Forumo renginių perspektyvos

Pas mus vaidenasi. Pagerbkime sielą užklydėlę tylos minute.
Ačiū.

***

Kas baigėsi? Man tai būdas mylėti, ir per daug reikalaujantis bei duodantis, kad baigtųsi. Kam nors kitam gali būti kitaip, kiekvienam savo.

Mhm, truputį prisidėsiu prie pasignaibymo neorganizuojantiems - kuklia nuomone, jei pats nedarai, nereikėtų būti smarkiai nepatenkintam, kad kas nors padarė (ar neduok Eru galbūt padarys) "ne taip". Ir nereikia manyti, kad, jei nedarysi, pasidarys savaime / padarys kažkas kitas. Visi - daryt!

Mhm, su St. dabartiniais norais aišku, bet man visgi kada nors norėtųsi 😉 Kai pamatai, kokios aistros gali virti, kai aptarinėjami tie "snobiški" klausimai, ima norėtis. Pala pala, būsim pensininkai - pažiūrėsim.

RPG ten ne apie palaimą... Bent jau artimiausias - apie gundymą, apie Šėtoną, apie spąstus tavo paties sieloje... Būtų ten apie pūkelius ir rožytes, kojos nekelčiau.

Indraja rašė:Mhm, truputį prisidėsiu prie pasignaibymo neorganizuojantiems - kuklia nuomone, jei pats nedarai, nereikėtų būti smarkiai nepatenkintam, kad kas nors padarė (ar neduok Eru galbūt padarys) "ne taip". Ir nereikia manyti, kad, jei nedarysi, pasidarys savaime / padarys kažkas kitas. Visi - daryt!

Vat tą ir norėjau pasakyti.

Nežinau, kaip ten ką suprato Starlin ir išsivadino save kai kokiais žodžiaisi, bet drįsiu jai paprieštarauti dėl to. Jei jau tu kvaila, tai... aš nebežinau...
Gaila man, kad tavo šitoks darbas neatneša tau džiugesio ir nepateisina lūkesčių, bet daug kam - taip. Man dar labiau gaila ir skaudu, kai sakai, kad nesusiradai čia draugų ir manai, kad niekur nepritampi. Bet tikriausiai tau geriau žinot, nors tikiu, kad tiems forumiečiams, kurie laiko tave drauge, dabar labai skaudu.
Aš visada maniau, kad tu, Starlin, tos forumo ašies pats pagringdas, be kurio viskas sugriūtų ir išvis NIEKO čia nebūtų.
Norėčiau tikėti, kad rašei visa tai neapgalvojusi ir impulsyviai.

Manau, Starlin pasakė tai ką galvoja ir tikrai ne kitaip, ji - nepakartojama asmenybė. Kartu ir sveikai realistiška Visada ją laikiau ir laikysiu foruma Mama (ir verksiu kaip vaikas, jei ji daugiau nesugrįš su mumis pasėdėti prie laužo, ar padainuoti nuostabaus filksingo ... Pagarba, Starlin, už viską! Čia nuoširdžiai.

Taip, prisimenu ir pirmąją stovyklėlę, buvo išties nuostabu Na, žinoma, paskui dar ilgai graužiausi dėl tikrai gausybės klaidų, bet... pats renginys tikrai išliks širdyje visą gyvenimą, kaip ir pagalba organizuojant Prisimenu dabar dar ir, kaip sėdėjome keturiese (Laiqua, Woodberry, LoR ir aš) prie laužo Skirsnemunės buvusios karčiamos galiniame kieme prie laužo. Švietė žvaigždės, liepsnojo laužas, o mums (tada buvau dar visai žalias tolkinistas) Laiqua sekė sakmę apie Turiną ir Drakoną!!! Neįsivaizduojamai nuostabus jausmas. Pats tolkinizmas man yra kaip nuostabi idėja, galinti tiek peraugti į gyvenimo būdą, tiek galinti ir pamažu pamažu išblėsti, palikdama atmintyje nuostabų prisiminimą. Tikiu, kad antroji alternatyva išsipildys nebent labai jau stipriai spaudžiant tikrajai realybei, bet antrosios sieksiu irgi nebent tik pamažu. Priskirčiau save (Kronas gerą ir teisingą diskusiją čia užvedė ) antrajai grupei. Niekad nekritikavau pirmosios, nesmerkiau trečiosios grupių, esu Laiqos nuomonės: gerbti visus.

Tačiau... Hild pasirodė išties per daug kategoriška "norėdama atvesti mus į tikrąjį tolkinizmo rytojų" (maždaug taip ją supratau per Naujametį). Rusijoje vienaip, Estijoje antraip, pas mus juk gali būti ir trečiaip. Tuo ir žavus šis pasaulis, kad yra įvairovė, tad nereiktų visko kanonizuoti. Galime mokintis iš kitų tautų tolkinistų, bet nemanau, kad verta sau primesti jų pavyzdžių ir būtinai jais vadovautis ką nors organizuojant. Tegu tai lieka Hild noras.

Jeigu aš kada pagalvoju apie realią Tolkien Lietuva ateitį, tai ji būtinai kažkaip būna susijusi su vaikų švietimu, nors nežinau kodėl būtent taip . Pagalvojęs vien apie savo vaikus, kurių viliuosi sulaukti šiame gyvenime, užsinoriu, kad jie turėtų bent menkutę galimybę patirti kažką panašaus, ką aš patyriau tada prie buvusios karčiamos, ar tada naktį šaltame miške su arklio iškamša ir nazgūlo kostiumu, ar pas Starlin šiltuose namuose Naujamečio metu... Kad jie matytų tą šiltą nuoširdumą, kuriuo kartais užsidega bendraudami tolkinistai. Tad ir forumo renginius manau verta organizuoti tik su nuoširdžiu užsidegimu, su tokiu, kokiu dabar dega Senasis Golumas, kokiu jį palaiko Elentari. Nors balsavau ir prieš šventimą Šiauliuose, bet dabar tikrai balsuočiau už ir dar pavežčiau keturis tolkinistus savo raudonuoju balrogu. (Kauniečiai, beje, labai norėtų prisidėti prie progamos ruošimo, o tradicija... neturiu tam pilnos teisės, bet, manau... tai tik žmogiškas susitarimas - jei džiaugsmas kažkam kitam, nieko nepažeisim perleisdami ją kitam miestum). Gal esu sentimentalus, bet... žmogiškumas pirmiausia. Jei nuoširdžiai bendrausime bei bendradarbiausime, tada neužmigsime besiklausydami ir pačios ilgiausios Tolkino sakmės (čia tik mano bėda, kad neįsivaizduoju to be laužo... )...

P.S. O mūsų bendruomenės kamerinis pobūdis yra žavus elementas

užsinoriu, kad jie turėtų bent menkutę galimybę patirti kažką panašaus, ką aš patyriau tada prie buvusios karčiamos, ar tada naktį šaltame miške su arklio iškamša ir nazgūlo kostiumu, ar pas Starlin šiltuose namuose Naujamečio metu... Kad jie matytų tą šiltą nuoširdumą, kuriuo kartais užsidega bendraudami tolkinistai. Tad ir forumo renginius manau verta organizuoti tik su nuoširdžiu užsidegimu, su tokiu, kokiu dabar dega Senasis Golumas

Auksiniai žodžiai.

Nuo valstybės tai nepriklauso... Gal ir gerai, kad dabar žinosime, jog tai, ką darome, turi dar ir tokį - taktiškumo aspektą (tai nereiškia, kad mums nebegalima vaidinti parodijų, bet reiškia, kad ant jų būtų mandagu priklijuoti įspėjantį ženkliuką).

Dar apie (ne)organizavimą. Pasakysiu su vardais, nes pati mėgstu bartis dėl nekonkretumo, bet galima pasakyti ir abstrakčiai. Būna dvi nepatenkintųjų rūšys. Pvz. Hild prisidės prie gimtadienio programos pati, o pvz. Kronas nepatenkintas ta perspektyva, bet berods neketina prisidėti prie būsimojo renginio subalansavimo taip, kad jam labiau patiktų, darbais (arba bent to nežinau). Matote skirtumą? 😉

Ir dar. Būna žmonių, kuriems kažką organizuoti yra labai sunku, o malonu nebent tik dėl renginio tematikos, dalyvių (pvz. aš). O būna apsigimusių organizatorių, kurie gali per porą mėnesių suorganizuoti tris stovyklas ir nė neįtaria, ką patiria tie kiti. Tad, jei pas mus tokių yra (yra...), visi bus dėkingi, jei jūsų planuose ras vietą ir TL renginiai.

Apie chat:
Mano nuomonės:
Subjektyvi asmeniška: negaila, džiaukitės.
Techninė: neturiu supratimo apie galimybes, Ex žino.
Nazgūliška: tvindymo profilaktika, gerai.
Bendruomeniška: na va, dar viena takoskyra.
Tolkiniška: o jei ten įdomūs tolkinistiniai dalykai netyčia bus aptarti?
Pavydžioji: arbata kartą per porą mėnesių, o čia - kasdien?
Labdaringoji: gerai, tie, kurie niekaip kitaip su niekuo susitkiti negali, galės.

Adarion rašė:Jeigu aš kada pagalvoju apie realią Tolkien Lietuva ateitį, tai ji būtinai kažkaip būna susijusi su vaikų švietimu

Ho, malonu, kad galime rasti sąlyčio tašką - vertimo juk pirmiausia jaunesniems skaitytojams reikia, nes jie dar nemoka perskaityti originalo.

Man patiko Starlin postas. Ir idėjos, ir rašymo stilius. You rule, vaiks.

Laiqua - aš ir nesakau kad važiuoti šiaip sau... kelionė traukiniu 6 valandas dėl valandos arbatėlei? dar tiek matematikos ir aš moku..
Star, kaip pasakytų tikras suvalkietis - pasakei ir prisnigo..

Aiquen rašė:Ir kodėl kiekvieną kartą, kai užsikuria tokio tipo diskusija, aš jaučiuosi košmariškai kalta?

Tai rodo, kad tau rūpi. O tai - gerai. Bet niekas tavęs nekaltina.

Ačiū, Starlin, už tokį intermezzo, ir kitokį požiūrį. Ačiū, Aldai, už tai, kad išsakei, ką ir pats norėjau parašyti, tik dar nebuvau suformulavęs.

Kad jie matytų tą šiltą nuoširdumą, kuriuo kartais užsidega bendraudami tolkinistai.

Kaip jau beveik prieš metus pastebėjo Folkas - mūsų bendruomenė tuo ir stipri, kad esame tokie skirtingi, bet mokame rasti bendrą kalbą. Tai labai svarbu.

Sutinku ir suprantu jog trečiojo gimtadienio orientacinis nebuvo tobulas , bet kauniečiai tikrai stengėsi , ir niekas nesiekė tyčiotis , iš profesoriaus ir jo knygų , ir juo labiau tokio siekio nebuvo nei viename gimtadienio programos punkte.
Ir nereikia skaudintis ir įsižeidinėti , nes su pareiškimais , kad "geriau to nedarykit " , galima įskaudinti , tai rengusius žmones ( žinoma tikrai nesakau jog esu įsižeidęs/įskaudintas , kritika yra būtina , ir tai yra progreso variklis , bet nebūtina "ieškoti klyne bičių "(c)SG ) .

Bet frazė , kiek atsimenu , " geriau to nedarykit " buvo skirti orientaciniui .
*pakeliu ranka :
Ir dar klausimas iš auditorijos : kas nustatė tuos kanonus ?

Juo labiau niekas nesibara .

O dabar visi, pradedant Kronu, paaiškinkit, ką jūs vadinate žodžiu "kanonas", nes visai ne tai, ką aš (aš juo vadinu JRRT kūrybos dalį, kuri daugmaž vientisa ir neprieštaraujanti pati sau). Užteks, jei paaiškins kuris nors vienas 😉

O tai ką jūs tame orientaciniame padarėt? Daug aš tuose Atėnuose būdama pražiopsojau

Ką padarė? Kaip jau buvau užsiminęs: orientaciniame buvo hobitai, gaudantys Bombadilą po Kauno senamiestį, o šis juos ten klaidino. Improvizacijose labiausiai atsimenu prasigėrusį depresuojantį Faramirą, musulmoną Golumą, ir, iš kitos, hipį Bereną pas Finrodą.

Reiškia, kitąkart reik pasigaminti lentelę "N-50" ir ją rodyti tokiose scenose.

Vis geriau, nei perspektyva Priesaiką visą gyvenimą žaisti tik po antklode... (na aš ne tai norėjau pasakyti...).

Idomiai čia jūs...
Gal dar ką nors įskaudino praeitas gimtadienis? Jei taip tai būtų įdomu žinoti ką ir kuo? Orientacinis buvo geras, iš improvizacijų apskritai lūžau. Pataisykit mane jei klystu, bet manau šie dalykai buvo skirti pasilinksminimui, ir išties buvo linksma.
IMHO nemokėjimas iš savęs pasijuokti yra čia didžiausia bėda.

Iš kitos pusės, jei atsimeni, po to gimtadienio iškilo klausimas, ar mes norime tik pasilinksminti, ar ir rimto tolkinizmo. Manau, įrodėme, jog tą sugebame padaryti (turiu omeny Stovyklą), ir netgi linksmai. Vis dėlto to nereikėtų palikti vien stovykloms, per gimtadienį irgi galima rimtumo ar kažkokių rimtų programos dalių.

Ir dar iš kitos pusės - argi neverta retkarčiais prisiminti, kad tas pasaulis, tos istorijos visiškai nelinksmi; argi neverta žinoti, kad į tai galima žiūrėti ne tik smagiai ar tyrinėjančiai, bet ir labai pagarbiai, ir su liūdesiu? Nebūtinai visiems visą laiką tai daryti, bet kartais pasigendu būtent tokio žvilgsnio į Ardą - juk jis yra labiausiai pirminis, artimiausias jai. Ji būtent taip yra tikriausia.

O dėl "nemokėjimo iš savęs pasijuokti" 100% pritariu. Tiesiog gal ten buvo - arba atrodė - kad nebe iš savęs. Bet tada reikia prisiminti, tarkim, britų "Blackadder'į", kur garbioji istorija išjuokiama visais būdais. Mes taip prieš 10 metų nebūtume drįsę. Kodėl? Nes bijom, kad mūsiškė istorija be ypatingos pagarbos ir garbinimo kur nors dings (turim tokį požiūrį sąlygojančios patirties). O štai britai žino, kad jų praeičiai ir savasčiai nebaisus joks R.Atkinsonas! Tai brandus požiūris. Tad ir į Ardą galima išmokti žiūrėti labai pagarbiai, bet tiek pasitikėti ja ir savimi, kad jaustum, jog joks slešas tam įtakos nepadarys. Pabandysiu tai perduoti...

Absoliučiai pritariu Indrajai ir pasirašau po kiekvienu jos žinutės žodžiu. Mano nuomone, ji apibūdino auksinį viduriuką, kurį mes, kaip supratau, taip siekiame surasti.

Ačiū, Indraja, kad pagaliau viešai parašei savo nuomonę dėl to "chat". Kol kas kitų nesigirdi...