Teisingai, Laiqualasse 😉 .
O buvo taip:
Ryte mažoji Elanora prabudo anksčiau už Rožytę. Virtuvėlėje Semas jau ruošė pusryčius, mat mažoji užuodė šiltų grybukų kvapą. Kietai mieganti Rožytė nepajuto, kaip Elanora patyliukais išsliūkino į sodą pro praviras duris (ir kaip Semas galėjo jų neuždaryti!?) Čia sustojo pasigrožėti baltais rožių žiedais. Šešiametis vaikas nusprendė prsinešti gėlytes į namus, tad radusi ant suoliuko tėvelio žirkles (kokios milžiniškos!), nukirpo gėlių žiedus. Tačiau mažosios rankutės pavargo belaikant žirkles ir tos gėlės pasirodė visai nedraugiškos - badosi! Be to, mama jau pašaukė pusryčių...
Dabar baltosios rožės puikuojasi jau ant pietų stalo. Semas atlaidžiai žvelgia į dukrą, supratęs, kad toks ir buvo jos noras.
Laiqua, laukiam 😉 .