Taip taip: sugrįžtam prie senos geros minties, kad šlamšto pilna visur. Bijau, kad pilnos "Eridano" knygų lentynos bibliotekose ar knygynuose tik sustiprina prie fantastikos nepripratusių įspūdį: įsivaizduok, prieini, o ten - šimtai knygų, prastai įrištų, plonais viršeliais, paveikslėliai ant viršelių - tragiškas kičas, pavardės negirdėtos, parašyta, kad romanas, bet visi tie romanai maždaug poros šimtų puslapių ilgio... Aišku, kad ne kiekvienas atras tokį dalyką kaip "Šekspyro planeta", "Futurologų kongresas", "Šiltadaržis" ar, galų gale, ta pati "Kopa" ar "Nakties sargyba" (dabar skaitau ir, turiu pripažinti, gerai parašyta. Daugiau kai perskaitysiu). "Zenitas" nors padoriau ir rimčiau atrodo. O dabar... Jei ir išleidžia kietais viršeliais, tai su klaikiais piešiniais, spalvotus, kad niekma nekiltų klausimų - čia knyga vaikams. Kodėl "Žiedų valdovui" Lietuvoje neuždėjo panašių viršelių kaip "Ulisui"? Turiu omeny, kokybės prasme? Todėl, kad yra toks požiūris. Išankstinis požiūris. Apskritai mūsų visuomenė, nors ir skelbiasi esanti atvira bei tolerantiška (iš istorijos matyti: Lietuvoje nuo seno gerai sugyveno įvairūs tikėjimai, tautos), yra labai konservatyvi ir siauro akiračio. Nesakau, kad visi turi skaityti fantastiką, sakau, kad reikėtų atsikratyti tų kreivų žvilgsnių ir žiūrėti nors neutraliai.