Žinučių — 284; puslapių — 15.
Starlin rašė: @Raskila: Tikrai buvo minima anksčiau, bet ne tokia, kaip Tolkino. Jis tą pavadinimą paėmė iš kažkokių legendų... prisimenu, skaičiau apie tai Carpenterio biografijoj, bet dabar iš atminties negaliu tau pasakyti. Kai turėsiu laiko, galėsiu užmest akį. Beje, pabandyk Wikipedia. Jie ten daug ko turi.Ačiū. Buvau visai pamiršusi apie tokį gerą dalyką kaip Wiki...
Your data suggest a moderate automatic preference for Fat People compared to Thin People.Kodė mumi nenustebo?
Greičiau atostagos.Aragornas rašė:Greit Kalėdos, o tai reiškia viena- poilsis.Tu visiškai neteisus.
Greit Kalėdos, o tai reiškia kitą - sesija. 
Man perneši lauktuvių kokį sloviką agurkų ar kokį automatą. Ar buvo kokios nors apeigos, bei religinės šventės? Kaip jas šventė rasės ir tautos? Kokie dievai buvo?
Dvorfai galėjo garbinti Aulę (vieną iš valų), bet jų religinių švenčių, bent pats asmeniškai, tikrai negalėčiau nė vienos pasakyti... Apie žmones... Jei netingi, gali pasiskaityti ištrauką iš vieno Dž.R.R.Tolkino laiško,
So ended Númenor-Atlantis and all its glory. But in a kind of Noachian situation the small party of the Faithful in Númenor, who had refused to take pan in the rebellion (though many of them had been sacrificed in the Temple by the Sauronians) escaped in Nine Ships (Vol. I. 379, II. 202) under the leadership of Elendil (=Ælfwine. Elf-friend) and his sons Isildur and Anárion, and established a kind of diminished memory of Númenor in Exile on the coasts of Middle-earth – inheriting the hatred of Sauron, the friendship of the Elves, the knowledge of the True God, and (less happily) the yearning for longevity, and the habit of embalming and the building of splendid tombs – their only 'hallows': or almost so. But the 'hallow' of God and the Mountain had perished, and there was no real substitute. Also when the 'Kings' came to an end there was no equivalent to a 'priesthood': the two being identical in Númenórean ideas. So while God (Eru) was a datum of good Númenórean philosophy, and a prime fact in their conception of history. He had at the time of the War of the Ring no worship and no hallowed place. And that kind of negative truth was characteristic of the West, and all the area under Numenorean influence: the refusal to worship any 'creature', and above all no 'dark lord' or satanic demon, Sauron, or any other, was almost as far as they got. They had (I imagine) no petitionary prayers to God ; but preserved the vestige of thanksgiving. (Those under special Elvish influence might call on the angelic powers for help in immediate peril or fear of evil enemies. ) It later appears that there had been a 'hallow' on Mindolluin, only approachable by the King, where he had anciently offered thanks and praise on behalf of his people; but it had been forgotten. It was re-entered by Aragorn, and there he found a sapling of the White Tree, and replanted it in the Court of the Fountain. It is to be presumed that with the reemergence of the lineal priest kings (of whom Lúthien the Blessed Elf-maiden was a foremother) the worship of God would be renewed, and His Name (or title) be again more often heard. But there would be no temple of the True God while Númenórean influence lasted.Jame gana miglotai, bet suprantamai, paaiškintas numenoriečių maldingumas ir kas iš jų buvo perduota karalysčių tremtyje gyventojams. Sudėtinga būtų kalbėti apie pranašus ir dogmas, nes lyg Gendalfas ir galėtų būti palaikytas pranašu, tačiau jis toks nėra, o dogmų kūrimas kažkaip labai stipriai nesivystė, nes religinė valdžia priklausė patiems karaliams - jie turėjo savo tradicijas ir nekūrė naujų. Harade gal ir galėjo būtų visokių politeistinių religijų, tačiau vakaruose žmonių mitologija turėjo per daug gilias šaknis (elfų išminties perėmimo dėka) ir per daug realių Dievo ar dievų apsireiškimo pavyzdžių, kad nežinotų į ką reikia tikėti
But they were still living on the borders of myth – or rather this story exhibits 'myth' passing into History or the Dominion of Men; for of course the Shadow will arise again in a sense (as is clearly foretold by Gandalf), but never again (unless it be before the great End) will an evil daemon be incarnate as a physical enemy; he will direct Men and all the complications of half-evils, and defective-goods, and the twilights of doubt as to sides, such situations as he most loves (you can see them already arising in the War of the Ring, which is by no means so clear cut an issue as some critics have averred): those will be and are our more difficult fate. But if you imagine people in such a mythical state, in which Evil is largely incarnate, and in which physical resistance to it is a major act of loyalty to God, I think you would have the 'good people' in just such a state: concentrated on the negative: the resistance to the false, while 'truth' remained more historical and philosophical than religious.
. Nūmenore buvo kelios religinės šventės ir visos jos vykdavo Meneltarmos viršukalnėje aukų ir pagarbos Eru atidavimo pagrindu. Kaip rašoma laiške, po Nūmenoro žlugimo, dunadanams nebeliko jokios šventos vietos, todėl jokių panašių švenčių ir nebešvęsdavo. Gondoro karalystėje buvo įkurta viena šventavietė, tačiau į ją jau eidavo tiktai karaliai, kurie po kiek laiko apleido savo pareigą... Aragornas atkūrė tradiciją ( 
), o Dabar turime tai ką turime 
ir pasipiktinau 
...Bet linksma paskaityt buvo.Ale žiauru. :lol:Autorė lūžtu