Žiedų valdovas

Gerai sakai, Elbereth.O dėl orkų medžioklių tai vargu...Verčiau jau apie Balrogo sparnus, o verčiausia išvis imti ką naujo ir vėl gvildenti kažin kiek laiko kažin kiek forumų.

O šiaip manau, kad ŽV nusipelnęs kur kas didesnės šlovės nei yra.Tai tikrai nėra paprasta knyga, tai greičiau antgamtinis reiškinys-knyga, persikelianti į realybę.Ji išmoko žmones pajusti nepaprastą žavesį.Gyvenime matai stebuklus.Net paprastas pilkas lietus atskleidžia savo tikrąjį grožį ir mistinį žavesį.Tai neišreiškiama žodžiais, bet didelė dovana mokėti tai pajusti.Tikrieji tolkinistai-žmonės, turintys nuostabią fantaziją.Tokių nėra daug, bet gerai, kad yra.

Kažkokia elfiška-tolkinistiška poema... :shock:

atsimenu,kai tik baigiau skaityti pirma karta knyga, visa nakti praverkiau.Labai man jau Frodo gaila buvo, bet po to supratau, kad kitaip pasielgti jis paprasciausiai negalejo.Nes isaugo pats save ir visa savo aplinka. po to dar keleta dienu vaiksciojau ir greziojausi per peti, man pasirodydavo, kad uz mano nugaros hobitai begioja.jug ir pats Tolkienas rase, kad jie dabar vengia pasirodyti zmonems i akis, todel labai gerai slepiasi..

Taip, ir man kažkas panašaus buvo.Aš ir gyvenime dėkoju ar prašau mane nuo to ar ano apsaugoti Eru.Tuoj jam melstis pradėsiu....

Akropolyje Baltose lankose užvežta nemažai knygų (angliškų). keli LotR komplektai (įvairūs leidimai, įskaitant gražųjį juodą ) bei UT gražus juodas leidimas už 29 lt.
atrodo, padėtis Lietuvoje gerėja. prieš porą metų apie tokius lobius net pasvajoti negalėdavai

O ar kas nors turi bent kazkha panashaus i Hobbit originala angliskhai???O wa brolis troras ir turi.mes pernai su ta knyga stove jome akropoly, kai laukeme jusu, bet jus nepasirodet.....*prisiminimu asharos*

Ką turi omeny sakydamas originalą? Turiu aš du angliškus Hobito variantus. Ir ne aš viena. 😉

Tiesa pasakius, nelabai ir zhinau, ka turiu omeny.dabar man pasaulyje uzh forumo ribu taip dazhnai reikalingas zhodis originalas, kad..... 😉

Pasirodo, Baltose lankose akropoly jie ir rusiškų ŽV turi, net du didelius gražius leidimus (o kol aš išslebizavojau tas raides, kad ten būtent ŽV ). vienas toks juodas, panašus į angliškus, kitas su pieštais paveiksliukais ant viršelio. abiejuose visos trys knygos į vieną sudėtos - Tolkinui patiktų
Angliškas, atrodo, išgraibsto, nes tai turi, tai vėl neturi. neseniai mačiau atskirą žalią Leaf by Niggle leidimą.

Kaune "Tukstantis ir viena knyga" si knyga jau senokai dulka, dar kompanijoje ir Ukininkas Dzailsas.

Su viena drauge, kuri neseniai perskaitė ŽV, pradėjome diskusiją, kuri iš trijų knygų kam labiausiai patiko. Žinau, kad ŽV yra vienas kūrinys, bet taip jau nutiko, kad jis buvo padalintas į tris knygas ir iš tikrųjų kiekviena turi tam tikrą nuotaiką ar net, sakykim, aurą. Man artimiausia yra pirma knyga, net sunku paaiškinti kodėl. Turbūt pritraukia pasakojimo tempas, mistiškumas (kaip beje ir pirmame filme, kurį žiūrėjau daugybę kartų iki antros dalies pasirodymo)
Ar jums irgi knygos paliko skirtingus įspūdžius? Ar visgi traktavote jas kaip vientisą kūrinį ir nesukote galvos?

Man trys knygos palieka skirtingus įspūdžius. Manau, kad tiems, kurie skaitė jas išleistas atskirai, sunku kitaip. Nebent turi visą LotR'ą viename leidime. Man irgi labiausiai patiko pirma dalis, žinoma, labai puiki ir trečia, ir antra, bet pirmoje yra kažkas tokio, kas pavilioja. Nežinau kodėl; o beveik labiausiai man patinka keturių hobitų kelionė iš Grafystės, kaip jie hobitiškai nakvoja pušynėlyje ir pan.
Ir filmas pirmas man puikiausias. Ypač EE. Nes ten yra tokių idealių hobitiškų scenų Ir begėdiškai iškirptas gabalas iš Pasitarimo pas Elrondą, kuris yra toks stilingas

Įspūdžiai skiriasi, nes stilius ir nuotaika palaipsniui kinta. Per pirmąjį skaitymą labiausiai "veikė" scenos, kuriose nazgūlai persekioja Frodą ir kopimas į Orodruiną (manau, ši vieta stipriausia meniniu požiūriu). Antroji knyga ties Helmo Dauba pasirodė kiek "užstrigusi".

gilthoniel rašė:keturių hobitų kelionė iš Grafystės, kaip jie hobitiškai nakvoja pušynėlyje ir pan.

Man irgi atrodo, kad tai puikiausia knygos vieta. Kiekvieną kartą pagalvojus apie knygą man prieš akis pirmiausia iškyla būtent hobitų kelionė iš Grafystės. Kartais neskaitau visos knygos ištisai, o atsiverčiu tik šitą dalį.
Beje, kai skaičiau anglišką varianta, pastebėjau, kad labiau atkreipiu dėmesį į kiek kitus dalykus, nei lietuviškame variante, tarsi akcentai būtų kiek kitaip sudėlioti. Bet kelionė iš Grafystės - abiem atvejais be konkurencijos.

Seniau nemaniau, kad rasiu bendraminčių, labiausiai mėgstančių būtent FotR O pasirodo, tokių esama
Man FotR labiausiai patinka dėl kelių dalykų: pirma - eilėraščiai; antra - Lorienas; trečia - Bombadilas. Žinoma, nereikia pamiršti ir visos knygos atmosferos ir pasakojimo stiliaus, kintančių nuo gana buitiško, 'hobitiško', iki galingo ir didingo epinio.

Man labiausiai patiko antra dalis.Veikiausiai dėl to kad ŽB per nerimta, KS-per rimta, DT-aukso viduriukas....

Na jau, ŽB - per nerimta? :shock:
Atsargiau su tokiais komentarais

manau,jog Cora tenorėjo išreikšti savo susižavėjimą žirgais(taigi ir Rohanu),kuris dominavo "Dvejose tvirtovėse" ..
man pirma dalis atrodo labiausiai užburianti,fantastiškiausia..antroji gana niūroka ir greitesnė,bet kartu ir didinga su Rohano tema,o trečioji tikrai tokia...itin didinga,su lemties taškais,kuriuos paspausus suvirpa širdis,kai kam gal ašara ištrykšta...tokia riteriškiausia iš visų..

Manau, jog kiekviena dalis atrodytų fantastiškiausia ir labiausiai užburianti, jei būtų pirma. Ta prasme, FotR atrodo labiausiai užburianti dėl to, kad tai pirmoji knyga ir kažkas netikėto, o skaitydamas kitas, jau esi iš dalies apsipratęs su Viduržeme, JRRT kalbėsena ir pan., todėl jos atrodo lengviau suprantamos ir natūralesnės.

Man labiausiai patiko antra dalis, turbūt taip pat dėl Rohano temos . Be to, skaitydama antrą dalį jau buvau įsijautus į knygą ir dar nekirbėjo mintis "lėčiau skaityk, nes per greit baigsi" . Pirmos dalies viršūnė man - Lorienas, o trečios - Pelenoro mūšis. Galima skaityt ir skaityt, ir vis tiek širdelė sukirba...

Ko gero Laiqualasse yra teisus, sakydamas, kad visos knygos būtų vertinamos kitaip kaip pirmos dalys. Pirmas įspūdis turi savo žavesio, juo labiau, kad su lietuviškais leidybos tempais buvo užtektinai laiko tam įspūdžiui įsisenėti. Beje, kalbant apie pirmuosius įspūdžius perskaičius ŽV, labai patiko paties profesoriaus mintis, kodėl taip svarbu, kad ŽV pirmą kartą skaitytum išaugęs iš vaikiško amžiaus. Skaitant knygą labai svarbus pirmas įspūdis. Vaikas, skaitydama ŽV, nesuprastų šito kūrinio. Galbūt po kažkiek metų, skaitant knygą antrą kartą, daug kas būtų aiškiau, tačiau jau nebetektų patirti pirmojo skaitymo žavesio.