Aklasis Žygis (2006)

O dainų tai buvo, daug, kaip visada


Aaaa, kauksiu tuoj. Chebrai ten linksma, sėdi prie laužo, alutį geria, atostogauja Ir dar liepia neliūdėt, tuo tarpu kai aš pusvalandį verčiuosi hieroglifus Air China puslapyje, o tada jis bjaurybė sugliukina ir jokie mygtukai nepasispaudžia Na bet bent jau jiem viskas susitvarkė Sako, rytoj jau grįš. Lauksim, oi lauksim...

Oi, net šokinėju Ka tik gavau Aldariono žinutę, perduoda visiems linkėjimų, ypač žygeiviams. Sakė, kad labai pasiilgo "košės su dūmais", tolkinėjimo prie laužo ir visų kitų gerų dalykų

Bastūnai, kitą vasarą niekur neišleiskit/im Aldariono, ir dėl jūsų/mūsų, ir dėl jo paties labo Ir ne tik dėl to, kad jis mūsų Aldarionas, be kurio nė iš vietos, jo visų savybių ir pan. Pasirodo, ten, kur jis, oras, cituoju, beveik idealus! oi, ne per daug kablelių?..
Žodžiu, pasiilgo visų, o dvasią jam palaiko Tolkinas, vis skaito laisvu laiku. Tai štai vat kaip
Iš to džiausmo šią žinutę rašiau gal valandą...*prunkšt*

Aha, o jis ten žagsėt turėjo nemažai. Nes ne vieną kartą, bandydami įkurti laužą iš šlapių malkų, sakėm: "Va, būtų Aldukas, tai tikrai įkurtų"

P.S. O žygeiviai rašo, kad jiems visai smagu, žygiuoja greitai ir linksmai.

TAISA 20 val: Ką gi ką gi, laukiam sugrįžėlių įspūdžių... Kai kas dar ne visai grįžo, bet, tikėsimės, grįš.

Grįžom
Gyvi
Ir netgi daugiau mažiau sveiki, nors kai kurie nelabai paeinantys, bet svarbu, kad prisitolkinėję.
Daugiau įspūdžių rytoj, bet didelis hannon visiems, kurie mus palaikė morališkai ir rūpinosi, kai buvo sunku (= buvom beviltiškai pasiklydę).

Gerbsim, mylėsim ir tolkinėsim!


Hebros nutarimu pervadinta į "Aklasis Žygis (2006)" - Folkas

Taigi, sveiki sugrįžę, pakartotinis susižavėjimas ištverme! Tikiu, kad tokie orai ir vargai tikrai žygiškai atrodė - turiu patirties, kad pats tikriausias gyvenimas palapinėje būna, kai dvi savaites iš jos gali išeiti ganėtinai vėsian lietun tik trumpom kelnėm, nes antraip kūnu turėsi džiovinti ilgas, pati tikriausia iškyla - kai dvi valandas tupi po skėčiu, kad būtų šilčiau (kita strategija - pusantros valandos žygiavimas su maudymuku), o geriausias pabendravimas su Laumiakėliu šiemet buvo, kai dėl lietaus prie jo nebuvo daugiau nieko...

Grįžtant traukinyje buvo surašytos bendros padėkos. Publikuoju jas aš:

Visi Kartu Dėkojame:

AB "Lietuvos geležinkeliai" ir "Druskininkų autobusų parkui" už transportą;
Dzūkijos miškams už gražius kelius bei patogias žygio lazdas;
Ežerams ir upėms už vandenį;
Bobutėms ir dziedukams už geriamą vandenį;
Pūkalai už gido paslaugas;
Trims tusovščikams už kompaniją;
Marcinkonių ir Merkinės turistų informacijos centrams už informaciją;
"KOOPS" ir kitoms parduotuvėms už kondensuotą pieną ir kitą maistą;
Stovyklautojams už dar daugiau maisto;
Taborui ir Chatai;
Jolantai;
Alantarams už rūpestį;
Kelionių agentūrai "VBS" Viena Bobutė Sakė.
Ulmo už tai, kad ne visą laiką lijo;
Vardai Elentarei už žvaigždes;
Ir, svarbiausia, profesoriui John Ronald Reuel Tolkien!


<center>Hannon!</center>

...o dabar prašom išsamią ataskaitą už tas dienas, kai manęs nebuvo. Ir ypač - paviešinti istoriją apie Pūkalą

Sveiki! Taigi grįžome, sveiki ir su kojomis, nors kartais atrodydavo, kad to nebesulauksiu. Įspūdžių daug ir visi tokie švieži, bet pasistengsiu sklandžiai suguldyti.
Pirmą kartą ėjau į žygį pėsčiomis, tad palyginti neturiu su kuo, bet buvo ... nerandu žodžių, kaip buvo gerai. Ačiū Starlin, kad įtikino mane žygiuoti! Žinoma, buvo sunku ir apnikdavo mintys, kam aš išvis ėjau, tegu balrogai rauna tą lietų, uodus ir mano kojas Bet pats buvimas kelyje, miškai, vakarinės dainos stovykloje

Taigi ataskaita už paskutiniąsias dienas.

Sekmadienis. Liūdnai liūdnai išlydėję Starlin patraukiam per Marcinkonis. Vietinę fauną gąsdinam ar džiuginam (?) uždainavimais (žengia STT būrys/ traukias šalin pavojai) Pūkala žvitriai bidzena priekyje, pabendraudamas su kitais šunimis beigi vištomis. Už miestelio pasukome į miško keliuką. Mūsų tikslas - Rudnios cirkas. Eiti turime į šiaurės vakarus, tą ir bandome daryti. Kartais palynoja. Miške prieiname mažytį upeliuką. Tilto nėra, tik keli rąstai, persikeliame sėkmingai. Nesuprantame, ar tai tas upelis, kurį mums reikia pereiti, ar ne. Miškas nesibaigia, keliukai vis šakojasi, o mes nežinom, kurį rinktis. Jokių orientyrų. Iš civilizacijos požymių - tik žymės, kad keliu kartais keliauja arkliai. Šiaurės vakarų kryptis pamažu virsta pietvakarių, o paskui ir pietų. Priėję kaimą su veikiančiu VBS filialu išsiaiškiname, kad esame labai smarkiai ne ten ir kur mums toliau eiti. Kelias dar tolimas, reikia skubėti, o mes jau pavargę, Aredhel paima mano sunkią kuprinę thank you, my precious!, stabtelėję miške ištaškom alų, valgom, kad būtų mažiau nešimo. Siunčiam beviltiškas žinutes draugams, svajojam apie GPS. Rudnios cirko siekti nebeketiname, norim išeiti į plentą ir rasti stovyklavietę prie Puvočių. Mane persekioja mintis, kad galim taip ir likti nakvoti miške be vandens. Tačiau miškai, reikia pasakyti, pasakiško grožio. Nuotaiką skaidrina Izio bajeriai ir mielasis Pūkala, kuris nė kiek nepavargęs kantriai laukia mūsų sustojusių pailsėti. Staiga, po ėjimo, kuris truko maždaug amžinai, pamatom elektros laidus! Artėjam prie gyvenvietės?! Netrukus toli priekyje mudvi su LoR išgirstame Aredhel triumfo šūkį. Išėjome į plentą šalia Puvočių. Valiooooo! Tuos paskutinius 500 metrų iki stovyklavietės klibinkščiavau vėžliškai lėtai, kojos nebenešė. Užeiname į vieną kiemą pasiprašyti vandens ir pataikom... pas Pūkalos šeimininkus. Močiutė papasakoja, kad jo vardas Kokis ir jis jau ne primą kartą šitaip iškeliauja su pro šalį einančiais turistais ir ilgam dingsta. Kaip sakė Aredhel, tai buvo the force veikimas...
O tada jau viskas gerai. Stovykla be priekaištų, yra net sausų malkų, įsikuriam, valgom, ilsimės, pliurpiam. Rytoj turėtumėm eiti 15 km į Merkinę. Kojos man sako griežtą veto šiuo klausimu, o Folkas pasiūlo likti ir vieną dieną pailsėti. Deja, Aredhel turi išvykti ryte.
Miegojau kaip negyva.

Pirmadienis. Stovykla puiki: tvarkoma aplinka, gera pavėsinė ir laužavietė, šiukšlių konteineriai, pakankamai malkų, daug stalų, krepšinio lenta, futbolo ir tinklinio aikštelės, netoliese upė, jei nebijai ledinio vandens, gali maudytis, mediniai drakonai. Vangiai keliamės, neskubėdami prausiamės, lopom kojas. Paeinantys neša maistą iš parduotuvės ir vandenį iš Pūkalos močiutės. Išlenda saulė. Maždaug pusę futbolo aikštelės nuklojame savo daiktais džiovinimui. Žaidžiam. Tinginiaujam. Laikas pralekia nepastebėtai. Vakare prie laužo ir alaus šnekam šnekam... apie Glorfindelį ir Tomą Bombadilą, apie išsiilgtą forumą, religijas, paralelius pasaulius, subkultūras. Gera.

Antradienis. Atsisveikinam su paskutine stovykla ir išeinam. Parduotuvėje apsirūpinam enerdžaizeriu ir svarstom ar nenuvarius šalia stovinčio traktoriaus. Paskui svarstom, ar nesusitranzavus to paties traktoriaus su tusovščiku priekaboje. Iš pradžių einam labai linksmai ir greitai, nė nepajutau, kaip nulėkėm 9 km. Vėliau tempai išsiskyrė: Folkas ir Laiqua avangarde, mudvi su LoR centre ir ariergarde Izis. Atstumas toks, kad vieni kitų nė nematom... Iki Merkinės nemažai teko eiti šalia greitkelio - nemalonu visai. Merkinėje vaikinai nulekia ant piliakalnio, aš ir LoR liekam su daiktais. Autobuso į Vlnių nežinia, ar sulauksime, tad nerizikavę išvažiuojam į Varėną, o iš ten traukiniu į Vilnių. Minkštos kėdės atrodo neįtikėtina prabanga. Visi svajojam, ką darysim namie ir kur pirma pulsim: valgyti, praustis ar prie kompiuterio

Na va kas būna kai pabandau parašyt išsamią ataskaitą... Aš atsiprašau. Žygiai veža, kai tik užgydysiu kojas, norėsiu dar.

Ui, ačiū O tai tenkintis nuotrupomis iš SMS žinučių - ne tas pats, kaip perskaityti tokį gražų pasakojimą. Pūkalos Močiutė vež! Jaudinausi aš, kai jūs ten pasiklydot, oi jaudinausi... Bet sakau, būtumėt buvę su manim, tai būtumėm sustoję vidury miško ir niekur nėję, kai jau link vakaro reikalai ėmė krypti... Taip kad džiaukitės, kad manęs nebuvo. Kojos išgis. Aš dar Vilniuj dienelę paklibinkščiuot turėjau, bet paskui nusimindžiau. Tik į batelius lipt dar nedrįstu

TAISA: Beje, o toj paskutinėj stovyklavietėj pinigų rinkėjai apsilankė ar ne? Jei ne, tai čia - tikrai ekonomiškas žygis!

Pinigų rinkėjas paskutiniam prieglobstyje apsilankė tik ryte, bet sakė, kad jei tik vieną naktį būsim tai galim ir nemokamai... Aišku, mes jam neminėjom, kad jau miegojom vieną naktį ten...

Vat. Didelis ačiū visiems žygiavusiems trumpiau ar ilgiau, buvo NEREALU! Ačiū tusovčikams, Forsui, enerdžaizeriui, Chatai ir Taborui, Pūkalai, VBS... Ačiū už dainas prie laužo ar primuso, už filksingą ("pas Laiqua, davai visi pas Laiqua" ), už pokalbius apie 11 matavimų ir stygų teoriją, religijas, studijas, kalbas, raštus, civilizacijos likimą, už rimtus ir nelabai RPG, už baraką ir barakėlį, negęstančią dvasią ir ištvermę, už diskobolą ir už viską, ko dabar nepamenu Myliu jus!!!

Pirmoji nuotraukų pusė:

http://rapidshare.de/files/28765692/Tol ... 1.rar.html

http://www.yousendit.com/transfer.php?a ... 6E0E857427

Čia visos mano nuotraukos. Kai kurios dėl nežinomų priežasčių išsimėčiusios, bet iš esmės viskas nuoseklu. Sorry, kad tiek mažai padariau. O kai kurias dienas išvis patingėdavau fotiką įsijungti.

Ir taviškės išsimėčiusios?? Laiqua vakar dėl to paties skundėsi. Gal jums taip tik atrodo, kad išsimėčiusios, nes vaikščiojom aklai? O šiaip, kas tingi siųstis, ir nesisiųskit - kai viską turėsiu, ir vėl sudėsiu į fotokibirą su komentarais.

TAISA: Nesuprantu aš, ką man tas yousendas. Iš pradžių reikalauja būti logged in, kad galėčiau parsisiųst failą. Tai pasidarau accountą ir prisijungiu. Bet tuomet atidaro kažkokį kvailą sign up/inbox/etc langą, o normalaus downloado ne

Hrrrrrrr ir man tas pats

Tai kiba perdėt kitur? Ar yra to reikalaujančių?

Taip, reikalauju!

T.y. jei nesunku būtų, prašyčiau...

[OT]
O negi šįkart nebus afteržygio?..
Kuom gerai tokie dalykai, tai, kad ten jau nebūna nei uodų, nei pūslių, nei kitokio gamtos prieskonio... 😉
[/OT]

//Kronas guli, kamuojamas dizinterijos, ir mąsto koks gėrimas padėtų, nes alus nebepadeda...//

Deja, afteržygis jau įvyko Prieš keletą valandų grįžom iš Drambilų...

Ale kokie parazitiniai.... Net užuominos nebuvo....

//Kronas, kamuojamas dizinterijos, guli ir viena ranka iš ausies krapšto pelėsius, kita - iš barzdos vabalėlius.//