Žinutė #41
„Sniego“ žygis 2006
Žygioraštis ir pan.
Pirmoji diena – penktadienis, 12-29
Laiqua:
1030 – Izis ir aš jau vietoje. O Aldo dar teks palaukti ~20km. Nieko, sulauksim.
Šalta. Giedraičiai apšerkšniję.
Autobuse numatėm kelias temas rimtai tolkinistinei diskusijai:
• Dingę nariai – kaip juos susigrąžinti;
• Nauji esami nariai – kaip išsaugoti;
• Nauji potencialūs nariai – kaip rasti ir įtraukti;
• „tolkinizmo padėtis 2006-aisiais“ – metraštininko pranešimas;
• Dar kažkas.
----
Visgi šiandien kažkas vyko. Aldas vėlavo tik valandą (t.y. 11-ą jau buvo vietoje), paskui dar beveik valandą krapštėmės, bet šiaip taip išjudėjom.
Ėjom pro Bekupę, Pusnę ir atėjom į Bastūnus. Vos per 5 valandas. Labai svetingi senukai mus priėmė į kambarį.
Kažkaip keista rašyti žygioraštį sėdint ant kėdės, prie stalo ir po stogu, ir dar šiltai. Ne, bet bastūnas ištvers viską, net ir civilizacijos patogumus.
Hms... diskutuojam apie gyvenimo prasmę. Vat ką iš bastūnų padaro lengvas gyvenimas.
-“-
Aldarion:
Iš tiesų, šiandien pavėlavau tik valandą
Kadangi ir važiavę iš Vilniaus atvyko į Giedraičius 10.20, manau, jie nebus per daug supykę
Sekantį kartą bus galima jau ir visai nepavėluoti.
Oras mums labai palankus. Jį galima būtų palyginti su „bobų vasara“, tik vietoj voratinklių ant medžių ir žolės stiebelių karaliauja šerkšnas. keliaudami praėjome daug kalvelių, kurių vienos didesnės, kitos mažesnės. Buvo labai įdomu stebėti jas – viena jų pusė gelsva arba žalsva, o kita – balta nuo šerkšno, kurio nepasiekia Saulės spinduliai. Dangus giedras giedras.
Pietums apsistojome prie mažo, bet labai šaunaus ežerėlio. Krantas pelkėtas, tad prie vandens negalėjome prieiti. Ant gretimos kalvelės ganėsi avys, tačiau netrukus jas išsivedė kažkoks žmogutis. Jam dingus, užsikūrėme (tiesa, labai sunkiai), laužą.
Laiqua (ryte):
Vakar miegoti nuėjom 11 val.! Kažkas nesuprantama. Bet miegoti buvo žiauru, nes kilimas pilnas dulkių, o palei grindis „kvepia“ katinais...
O nakvojom mes pas Alfonsą Akinį ir Marytę Gelvienę Bastūnuose. Jų tel. [censored].
Aldarion:
Taiip... tas kilimas buvo tikrai pobaisis... Bet namas, kuriame nakvojome, buvo labai gražus, iš raudonų keraminių plytų. Kambarį taip pat gavome labai erdvų, netgi dvi sofos buvo jame, išsiskleidžiantis stalas ir daug dėžių su obuoliais (skaniais obuoliais:)) Pavakarieniavę bandėme filosofuoti su Iziu, kai kas skaitė ir Tolkieno kūrybą, tačiau vėliau pradėjome žaisti stalo RPG, meistraujant Laiqualasse. Buvo labai šaunu, patekom į menamąją laiko koordinatę ir patyrėme baisių ir žavių nuotykių.
***
Antroji diena, šeštadienis, 12-30
Laiqua:
Atsikėlėme ~8 valandą, o išėjome... visi pasiruoškite ir prisėskite... be 20 minučių 10 val! Ilgai ir apytikriai tiesiai klajoję, vos nepasiklydę Želvos didmiestyje, apie penkias pasiekėme Majos tvirtovę.
Lyduokiai, pasirodo, didesni, nei tikėjomės. Yra dvibokštė bažnyčia, trys gatvės (o gal net ir daugiau) ir kažkiek parduotuvių. Šiaip taip radome Mają (tiksliau – ji rado mus) ir atkeliavome į paskirties tašką, kur aptikome atvykusias ir beveik paruošusias vakarienę Exon ir Indrają.
Dabar sėdim ir klausomės įvairios muzikos bei aptarinėjam gyvenimo tiesas...
Dar temų konferencijai:
• Kur švęsim gimtadienį?
• Laiko kapsulė;
• Patalpos – ar reikia, kur gauti? (jungtis prie fantastų?)
• Tolkinistinis fanzinas;
• Stovykla #2 ir Žygis #4;
• Užsienio tolkinistai ir mes.
***
Trečioji diena, sekmadienis, 12-31
Daugailė:20.10. Dar 3 val. 50 min iki baisaus 365 dienų laikotarpio pradžios. Sodyboje įsitvirtino dvi stovyklos: virtuvei ištikimieji ir kinomanų kambarėlio draugija.
***
Naujų metų rytas, 01-01
Laiqua:
10.00. Šiąnakt miegojau – negerai šitaip. Per vakar ir šiąnakt daugiau mažiau sėkmingai aptarėme du su puse konferencijos punktų. Dar turim vilties aptarti porą iš likusiųjų.
Naujieji buvo sutikti sąlyginai ramiai ir per lietų. Reikia tikėtis, kad visus metus nelis...
13.50. Visi punktai aptarti!
Ar tikrai dera skelbti telefonus???
Žygioraštis ir pan.
Pirmoji diena – penktadienis, 12-29
Laiqua:
1030 – Izis ir aš jau vietoje. O Aldo dar teks palaukti ~20km. Nieko, sulauksim.
Šalta. Giedraičiai apšerkšniję.
Autobuse numatėm kelias temas rimtai tolkinistinei diskusijai:
• Dingę nariai – kaip juos susigrąžinti;
• Nauji esami nariai – kaip išsaugoti;
• Nauji potencialūs nariai – kaip rasti ir įtraukti;
• „tolkinizmo padėtis 2006-aisiais“ – metraštininko pranešimas;
• Dar kažkas.
----
Visgi šiandien kažkas vyko. Aldas vėlavo tik valandą (t.y. 11-ą jau buvo vietoje), paskui dar beveik valandą krapštėmės, bet šiaip taip išjudėjom.
Ėjom pro Bekupę, Pusnę ir atėjom į Bastūnus. Vos per 5 valandas. Labai svetingi senukai mus priėmė į kambarį.
Kažkaip keista rašyti žygioraštį sėdint ant kėdės, prie stalo ir po stogu, ir dar šiltai. Ne, bet bastūnas ištvers viską, net ir civilizacijos patogumus.
Hms... diskutuojam apie gyvenimo prasmę. Vat ką iš bastūnų padaro lengvas gyvenimas.
-“-
Aldarion:
Iš tiesų, šiandien pavėlavau tik valandą
Oras mums labai palankus. Jį galima būtų palyginti su „bobų vasara“, tik vietoj voratinklių ant medžių ir žolės stiebelių karaliauja šerkšnas. keliaudami praėjome daug kalvelių, kurių vienos didesnės, kitos mažesnės. Buvo labai įdomu stebėti jas – viena jų pusė gelsva arba žalsva, o kita – balta nuo šerkšno, kurio nepasiekia Saulės spinduliai. Dangus giedras giedras.
Pietums apsistojome prie mažo, bet labai šaunaus ežerėlio. Krantas pelkėtas, tad prie vandens negalėjome prieiti. Ant gretimos kalvelės ganėsi avys, tačiau netrukus jas išsivedė kažkoks žmogutis. Jam dingus, užsikūrėme (tiesa, labai sunkiai), laužą.
Laiqua (ryte):
Vakar miegoti nuėjom 11 val.! Kažkas nesuprantama. Bet miegoti buvo žiauru, nes kilimas pilnas dulkių, o palei grindis „kvepia“ katinais...
O nakvojom mes pas Alfonsą Akinį ir Marytę Gelvienę Bastūnuose. Jų tel. [censored].
Aldarion:
Taiip... tas kilimas buvo tikrai pobaisis... Bet namas, kuriame nakvojome, buvo labai gražus, iš raudonų keraminių plytų. Kambarį taip pat gavome labai erdvų, netgi dvi sofos buvo jame, išsiskleidžiantis stalas ir daug dėžių su obuoliais (skaniais obuoliais:)) Pavakarieniavę bandėme filosofuoti su Iziu, kai kas skaitė ir Tolkieno kūrybą, tačiau vėliau pradėjome žaisti stalo RPG, meistraujant Laiqualasse. Buvo labai šaunu, patekom į menamąją laiko koordinatę ir patyrėme baisių ir žavių nuotykių.
***
Antroji diena, šeštadienis, 12-30
Laiqua:
Atsikėlėme ~8 valandą, o išėjome... visi pasiruoškite ir prisėskite... be 20 minučių 10 val! Ilgai ir apytikriai tiesiai klajoję, vos nepasiklydę Želvos didmiestyje, apie penkias pasiekėme Majos tvirtovę.
Lyduokiai, pasirodo, didesni, nei tikėjomės. Yra dvibokštė bažnyčia, trys gatvės (o gal net ir daugiau) ir kažkiek parduotuvių. Šiaip taip radome Mają (tiksliau – ji rado mus) ir atkeliavome į paskirties tašką, kur aptikome atvykusias ir beveik paruošusias vakarienę Exon ir Indrają.
Dabar sėdim ir klausomės įvairios muzikos bei aptarinėjam gyvenimo tiesas...
Dar temų konferencijai:
• Kur švęsim gimtadienį?
• Laiko kapsulė;
• Patalpos – ar reikia, kur gauti? (jungtis prie fantastų?)
• Tolkinistinis fanzinas;
• Stovykla #2 ir Žygis #4;
• Užsienio tolkinistai ir mes.
***
Trečioji diena, sekmadienis, 12-31
Daugailė:20.10. Dar 3 val. 50 min iki baisaus 365 dienų laikotarpio pradžios. Sodyboje įsitvirtino dvi stovyklos: virtuvei ištikimieji ir kinomanų kambarėlio draugija.
***
Naujų metų rytas, 01-01
Laiqua:
10.00. Šiąnakt miegojau – negerai šitaip. Per vakar ir šiąnakt daugiau mažiau sėkmingai aptarėme du su puse konferencijos punktų. Dar turim vilties aptarti porą iš likusiųjų.
Naujieji buvo sutikti sąlyginai ramiai ir per lietų. Reikia tikėtis, kad visus metus nelis...
13.50. Visi punktai aptarti!
Ar tikrai dera skelbti telefonus???
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
