Kai kurie žmonės nesugeba suvesti elementarių gijų. Yra valstybės įsipareigojimai, atsakomybė, yra karių atsakomybė, pareiga, yra štai tokie incidentai. Tiesmukiškai žiūrint, pačiu banaliausiu kampu, bet kokia tarpt. misija nėra savo šalies gynimas. Tačiau tyčia ar netyčia nesugebama suvokti, jog pasaulis šiandieną yra kitoks nei prieš 50, 100 ar daugiau metų. Valstybės interesai susideda iš daugybės tarpusavyje susijusių ryšių. Būdami ten mes giname savo interesus (oro policija, karių rengimas, aprūpinimas), afganų interesus (taika, vystymąsis) ir Vakarų pasaulio, kurio dalis esame, interesus. Negalima iš vieno ar kito įvykio bei reiškinio daryti plačias apibendrinančias išvadas. Kariui visu pirma yra pareiga, o ne darbas. Jis neklausia savęs atlikdamas užduotį kodėl tai daro, ar verta ir pan, svarbiausia kaip įmanoma geriau atlikti tą užduoti, arba jei norite - darbą Šiuo atveju karių pareiga buvo GINTI stovyklą nuo užpuolikų. Ginti save, savo kovos draugų gyvybes, stovykloje buvusių civilių gyvybes, galu gale protestuotojų - afganų gyvybes. Iš lietuviu pusės šūviai paleisti į orą. Kalbant tiesiog apie darbą, tai tinka samdiniams ir konkrečiau - privačioms saugumo kompanijoms tai taikoma. Jos gina savo kontraktą - pavesta saugoti pastatą, konvojų, asmenį - tai ir darys, bet ne dėl pareigos šaliai, vėliavai, o dėl pinigų už atliekamą darbą. Todėl karys gauna dešimteriopai mažiau už PMC, nes pastarajam tai yra TIK darbas (tiesa, būna išimčių). Todėl labai klaidinga viską suversti kontraktui-savoriškumui. Tai yra profesionalios kariuomenės požyis, ne daugiau, o pareiga yra šalies gynyba, kad ir kur tos šalies įsakymai nuvestų.
Šiokia tokia analogiją į Tolkino pasaulį: Paskutiniojo Aljanso armijoje buvo žmonės, elfai, net hobitai. Ar jie gynė savo tėvynę kovodami Mordore? tiesmukiškai - ne, tačiau realybėje - taip.