Žinutė #1
Nagi ir prirašyta Ne Toje Gijoje... (Šiuo momentu kilnot nelabai galiu, o ir sudėtinga – visgi tai susiję su gimtadieniu). Tad trumpai: „Mums jau treji! Forumo gimtadienio gija“ maždaug 15-o psl. vidury prasideda pamąstymai apie mūsų forumo tolkinėjimų perspektyvas. Toliau prašyčiau čia. Arba, jei ir pati ne ton gijon pataikiau – kelkit kitur 
Kelios citatos:
Starlin:
„ar nepavirtom bulvėm ir kefyru?“ (apie forumo susitikimuose vyraujančias linksmybes)
Laiqualasse:
„Kitas dalykas - skirtingi interesai tame pačiame tolkinizme ir jo supratime. Man, pavyzdžiui, įdomios kalbos ir raštai bei tolkinistinis metalas, kam nors kitam - hobitų virtuvės paslaptys, trečiam - būtent tie ryšiai su krikščionybe ir kitos "aukštosios materijos" (Eru apsaugok, tikrai nenoriu sumenkinti tokio pomėgio). Sunku suorganizuoti kažką, kas būtų tikrai rimta ir įdomu bent didesnei pusei susirinkusiųjų. Linksmi dalykai įdomesni didesnei daliai“
„galėčiau į tolkinizmą gilintis ir vienas ar su, tarkim, Starlin, bet tai greitai nusibostų. O va kokių 10 žmonių kompanijoje tai jau būtų kur kas įdomiau.
Tiesa, susidariau įspūdį, jog būtent Rusijoje tolkinizme tokios tendencijos yra labai gyvos. Galbūt susipažinusieji giliau galėtų pasiūlyti kažkokių idėjų, kurias galėtume pritaikyti ir sau?“
„man, kaip eskapistui, labai svarbu turėti kažkokį pasaulį, kuriame galėčiau pasislėpti. Arda tam puikiai tinka. Bet čia jau asmeniniai dalykai, į kuriuos per daug gilintis nereikia.“
Starlin:
„Sakydama "rimta", turėjau omeny ne konkrečiai knygų knisinėjimą, o tiesiog truputį kitokį požiūrį ir veiklą. Atleisk, Folkai, pakartosiu tuos pačius žodžius: mano galva, "ne bulvės" yra sakmės prie laužo, trivia troleibuse, net viktorinos, nors joms yra pavojus tapti nuobodžioms. Ne pats pats aukso viduriukas, bet kažkas panašaus. Tai va to dar labiau panašesnio aš ir norėčiau paieškoti.“
Aiquen:
„O va čia pritariu visom keturiom. Nors mano idealaus tolkinizmo vizija šiek tiek radikalesnė ir "ūkiškesnė" (Viduržemė žemėje), palaikau Star. Kad ir kaip smagu linksmintis, būtų gerai tas linksmybes labiau susieti su tuo, kas mums brangu, ane?“
Taigi... Dėl „darymo“ prašom nesinervinti, ypač Starlin: jau vertimas yra labai rimtas darymas. O „sakmių prie laužo“ ir pan. taigi būna, a ne? Gimtadieny nebuvau, naujausių vėjų nežinau, bet manyčiau, jog dar ne tragedija. Linksmybėse neretai yra rimtų dalykų (Zilas, pvz., yra humoristinis kūrinys, betgi protas – nors gal ne išmintis – iš jo tiesiog varva). Tik reik tokių veiklų nepamiršt, o jei ir ką įdomesnio rasim – šaunu.
Rusijoje, kiek supratau, yra ir tekstologų, ir mistikų, ir būtent tolkinistinių žaidėjų. Kuklia nuomone, viena iš priežasčių gali būti ta, jog TSRS griuvimo laikotarpiu mes ir taip turėjom kuo „užsiimt“ (t.y. romantizuotu tautiškumu), o vėliau po ganėtinai negilaus „nusivylimo“ gavome pačiupinėti ir tikrų permainų vaisių. Ten dėl visgi, mano labai kuklia nuomone, „nacionalinių mitų ypatumų“ ar kaip tai pavadint pasikeitimus lydėjo kur kas ryškesnis pesimizmas ir atsirado palankesnė dirva eskapizmui į visas puses. Tekstologų ir Vakaruose yra, bet lyg psichologinis, emocinis požiūris labiau būdingas Rusijai. Tarkim, ten žmonės neretai kalba apie tuos „asmeninius dalykus“, ką pas mus daryt kažkaip lyg ir nepatogu. Dar ateis šlykštukas ir suvalgys su grybukų padažu
Betgi:
Laiqua minėjo „bendro vardiklio“ paieškų sunkumus. Jis yra – visiems patiko. (Ir dar vienas, labai labai žavingas, bet susijęs ne su JRRT, o su fandomo buvimu: mes – grupelė tokių įvairių žmogėnų – susipažinom!). Betgi matau išvardintus beveik tik loginius patikimo aspektus (kalba „gerai sukalta“, krikščionybė „gerai pririšta“). Nematau emocinių. Man „tolkinizmas“ pirmiausia yra tos aitrios meilės pasauliui jausmo dalelė. Nejaučiu poreikio jį nuo to atskirti ar išskirti. Ginke, jokiu būdu nemanau, jog pageidautina pasiekti rusiškojo misticizmo aukštumas su „įsikėlėliais“ ir nistanizmu, bet. Galit ruošti šaukštus ir šakutes, tačiau norėtųsi, jog būtų progų (gal teisingiau sakyt – daugiau progų) kartu padainuoti ar patylėti ne tik po žvaigždėmis, bet ir žvaigždėms. Ir galit pakritikuoti, jog nukrypau nuo temos: gi tam tolkinizmas net nebūtinas...
Kelios citatos:
Starlin:
„ar nepavirtom bulvėm ir kefyru?“ (apie forumo susitikimuose vyraujančias linksmybes)
Laiqualasse:
„Kitas dalykas - skirtingi interesai tame pačiame tolkinizme ir jo supratime. Man, pavyzdžiui, įdomios kalbos ir raštai bei tolkinistinis metalas, kam nors kitam - hobitų virtuvės paslaptys, trečiam - būtent tie ryšiai su krikščionybe ir kitos "aukštosios materijos" (Eru apsaugok, tikrai nenoriu sumenkinti tokio pomėgio). Sunku suorganizuoti kažką, kas būtų tikrai rimta ir įdomu bent didesnei pusei susirinkusiųjų. Linksmi dalykai įdomesni didesnei daliai“
„galėčiau į tolkinizmą gilintis ir vienas ar su, tarkim, Starlin, bet tai greitai nusibostų. O va kokių 10 žmonių kompanijoje tai jau būtų kur kas įdomiau.
Tiesa, susidariau įspūdį, jog būtent Rusijoje tolkinizme tokios tendencijos yra labai gyvos. Galbūt susipažinusieji giliau galėtų pasiūlyti kažkokių idėjų, kurias galėtume pritaikyti ir sau?“
„man, kaip eskapistui, labai svarbu turėti kažkokį pasaulį, kuriame galėčiau pasislėpti. Arda tam puikiai tinka. Bet čia jau asmeniniai dalykai, į kuriuos per daug gilintis nereikia.“
Starlin:
„Sakydama "rimta", turėjau omeny ne konkrečiai knygų knisinėjimą, o tiesiog truputį kitokį požiūrį ir veiklą. Atleisk, Folkai, pakartosiu tuos pačius žodžius: mano galva, "ne bulvės" yra sakmės prie laužo, trivia troleibuse, net viktorinos, nors joms yra pavojus tapti nuobodžioms. Ne pats pats aukso viduriukas, bet kažkas panašaus. Tai va to dar labiau panašesnio aš ir norėčiau paieškoti.“
Aiquen:
„O va čia pritariu visom keturiom. Nors mano idealaus tolkinizmo vizija šiek tiek radikalesnė ir "ūkiškesnė" (Viduržemė žemėje), palaikau Star. Kad ir kaip smagu linksmintis, būtų gerai tas linksmybes labiau susieti su tuo, kas mums brangu, ane?“
Taigi... Dėl „darymo“ prašom nesinervinti, ypač Starlin: jau vertimas yra labai rimtas darymas. O „sakmių prie laužo“ ir pan. taigi būna, a ne? Gimtadieny nebuvau, naujausių vėjų nežinau, bet manyčiau, jog dar ne tragedija. Linksmybėse neretai yra rimtų dalykų (Zilas, pvz., yra humoristinis kūrinys, betgi protas – nors gal ne išmintis – iš jo tiesiog varva). Tik reik tokių veiklų nepamiršt, o jei ir ką įdomesnio rasim – šaunu.
Rusijoje, kiek supratau, yra ir tekstologų, ir mistikų, ir būtent tolkinistinių žaidėjų. Kuklia nuomone, viena iš priežasčių gali būti ta, jog TSRS griuvimo laikotarpiu mes ir taip turėjom kuo „užsiimt“ (t.y. romantizuotu tautiškumu), o vėliau po ganėtinai negilaus „nusivylimo“ gavome pačiupinėti ir tikrų permainų vaisių. Ten dėl visgi, mano labai kuklia nuomone, „nacionalinių mitų ypatumų“ ar kaip tai pavadint pasikeitimus lydėjo kur kas ryškesnis pesimizmas ir atsirado palankesnė dirva eskapizmui į visas puses. Tekstologų ir Vakaruose yra, bet lyg psichologinis, emocinis požiūris labiau būdingas Rusijai. Tarkim, ten žmonės neretai kalba apie tuos „asmeninius dalykus“, ką pas mus daryt kažkaip lyg ir nepatogu. Dar ateis šlykštukas ir suvalgys su grybukų padažu
Laiqua minėjo „bendro vardiklio“ paieškų sunkumus. Jis yra – visiems patiko. (Ir dar vienas, labai labai žavingas, bet susijęs ne su JRRT, o su fandomo buvimu: mes – grupelė tokių įvairių žmogėnų – susipažinom!). Betgi matau išvardintus beveik tik loginius patikimo aspektus (kalba „gerai sukalta“, krikščionybė „gerai pririšta“). Nematau emocinių. Man „tolkinizmas“ pirmiausia yra tos aitrios meilės pasauliui jausmo dalelė. Nejaučiu poreikio jį nuo to atskirti ar išskirti. Ginke, jokiu būdu nemanau, jog pageidautina pasiekti rusiškojo misticizmo aukštumas su „įsikėlėliais“ ir nistanizmu, bet. Galit ruošti šaukštus ir šakutes, tačiau norėtųsi, jog būtų progų (gal teisingiau sakyt – daugiau progų) kartu padainuoti ar patylėti ne tik po žvaigždėmis, bet ir žvaigždėms. Ir galit pakritikuoti, jog nukrypau nuo temos: gi tam tolkinizmas net nebūtinas...
Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG
