Žinutė #241
Pff... Jin lažinosi su Laiqua, kad manęs nebus.Atleisk, aš tavimi netikėjau...
Laaaabai dėkui šauniai Mortos šeimynai, kurie mus iškart priėmė kaip savus, dėkui už labai skanų maistą, kurio buvo DAUG, beigi visiems bendražygiams, buvo išties smagu.
O dėl savaitgalinių žygių ir atstumų, tai taip, me irgi taip toli trumpiems žygiams daugiau nebevažiuos.
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.
