Kino salėse ir dar ne: antras dublis

Mmm... O man patinka, kad rodys "Sargybą". Šeip norėjau išsinuomuot, bet angliškai neradau, o rusų kalbą turbūt moku dar blogiau nei Elfų...

O man nepatiko „Sargyba“. Pažiūrėjau naktinę, ir dienines pradžią. Neįpratęs aš prie rusiškų filmų, nors ir moku rusiškai.

Na kagi, buvau nuėjęs į "Diringą"...

Kai pamačiau, kad lietuviai kuria juodąją komediją, iškart nusiteikiau, kad einu į visišką š... Bet gavosi ne taip jau ir blogai 😉 Pirma norėtusi išskirti, kad juodąja komedija tikrai "Diringo" nepavadinčiau... Jeigu filme keikiamasi daug riebiau ir daug dažniau, nei įprasta lietuviškuose kinuose, tai dar nereiškia, kad čia - juodoji komedija. Šeip aktoriai man tikrai patiko. Gerai suvaidino. Siužetas... Na, siužetas - dar pusė Balrogo... 😉 nepasakyčiau, kad nebuvo įdomu. Tik nežinau, ar tikrai įdomumas būtų išlikęs, jeigu filmas būtų nelietuviškas... Bendrai paėmus - nenusivyliau, bet turbūt nenusivyliau tik todėl, kad eidamas tikėjausi labai nusivilti...

Šeip mane šiektiek prajuokino vieta, kai lietuviai bandė padaryti kažką į "Kobrą 11"... Tik mūsų tautiečiams efektų įdomiai avarijai pritrūko, tai mašina tiesiog trenkėsi į konteinerį...

Uch, kaip visada, atsilieku nuo gyvenimo visu mėnesiu... Ką tik baigiau žiūrėti Sargybą. Dienos. Su Nakties nėra ką net lyginti, gerokai aukštesnis lygis. Nuo pat pradžių iki galo vežė. Ir pakrykštauti yra dėl ko, ir pažliumbti. Ir filosofijos pakanka, ir hormonus pajudina. Idealiai subalansuotas žiūrėti visu garsu, be kompanijos ir su kavos ar elio puodu letenose.

Tai va, kažką norėjau pasakyti... A, Geišos išpažintis. Jeigu turit svarbesnių darbų, neikit. Kokia prasmė iš paviršium nueinančio holivudinio filmo, kuriame kinės kažkodėl vaidina japones, o visi šneka angliškai, ir kalbos barjeras jiems trukdo viską iki galo išvaidinti? Jokia meilės istorija, nuoskaudom, varganu gyvenimu ir t.t. nepatikėjau. Bandyta sukurti gražų reginį, bet be turinio tas reginys yra nieko vertas. Na, gal ne visai nieko, bet buvo nuobodoka. Iš aktorių geriausiai pasirodė Gong Li, o Ziyi Zhang sugeba geriau ("Kelyje namo" ji įsimylėjusią vaidino šimtąkart geriau. Matyti, kad tas ypatingas Sajuri jausmas jai svetimas, ne iki galo suprastas). Michel Yeoh buvo blanki, vyrukai irgi, nors tas su sužalotu veidu buvo visai neblogas. Žodžiu, gal geriau nereikia... Sako, knyga geresnė. Mažu reiks kada paskaityt. Bet manęs visai netraukia tokie orientalizmai - juk tai yra, pasikartosiu, slydimas paviršiumi, iš kurio gali sužinoti nebent ką žmonės iš kitur mato geišose ir Japonijoje... iš šito filmo šiuo atžvilgiu galima suprasti, kad geišų apdarus.

"Kuprotas kalnas". Neturiu pakankamos filmų apie meilę žiūrėjimo patirties, tad kontekste vietą galiu netiksliai nustatyti. Man pasirodė, kad ji ne šalia muilo serialų ir netgi ne šalia "Titaniko". Romantinių-erotinių vaizdelių, lydimų saldžios muzikos, nėra. Yra gyvenimiškai nerangi ir be jokių maivymųsi parodyta situacija. "Tai" įvyksta staiga, be žodžių, ir baigiasi abiejų pasiaiškinimu vienas kitam, kad "aš ne pedikas". Šituo aš tikiu kur kas labiau nei patikėčiau mėnesienoje deklamuojamais eilėraščiais - kurių čia, laimė, nėra. Yra peizažai tarsi iš Malboro reklamos, bet juose lyja beveik jaučiamas lietus ir voliojasi beveik užuodžiamos kojinės. (Ech, režisierius turbūt visgi miške ilgiau negyveno - juk užtektų kamerai kelioms akimirkoms nuslysti į samanas, parodyti kokį vikšrelį ant lapo - ir filmo gamta taptų visai tikra! Negi be Tarkovskio taip nieko ir nerasiu, kas ją parodytų taip, kaip reik?). Taigi, pagyrimas už visą aplinką - ir kalną, ir gyvenvietes, patalpas: šiurkštoka ir paprasta. Tikroviški ir veikėjai, antraeiliai netgi labiau. Pasakojimas neskubrus, gal kartais ir kiek nesubalansuotai sulėtėjęs. Į politizuotą melodraminę tragediją tikrai nenusivažiavo. Bendras įspūdis keistokas: matosi, kad ne šedevras, tačiau cukraus mažai, tikroviškumo (bent jau jo įspūdžio) daug. Galbūt didžiausias pagyrimas būtų už meilę be maivymosi - toks žiūros kampas ir labiau tradicinio siužeto istorijoms nepakenktų.

"Kazanova" - turbūt atrodys, kad per lėkštas filmas aptarimui, bet žinokit tikrai neblogas... aišku tema holivudinė, bet... vaizdas liuxiškas, filmuota Venecijoj, kostiumai gražūs, tik perukai nekoki... juoko nemažai ir skoningai... kadangi žiūrėjau su kursiokėmis tai buvo planas atsipūsti nuo mokslų, ir visai smagiai išėjo 😉
labai smagu žiūrėti kaip herojus išsivarto iš visokių situacijų...
tiesa vienas blogis - labai klaikūs efektai... na tiesiog siaubingi, na filmas vaidybinis, bet... kažkas dirbdamas su šia sritimi filmo, tikrai nesistengė... ir žinoma nesutapimas su tikrais faktais.. mane visą laiką "Žavėjo" fejerverkai viduramžiais... negi pirotechnika buvo jau tokia populiari ir prieinama kiekviename kaukių baliuje prieš kelis šimtus metų???

kitą kartą eisu į parodiją... prasto skonio šou, atsipalaidavimui..

mane visą laiką "Žavėjo" fejerverkai viduramžiais... negi pirotechnika buvo jau tokia populiari ir prieinama kiekviename kaukių baliuje prieš kelis šimtus metų???

tai pries "kelis simtus metu" ar vistik viduramziais? Pastaruoju laikotarpiu,kiek zinau, Kazanova negyveno,nors nemaciau dar filmo,nzn ka is jo padare. Venecijos aukso amziuoje fejerverkai per kiekv kaukiu baliu buvo vos ne privalomoji,ispudingoji,sou vainikuojanti dalis. Juo labiau XVII-XVIII a. Pirotechnika tada buvo ispudingas dalykas,ir jei leidzia kisene (o turtingu Venecijos pizonu kisene tikrai leido),tai publika buvo smaginama siuo reginiu vos ne dazniau,nei siais laikais pas mumis. Tiesa,siais laikais ir fejerverkai kitokie,buna ispudingesni,bet ir negyvenam vien tik svente,karnavalais..

V - tai Vendeta. Na ką...jei kas ruošiatės eiti pasižiūrėti action 'a la brothers Wachowski", galit nusivilti, bo action kaip Matricose ten l. nedaug, praktiškai tik viena matricinė scena. Pokalbių ir politikos užtat laaaabai daug, bet filmas nė kiek neprailgsta - pliusas režisūrai. Didelis pliusas Hugo Weavingui, kuris visą laiką ekrane būna su kvaila kauke ir neatrodo nei juokingai, nei statiškai. Geras aktorius. Nathalie Portman taip pat. Dar - "Didijį brolį" vaidina John Hurt, kuris vaidino protagonistą "1984", turbūt žymiausioj distopijoj ekrane. Įtariu, kad ne visai atsitiktinumas.
Keliama įdomių klausimų, pvz. ar prieš diktatūrą galimą kovoti kontrteroru, ir atsakymas duodamas labai nepolitkorektiškas: galima ir reikia. Beveik nėra patoso, netgi finale, kas man didelis riebus pliusas. Taškas irgi nepadėtas, "ir stojo paskum rojus žemėje ir visi buvo sotūs, laimingi, šiltai aprengti" išvados padaryti irgi negalima, o dar herojus pagrinde varomas asmeninio keršto, o ne tarnavimo visuomenei motyvo, ir to neslepia. Žodžiu, įdomus filmas - nei tikra distopija, nei tikras action, bet tikrai vertas pasižiūrėti anųjų lydinys su visai neįkyriu melodramos prieskoniu.

O, kaip tik vakar žiūrėjau. Weaving'ui didžiausia pagarba kaip visad. Su šly apžvalga sutinku, tik dar noris pridėt urmyzgų. Distopijas mėgstu ir manęs nenervina žanro bruožas kopijuoti detales iš ankstesniųjų egzempliorių (oho, apie John Hurt nežinojau, čia gana originalus "skolinimosi" įgyvendinimo atvejis!). Ši nuo kitų mano žiūrėtų skiriasi mažesniu fantastikos ir didesniu su šiandiena susiejamos politikos kiekiu. Kuklia nuomone, geriau išsilaiko mažiau susikonkretinę filmai. Galbūt norėta padaryti tikroviškiau, bet siužetas vis tiek ne absoliučiai logiškas. Imu manyti, jog scenarijus kurtas "populistiškai" - pamaloninti tam tikram šiandieninės visuomenės procentui. Tam procentui būtų nežmoniškai sveika dešimt metelių pagyventi santvarkoje, kuri sukurta po revoliucijos ir pastatyta, remiantis filme uoliai diegiama mintimi, jog yra idėjų, vertingesnių už žmogų. Nustotų nervintis dėl riestainiais springstančių Jurgių Krūmų...

Šiuo momentu noriu:
1. "Jaučio valandos". Išmintingi žmonės sako, jog Rusija jos niekada normaliai nepastatys. Tai tegu kokie lenkai pastato, ar ką...
2. To, Kurio Negalima Minėti (Nekarūnuotojo Prezidento, Ūkio Griovėjo ir pan.) idėjos įgyvendinimo - filmo apie mūsų nepriklausomybės atgavimą. Ar tuo paremto filmo. Smurtinis pasipriešinimas ekrane atrodo gražiai, bet juk nesmurtinis irgi suveikė? O kam nors nežinančiam tokią "revoliucijos" idėją pateikum - tai turbūt išvadintų hipiškais svaičiojimais, naivumu ir pan.
3. Proof, Interview, anything - kai HW dar nebijojo vaidinti su nuosava išvaizda. ("Priscilą" mačiau. Netyčiom maždaug triskart).. Prašom AŽ.

Man labiausiai neįtikima pasirodė tai, kad .uk tik per kelis dešimtmečius nusirito iki paklusniai diktatūrą priimančios avinų bandos - čia visuomenė su šimtametėmis demokratijos ir pilietinės laisvės tradicijomis! Ne tai kad neįtikima, bet neįmanoma. Nu bet pasidėjau tai į "Na, tarkim kad..." stalčių ir kiti, mažesni nelogiškumai nebekliuvo.

Politkorektiškasis populizmas, taip. Yra ten jo, ir nemažai, ir pateikiamas ans ne visada, hm, subtiliai. Išvis šitas įkyrus reiškinys braunasi į pramogas jau per daug, reikia mokytis geriau jį ignoruot, kad jau išvengt neišeina.

Mačiau ir aš, bet mano nuomonė kiek kitokia. Na visiškai neįtraukė, buvo netgi nuobodu. Idėjos idėjomis, bet jų "įpakavimas" man pasirodė toks šiaip sau, kaip gerai pasakėt - paklibinkim aktualijas, gal žmonės pasidarys sąmoningesni. Taip sakant, kalbos dėl kalbų - blablablablablabla. Pažiūrėjau ir tuoj pamiršiu, deja

Jei susikonkretizuoti, man nuobodu nebuvo, bet visos likusios matytos antiutopijos įtraukė labiau. Tik gali būti, jog kaltas ne filmas, o mano nervinimasis žiūrint į į revoliucijas it į kažką naujo žiūrinčius vakariečius. Jiems - Idėja, o mes ten buvom ir tai matėm.

Taigi, broliukai V (kurie šiaip W) eilinį kartą pademonstravo sugebėjimus pateikti senas idejas apie sąmokslą, baimę, laisvę ir meilę su originaliu ir stilingu padažu, o V (kuris irgi W) – suvaidinti, net nė kartą neparodžius savo išraiškingo ir žavingo veidelio. Na, gal daugiau paaktoriauti, ne suvaidinti, bet šičia toks stilius labai tiko. « «Operos fantomo», «1984» ir «Betmeno mišinys»» pasak vieno IMDB komentaro; dėl «Betmeno» nepasakyčiau, bet antiutopija ir «Operos fantomas» – tikra tiesa! O dar – «Gražuolė ir pabaisa»: multikas – dėl šokių ir serijalas – dėl landžiojimo po metro.
Tiesa, šį kartą kiek nuvylė siužeto tiesmukiškumas: per kančias į revoliuciją (už ką gerbiu «Matricą» – kad ten visuotinės revoliucijos nepadarė).
Ką norėčiau pažymėti: Ivi išbandymas ir «išlaisvinimas» labai primena kai kuriuos momentus iš «Kovos klubo». Nieko nuostabaus, ir čia, ir ten – budizmas. Pagaliau pamačiau Stiveną Frajų, galgi dabar ir paskaityti prisiruošiu…
Ir, pagaliau, iš tolkinistinių mistinių patirčių serijos: Dž. Hurt (kancleris Adamas) Bakšio filmuke garsino Aragorną. Aragornas prieš Elrondą vienam flakone – tai akivaizdžiai ne šiaip sau .
Su «kuprotakalnofobija»© tikrai perlenkta, tokia tiesmukiška agitacija tikrai naudos neduos. O kad civilizuota šalis, net UK gali per 20 metų iki diktatūros nusiristi – deja, pilnai tikiu. Demokratinių vertybių svarba iš tikrųjų suvokia labai nedidelė visuomenės dalis; neutralizuok juos – ir kiti, ypač ekstremaliomis aplinkybėmis, ir dar izoliacijos sąlygomis, mielai paaukos savo teisės ir laisvės ramaus ir šilto gyvenimo vardan .

X-post – LJ

Ach… Pagaliau sulaukiau “Iksmenų” ir nenusivyliau. Vienas nedaugelio komiksinės kilmės serijalų, neperkrautų kovos scenomis, nepersudytų meile bei neskoninga filosofija, su normaliais žmoniškais santykiais tarp veikėjų. Seras McKellen’as žavingas iki paties paskutinio kadro, nepaisant perijodiškų patetiškų kalbų (nors su savo moteriške negražiai pasielgė…). O Halle Berry, mano nuomone, yra viena nedaugelio aktorių, sugebančių lygiaverčiai konkuruoti su aktoriais-vyrais.
Beje bežiūrint vis šmėstelėdavo mintis: “Tai štai kaip atrodo JAV Magijos ministras!”

X-post - LJ.

Vakar pasižiūrėjau "Dėkui, kad rūkot!".
Vienintelė filmo reklamą, kurią buvau mačiusi, t.y. girdėjusi - mašinoje, per radiją. Rodo tik cocacoloj, mažoj salytėj, o seansų skaičius kuklus sakyčiau. Būtent todėl ten ir patraukiau.
Ironiška komedija, kur tikrai yra humoro ir taiklių gyvenimiškų pastebėjimų.
Subalansuota rūkstantiems ir sveikai gyvenantiems