį mašinų srautą, dažnas stoteles ir minkštą žalią pakelę, už tai, kad mūsų niekaip nepaleido .
Akmenos hidrografiniui draustiniui - už pasakiškus vaizdus vakarėjančio dangaus fone.
Geri - už draugišką ir linksmą, bet pakvaišusę vedlystę, nenusižudymą prieš mūsų akis ir nesekimą iki pat Trakų
Paskutiniam kilometrų stulpeliui - už tai, kad buvo paskutinis ir suteikė progos mums pašokt
Kiubėtei - už skanų aštrų kibiną!
Ir žinoma dideliausia užuojauta varlių klanams, plente praradusiems šimtus, jei ne tūkstančius gentainių - ilsėkitės ramybėje vargšės varlytės

Ariergardas galų gale šį žygį pavadino "Mes galim!" . Dar kartelį dėkui visiems jame žygiavusiems, buvo nuostabu, norėsim dar!

Žinoma dėkui visiem žygiavusiems Ale būtų smagiau buvę jei visi vienu pulku būtume ėję Ar nematuojamas grupės greitis pagal lėčiausią narį? Gal ir neįdomu patyrusiems žygeiviams žingsniuoti iš lėto, bet man asmeniškai taip daug maloniau. O avangardas turbūt labai išalkęs kibinus jau iš tolo užuodęs nuskuodė... Tada kažkaip gavosi dvi grupės ir tarsi kiekviena skirtingą žygį eitų... Nenoriu čia nieko įžeisti, tiesiog pritrūko legendinės tolkinistiškos žygeivinės vienybės iš avangardo

(Tik ne "neįdomu", o fiziškai vargina eiti smarkiai lėčiau, nei tavo natūralus tempas, o ir laiko, kurį pats neateisi namo, daugėja. Ir minios įspūdis atsiranda, o čia gabalais net visai kaip vienai nusisekė paeiti). Idėjine prasme tai gal ir tiesą sakai, ir iš vis, žaviuosi, kad jūs taip ištvermingai ėjot! (Tik patarimas - jei kada kas dar ką kviesis, kas vaikščioję tokiais keliais ar tokiais atstumais nėra, tai gal perspėkim, kad čia ne visai "pasivaikščiojimas", tad ir apsiaut reiktų bent jau kedais, ir pasitreniruoti prieš tai patartina. Tarkim, aš esu neypač sportiška, todėl, kad per žygį nenugaiščiau, jau porą savaitgalių prieš tai stengiausi pasivaikščioti tolėliau). Bet paslaptis tokia, kad mes nustatinėjome lietaus kritimo priklausomybę nuo to, ar Aldas yra arti mūsų, ar toli. Kai po dvarvietės beveik susitikome, jau nurimęs lietus vėl pliūptelėjo! Ir po to, kai tik sulėtėdvome ir Aldas artėdavo, lietus stiprėdavo... - tad ir sprukome kuo toliau...

Šiaip per visus žygius būna išsiskirstymo paties ėjimo metu. Būtent dėl to, kad kiekvienas eina savo tempu. Man, pavyzdžiui, maloniau eiti sparčiai, gal 5 km/h, gal ir dar greičiau (priklauso nuo pavargimo, pagrindo po kojomis, kuprinės svorio...), kartais sustojant pailsėti. Kitiems (pvz. Indrajai) maloniau eiti gal kiek lėčiau, bet nestoviniuojant. Dar kitiems norisi ilgiau žvalgytis po apylinkes, taigi eina lėčiau. Pridėk dar ūgių ir žingsnių ilgių skirtumus ir gaunasi taip, kad ėjimas vienu būriu būtų nelabai patogus arba vieniems, arba kitiems.

Aišku, per žygius taip toli vieni nuo kitų nenutolstame. Bet atvejų, kai dalies žygeivių nebematyti, pasitaiko neretai. Užtat vakarais susirenkam prie laužo visi kartu

Mhm, paprastai būnu prie galo ar vis bandau prisivyti priekį. Tarkim, kai Andrius su Morta eina matyt neskubriai nuosavais žingsniais...
Taip sakant, mus vienija ėjimas bendra kryptimi.

Ko ant Aldariono stumiat, Indraja? Ėjom mes tai keturiese, tai gal kuris kitas iš mūsų tą lietų ginė, pavyzdžiui aš Seriously, ar jums eiti buvo taip baisiai nuobodu? O mums, pavyzdžiui, buvo super faina ir linksma, nors tuo pačiu ir labai sunku mums su Veronika , ir nebuvo nei kada, nei noro stumti ant ko nors, per daug džiaugėmės žygiu

Taip, šis žygis buvo man didžiulis iššūkis, "pastačiau" asmeninį rekordą , bet labai tikiuosi, kad jo nei pakartoti, nei pagerinti neteks , nors ir labai savimi didžiuojuosi, kad šitiek įveikiau . Juo labiau, kad ėjau sirgdama ir jau su prieš porą dienų pritrintomis pūslėmis, kurios žygio metu patrigubėjo, bei kitokiais negalavimais. Bet pats žygis buvo tikrai šaunus, labai džiaugiuosi pamatytais vaizdais (net ir ėjimas plentu tikrai džiugino nepaprastai gražiais peizažais ), patirtais nuotykiais ir įspūdžiais, bei šauniais bendražygiais, ir, žinoma, apskritai kad pavyko man sudalyvauti.

Dėkoju visam mūsų ketvertui už puikų žygį, už linksmumą, už be žodžių vieningą vadovavimasi principu "vienas už visus ir visi už vieną", už dainas, įdomius pašnekesius, kartu patirtus nuotykius ir ryžtą įveikti tą kelią, kuris, pasirodo, buvo gerokai ilgesnis, nei tikėjomės But we did it anyway! Ir ėjom iki galo sugebėdami šypsotis, nepaisant visų sunkumų, niekas nei karto nesubambėjo . Ir net planą įvykdėm, į Trakus atėjome laiku, kad spėtume į pirmąjį numatytą grįžimui traukinį, tačiau nusprendėme dar kiek užtrukti Trakuose.

Didžiulis ačiū vyr. bastūnui Aldarion už buvimą mūsų žygio vadu, už rūpinimąsi silpnesniaisiais žygeiviais ir prisitaikymą prie mūsų tempo, už nebėgimą į traukinį ir sutikimą su Tomo idėja dar užtrukti Trakuose, kur dar šiltai pasėdėjom, pailsėjom ir smagiai paplepėjom, už dalijimasi fotografo pareigomis, už patrumpintą lazdą, už papildomus nuotykius, be kurių joks žygis nebūtų tikras žygis . O labiausiai - už tempimą "buksyru" pačiais sunkiausiais momentais
Tomui - už linksmumą ir optimizmą, smagius pokalbius, už užrodytą "Kiubėtę", noriu dar ten sugrįžti ir paragauti kiubėtės su vyšniomis ir gal su obuoliais, taip skaniai skamba .
Veronikai - už pažintį ir ištvermę. Linkiu kuo greičiau pasveikti Džiaugiuosi, kad batų rokiruotė kažkiek padėjo.
Geri - kad dalį kelio mus vedė priekin Aha, ir už nepapuolimą mašinoms po ratais, ko labai bijojau.
Batams - kad nepermirko ir ėjau sausomis kojomis


Taip, Indraja, sutinku, kad ne pro šalį pasitreniruoti , bet gal ne kiekvienas gali tam surasti laiko, apie tai pagalvoti, o gal spontaniškai sugalvojo prisijungti, o dėl avalynės tai ir aš sakiau, kad gal reikėtų prieš kiekvieną žygį kokioje atmintinėje pabrėžti, kad žmonės, žygiuojantys pirmą kartą, tikrai apgalvotų ir pasirūpintų tinkamesne avalyne. Bet dabar buvo kaip buvo, ir ne priekaištais svaidytis turime, o pasirūpinti tuo, kam sunku ir skauda. O jei nebūtų buvę Aldariono ir manęs? Jei Aldarionas nebūtų turėjęs žemėlapio? Tai ką, būtų palikti vieni ir žinokitės? Kokia ta "kryptimi" eiti...

Reikia turėti omenyje, kad du žmonės ėjo į žygį pirmą kartą. Ir likusiam būriui nejausti nei lašo atsakomybės už juos, na, žinote...
Tai va, Tomai, nėra nei legendinės, nei dar kokios "tolkinistiškos žygeivinės vienybės", ateityje žinosiu tai ir aš. Bet Dievo laimei, turėjome vieni kitus, ir prisiminimai man asmeniškai liko tik patys geriausi

Na, bent jau man susidarė įspūdis, kad bent jau kažkas atsakomybę jautė nors tiek, kad jumis nuolat domėjosi, jei nepastebėjote, tai jau nepadėsiu.

P.S. Hm, tai gal atmintinėje parašyti ir tai, kad jei nutiko kokia bėda, ar patys nežinotumėte, kur eiti, ir t.t., tai garsiai rėkite, kad jūsų nepaliktų? Nemanau, kad be Aldo jus būtų palikę - bet jei jau kyla tokių minčių... (Man, beje, visada kyla minčių, kad vienaip ar kitaip galiu nesusitikti, pasimesti ar kt., tad ruošiuosi taip, jog ir viena kažkur išeičiau. Na bet taip, gal nereikia už kitus laikyti tokio požiūrio savaime suprantamu ).

Nu jo, tikiuos, kad kol išeisiu į žygį vėl, šitie virkavimai apie "nepalaukimus"/"palikimus" ir nesirūpinimus pasibaigs...

Taisa:
Ir šiaip priklausomai nuo nuotaikos ir savijautos bei kuprinės sunkumo esu ėjusi abejose grupėse, tiek avangarde, tiek ariergarde. IMHO tai yra visiškai normalu ir netrukdo jokioms "dvasioms", jei nesitikima, kad visi aplink tūpčios. O to tikėtis yra vaikiška.

Aldarion rašė:Labai tiksliai išmatavęs ariergardo linksmai iškamuotąjį maršrutą, sumoje gavau lygiai 30 nupėdintų km (su 50-imčia metrų viršaus :lol)

O kur jūs dar tris kilometrus daugiau nuėjote, kurių mes neėjome?

Grožėjomės kraštovaizdžiu

Dėmesio, oficialiai skelbiamas pirmasis šio sezono dviejų dienų žygis. Jis vyks gegužės 18-19 d. Neringoj. Greičiausiai eisim nuo Nidos, nes ten daugiau ką pamatyti, bet tiksliai dar niekas neaišku - dėl maršruto nesijaudinsim, jis bus apspręstas žygio išvakarėse.

Priklausomai nuo žmonių kiekio galbūt bus galima atvažiuoti penktadienį ir prieš žygį pernakvoti Klaipėdoje. Jei jūsų bus daugiau, nei mes galim priimti, teks atvažiuoti šeštadienį ryte, bet jei nedaug, būsit priimti penktadienį vakare ir šeštadienį pirmu keltu kelsimės į kitą marių pusę.

Elentari - taip, tinka.

Mudu su Aredhel greičiausiai važiuosime mašina. Dar du pakeleivius galime paimti kartu. Išvažiuotume penktadienį turbūt apie šeštą valandą.