Pliurpimas nr. 20

Idijotstva, kokia tai - prieš mėnesį kalėdines egles uždeginėti. Savaite prieš - ir baigtas kriukis.

Pagal man žinomas tradicijas eglutė (bent namuose) puošiama Kūčių vakarą, o nupuošti būtina per "Tris Karalius". Bet, matyt, "vakarėjam...."

Elentari rašė:Dėl "jūs" forume gal niekas nieko nevadina, bet "gyvai" siūlau pasisaugoti Izio, jis šia mėgėjas versti jaustis nepatogiai ir milijoną kartų sakyti :"Sakyk man TU"

Na jau - tikrai ne tik Izio. Jis gal ir labiausiai tą pabrėžia, bet nei Aiquen, nei man tikrai nepatinka, kai kas nors taip akivaizdžiai parodo asmenybės susidvejinimą
O kitiems kaip? Ar kreipiat dėmesį į tai, ar jus vadina vienaskaita, ar daugiskaita? Ar tam kreipimui/nekreipimui yra kokios nors priežastys?
(Čia atseit mėginu užvesti kažkokią temą turinčią diskusiją...)

Na Izis mus su Elentari buvo pradėjęs vadinti tik "jūs" arba "teta" tai mes rumšiškių stovykloj nusivedėm ji i šalį ir..... daugiau jis mūsų taip nebevadina.

Laiqualasse rašė:Na jau - tikrai ne tik Izio. Jis gal ir labiausiai tą pabrėžia, bet nei Aiquen, nei man tikrai nepatinka, kai kas nors taip akivaizdžiai parodo asmenybės susidvejinimą
O kitiems kaip? Ar kreipiat dėmesį į tai, ar jus vadina vienaskaita, ar daugiskaita? Ar tam kreipimui/nekreipimui yra kokios nors priežastys?
(Čia atseit mėginu užvesti kažkokią temą turinčią diskusiją...)

Apie kokį tu čia asmenybės susidvejinimą? Ar tai, kad forume vienas kitam sakom TU, o gyvenime JŪS? Pvz. SG tikrai IRL nepasakyčiau TU, kažkaip nepagarbu būtų. O bendraujant čia, ir tuo labiau nežinant nei amžiaus, nei dar ko nors, savaime vieni į kitus kreipiamės TU, nemąstydami, kadangi visi lygiateisiai nariai, vienžo, lygybė kažkokią, tam tikra prasme. Na, supratot, ką norėjau pasakyt.
Jei forume, čia, į mane kas kreiptusi JŪS, tikrai nesuprasčiau... Izio pavyzdį pateikiau tik dėl savo asmeninės patirties bendravime su juo, kai tas JŪS nei į tvorą, nei į mietą, tik erzina... Nors iš kitos pusės suprantu jį, nes pažįstu žmonių, į kuriuos kreiptis TU neapsiverčia liežuvis, paprasčiausiai iš pagarbos. Kad ir kiek prašytų. Bet juk čia MES!

Jei tarkim apskritai gyvenime, realiai, tai nepažįstamam žmogui niekada nepasakysiu TU, ir jaučiu nepagarbą mano atžvilgiu, kai tokiu atveju man sakoma TU, kai tą žmogų pirmą kartą gyvenime matai, nespėjai nei susipažinti, pažinti nors kiek, o tave jau tujina (pvz. darbe) nei neatsiklausę. Tokius žmones laikau paprasčiausiai mažų mažiausiai neišsiauklėjusiais...Todėl neatsiklaususi (arba nematydama reikalo net klausti), į asmenį kreipiuosi tik JŪS. Na, nebent tas asmuo visai dar vaikas ir to nesupras . Tiesiog taip mokyta, taip įpratusi, ir šiaip, gerbiu žmones, net kai kartais jie to neverti.

O man tai kartais būna labai sudėtinga apsispręst kaip kreiptis į žmogų... vat ir būna, kad vieną kart kreipiuosi "TU", kitą kart - "Jūs", vėliau vėl "Tu"...

P.S. Į mane prašom kreiptis TIK "Jūs" arba "Ponas Kronai"...

//Visoms dvorfų pajėgoms išsirikiavus priešpaskutiniam patikrinimui, Kronas pasidabinęs puošniausiais rūbais bei šarvais išeina skaičiuoti, kiek jo žinioje yra kuopų.//

Aldarionas labai mėgsta mane vadinti "jūs", nors sakiau nevadinti, ir esu tik keleriais metais vyresnė už jį. Kaip žinia, Aldarionas turi daug šaunių idėjų, bet kai man taip pasako, tai pajuntu, jog jis su jomis - sau, o aš - sau, ir koks tarp mūsų gali būt bendrumas, tarpusavio supratimas, ir t.t.? Suprantama, tokia savijauta yra visiškai nelogiška ir su tikrove nedaug turinti bendro (nors, deja, šiek tiek turinti), bet "tame ir kampas", kad nuostatos, simpatijos ir pan. remiasi tokiais niekais

Gyvenime kitus - nepažįstamus, vyresnius - vadinu "jūs". Nors kai kurie vyresni bendradarbiai jau pamažu įpratino sakyti "tu". Beje, pas mus net ir šefui galima sakyti "tu" - tik gal ne būtent "tu", o "K., ar gali...".

Bet kaip laikai keičiasi: brolis užaugo, vadindamas tėvus "jūs" (jis mažas girdėjo, kad tėvai taip vadina savo tėvus), o aš, po keliolikos metų - "tu" (ir kitaip nė į galvą nešovė).

Internetiniame bendravime pasisakau už "tu". Nes pagal visą internetinį romantizmą tai ir yra erdvė, kur visi lygūs, visi gali pasisakyti, ir tave gerbs priklausomai nuo elgesio, o ne nuo amžiaus ar pareigų. Nebent tai būtų tikrai asmeniškai nepažįstamas asmuo, apie kurio statusą visuomenėje ar virtualybėje visi yra gerai informuoti. Kurį gerbiu. O kartais galiu pasakyti "jūs" būtent norėdama bendrauti šalčiau - tarkim, oponentui, kurio šiaip jau ypatingai gerbti priežasčių neturiu.

Bet tenka matyti bendruomenių, kur ir geriems draugams įprasta sakyti "jūs" ar bent jau "Tu". Tačiau geriems pažįstamiems ten sakau "tu" - teisingiau, pirma pasakiau, o po to pagalvojau, kad gal jie įsižeis??? Bet nieko, telieka ten tos pagarbios formos tikrai labai artimiems žmonėms kaip ypatingo požiūrio, jausmų išraiška.

KRONAS rašė:P.S. Į mane prašom kreiptis TIK "Jūs" arba "Ponas Kronai"...

Too late to tell that to me

Indraja rašė: Bet kaip laikai keičiasi: brolis užaugo, vadindamas tėvus "jūs" (jis mažas girdėjo, kad tėvai taip vadina savo tėvus), o aš, po keliolikos metų - "tu" (ir kitaip nė į galvą nešovė).

Aš apskritai neįsivaizduoju, kaip tėvams galima sakyti JŪS... Juk tai patys artimiausi žmonės! (Aišku, būna išimčių, kai su tėvais susipažįstama ne nuo gimimo, etc... Ir papročių tokių-tėvams sakyti tu-nepripažįstu).
Niekada net seneliams nesakiau JŪS, tik Tu. Vien dėl to artimumo, šeimos ypatingumo, šilumos. (ne dėl to, kad negerbčiau, jokiu būdu!)

Tėvams sakyti "jūs" irgi nepritariu, nors seneliams visalaik sakiau ir sakysiu jūs, vien iš pagarbos, kad užaugino manuosius tėvelius.

Elentari rašė:...Mes jau žinosiva dabar situaciją, ir suprasiva lengviau...

T.y. tamsta dar su kažkuo? Dviskaita tik dviem asmenim tinka 😉 (uruk-hai - lietuvių kalba pasižymi tuo, kad net ir kaip gimtąją ją iki galo išmokti sudėtinga... Ypač kirčiavimą).

Mhm, AŽ, kad visi kiti neturėtų progos irgi pasimokyti?.. Gi aš pati dviskaitos mokiausi 😉

Senasis Gollumas rašė:Idijotstva, kokia tai - prieš mėnesį kalėdines egles uždeginėti. Savaite prieš - ir baigtas kriukis.

Pritariu. Ir tai tik viešose vietose, parduotuvėse ir kt., o namie - visai prieš pat. O tai nebežinosim, kas yra tamsos, laukimo, ramybės metas... Nesakau, kad tai labai būtina, bet bent jau ne taip erzina, kaip išdifundavusi po visą mėnesį "šventiška nuotaika", kuri nuo to tampa visai nebešventiška.

Indraja rašė:Mhm, AŽ, kad visi kiti neturėtų progos irgi pasimokyti?.. Gi aš pati dviskaitos mokiausi 😉

Nu tai OK, tinka.

Indraja rašė: išdifundavusi .

Geriau tu tokius ir panašius savo terminus visiems paaiškink, nes su bioinžinerija ar kuo ten, bendro turiu tik tiek, na, tik seserį, kurios jau nebepasiteirausiu, kaip Indrajos tas ar anas žodis žmonių kalba O tai kartais taip ir lieku nesupratusi, ką norėjai pasakyti, taikydama savo profesinį "žargoną" čia, forume... Manau, ne aš viena

Man asmeniškai sakymas "jūs" padeda išlaikyti atstumą, parodyti kokį tai privalomą mandagumą ar tikrą pagarbą, vartoju su nepažįstamais ar vyresniais žmonėmis, o taip pat ir jaunesniais, kol jų visai nepažįstu ir negavau leidimo kreiptis kitaip. O tėvams ir draugams tai visada tik "tu" (kaip ir Dievui) - juk jie man tokie artimi O su forumo dalyviais tai kaip ir Jūs, Ponas Kronai, 😉 kartais mėtausi - kaip ir pažįstami, ir norisi "tujinti", bet kaip ir nelabai leidžia mandagumas

Labai gaila, kad Advente plieskia visos šviesos ir linksmybės, tikrai nepajunti tamsos ir laukimo. Ir šventė Kalėdų nebeišsiskiria niekuo tarp tų adventinių blizgučių

O pasimokyti kirčiavimo, dviskaitos ir tokių "mandrų" žodžių kaip "išdifundavusi" tai tikrai neblogai būtų 😉

Taigi difuzija septintos klasės kursas

Pasakoja labai jau apibendrintai bet prisimenu ,kad "išdifundavusi" reikštu tolygiai pasiskirsčiusi. Bo difuzija, kaip aiškino tamsta mokytoja yra "medžiagos judėjimas iš terpės kurioje jos yra didelė koncentracija į terpę su maža jos koncentracija"

In your face


O aš dar žinau kas yra aktyvioji pernaša ir koncentracijos gradientas, vot

Nešinervyk, Elentari - kai žaidimų žaidėjai visus savo terminus ima ir pavartoja, irgi ne visada suprantu iš karto, bet šiek tiek suprantu iš konteksto. Va, iš "po visą mėnesį" jau galima įtarti, ką tai reikštų. Beje, net ir tos pat profesijos žmonės šiais laikais nelabai susikalba - kai paklausau, kaip sulietuvintų terminų išmokyti studentai, beveik nieko nesuprantu. Kad bent būtų oficialus sąrašas - kaip tuos terminus lietuvint... Ne iš gero gyvenimo net JRRT vertimų atveju taip noriu tikslios koncepcijos - matau, kas be jos pasidaro

Šienpjovy! Vau! Pernašą mes, senukai, turbūt vadinam transportu...

Olandijoje yra tokia sakykim "tu" kultura. Jeigu zmones nors kas kiek pazista vienas kitas is karto tu vadina. Vazuodavo dviraciais su didele grupe, (amziaus skirtumas mazdaug 50 metu) ir visi vienas kitas 'tu' vadino. Universitete kur siek tiek padirbejau ir profersorius 'tu' vadinau.
Man tai labai patiko, mazina atstuma ir skatina atvira bendradarbavima.
Pagarba nepriklauso nuo tu arba jus, bet kaip aplamai elgetes ir bedraujates su zmonemis.

Man tai labai erzina kad mano amziaus zmoniu su kuo as jau daug metu bendrauju kreipiasi i mane kaip 'jus'. Daznai reikia pakoreguoti, bet jiems sunku atprasti.

Heh. O aš kažkaip baigiu pereiti prie smetoniško "tamsta"- patogu gi, galima intepteruoti ir kaip "tu", ir kaip "jūs". Ir jokių nesusipratimų.

Bet kokiu atveju, jei žmogui nėra 40 metų, tai ir "jūsinti" gal ir nebūtina. Mano grupiokui 39, o nė sykio net nekilo mintis, kad galima jam sakyti ne "tu". Tuo tarpu viršininką- bendraamžį- bijau tiesiai šviesiai tujinti... Nors tokią pačią muziką klausom, vienodas odines kelnes nešiojam ir per koncertus prie vieno stalo alų geriam, o va nedrįstu, ir viskas.