Nu gi
taip taip, kaippgis kitaip
O buvo taip.... Po visų nuotykių žmonėms juk ir ne tik, reikia atsipalaiduoti, užsimiršti, kartais išmetant burnelę kitą. Besilankant Bryliuje, Sviestmušio kabakėlyje, Gandalfas iš to džiaugsmo, kad Žiedo karas baigėsi, padaugino kiek

. O šeimininkas juk dosnus.. Ko gi gaila tokiam garbiam svečiui. Tad drauge susėdę, besidalydami įspūdžiais, kilnodami pintą po pintos, lošdami kauliukais, leido vakarą du seni pažįstami... Šeimininkas Sviestmušys, padauginęs elio ne ką mažiau, vis dirsčiojo i Gandalfo lazdą, gražią tokią, baltą, ale kaip tik sviestui sukti... Kai Gandalfas pagaliau išsvirduliavo iš užeigos gamtinių reikalų prispaustas, per skubą tokiu reikalu pamiršęs (o gal pralošęs? Kas dabar supaisys..

) savo lazdą, Sviestmušys, nors ir girtas, kaip pėdas, nepraleido progos "priglausti" nusižiūrėtą lazdą, naują, baltutėlę sviestui sukti

.
Žinoma, Gandalfas atsibudo skaudančia galva, pats nebežinodamas kur besąs, nepratęs, o ir amžius toks, kad padaugint nesveika
😉