Žinutė #381
Ooo, sveikinu ir aš Mamytę su gimtadieniu!!!! 
What have I got in my pocket?
Žinučių — 555; puslapių — 28.
gilthoniel rašė:Indraja, šiaip keliama tokia hipotezė, kad visa paparčio žiedo ieškojimo esmė anksčiau būdavo išeit vaikinui su mergina vieniems į mišką nakčiai. Jeigu kurie visą naktį išvaikščiodavo, paskui jiems vestuves keldavo. Žinoma etnologė Kadžytė yra siejusi Gandrynės (nežinau, ar tikrai toks pavadinimas, gali būti Gandrinės ar pan.) šventę (berods, kovo 25d.) su Rasomis - lygiai devyni mėnesiai, o šventė kaip ir gandro, kuris vaikus nešaLabai ačiū, pirmąkart girdžiu, kad ir pas mus kažkas tokio pripažįstama. Apie rūtas žinau tik raganos Šimkūnaitės paskojimus - kad tas darželines palyginti vėlai atvežė (taip, jos tikrai tik darželiuose auga), o anksčiau rūtomis esą vadinę meškauoges. Nežinau, kiek tokia nuomonė tiksli, betgi aišku, jog meškauogės vainikėlį galima būtų ir pinti, ir nešioti nesibaiminant odos pažeidimų - o su darželinėm rūtom geriau nerizikuot.Kiek žinau, sąryšis su Gandryne yra labiau šiaip pasakojimas, bet kad anksčiau nebūdavo sekama pasaka apie papartį (kad radęs viską matys, viską žinos), tai faktas. Ne į temą klausimukas, bet gal kas nors kada nors esate domėjęsi, kodėl būtent rūta yra lietuvių nekaltybės simbolis? Ir išvis, ji kur nors laukuose auga ar tik darželiuose?
Olegas Lapinas Delfy rašė:Klasicizmo šūkis buvo - “yra autorius ir yra herojus”. Modernizmo skiriamas ženklas buvo “yra autorius, bet nėra herojaus”, o postmodernizmo- “nėra nei autoriaus, nei herojaus”Hė, o fendomuose situacija artėja prie "nėra autoriaus (nes jų daug, ne tik tas, kas sukūrė pasaulį pirmas...), bet yra herojai"! Turbūt kaip ir herojinių epų epochoje