[Iš būsimojo metraščio; kalba netaisyta, skyryba taip pat; pridėtas minimalus formatavimas]
"Linksma" kelionė į Punią ir t.t.
12:50, Laiqua: Taigis... Mes (Elentari ir ašai) atsiradom Alytuj apie 11 val. Sulaukėm vėluojančios Aredhelės ir sužinojom, kad likusios kompanijos dar reikės palaukti. Jie, kad juos kur balrogo kumpis rūkytas, dar tik iš Kauno beišvažiuoją... Perklajojom Alytų skersai, išilgai ir įstrižai, aplankėm parkelį (kuris iš tiesų yra visas miškas), Baltąjį medį, skulptūras, kryžius ir kita. Po pusantros valandos jau ėmėm pykti. Mobiliaisiais palantyrais išsiaiškinom tiek, kad Aldas kažką kažkur pametė ir tie kažkas (Folkas included) laukia. Mes irgi laukiam...
Tvirtinu. Aredhel.
Elentari: Mjo... Aldariono atsakomybės jausmu nusivylėm visai... Ir išvis, laukiam mes čia, jau pavargę, guliu po eglėm, pavėsy, o jį... juos sąžinė ar nors graužia? Ar jau iš bado mirė?..
Belaukdami spėjom represijos priemones sugalvot - už tokį nusikaltimą užmėtyti kankorėžiais (kiti būdai nuo viešumos įslaptinti, bet panaudoti bus
).
13.10. Mes jau 2 val. laukiam. VALGYT NORIM!
Fainoji pusė, kad oras puikus, tikiuosi, naktis nebus per šalta.
Saulėtą dieną pasivaikščiot Alytaus parke - gėris. Pasisupom su Aredhel ant "Pelėdos" sūpynių, per kurią viena kitos nematydamos apsisvaidėm kankorėžiais
. Pramoga iš neturėjimo ką veikti. Kas belieka. Vis dar laukiam. I hate waiting
Tvirtinu. Aredhel.
Laiqua, 20.35: Sulaukėm. Ne, ne dabar, kiek anksčiau - apie pirmą. Susirinkom visi prie Punios šilo. Aštuoniese: Ar, Elen, Ald, Ela, Folkas, Daugailė, Donata ir /me. Nesėkmingai pabandę išsibėgioti po du, visi patraukėme tolyn. Ilgai ėjome tiesiai, apšnekėjome visus kartu ir kiekvieną atskirai, kol galų gale priėjome Nemuną. Vos penktą valandą papietavom ir patraukėm ratu atgal. Dabar jau gana sėkmingai susiskirstėme į avan- ir ariergardus, bet kažkaip nepasimetę sugebėjome grįžti.
Pažadėjęs, kad Prienuose sulauksim autobuso, Aldas nuvežė Elanor, Folką ir mane ten. Dabar sėdim ir laukiam. Ne autobuso - jų nėra, o Aldo.
P.S. Prienai - miestas: čia yra Maxima .
Folkas: nerašysu, kiek dabar valandų, nes esame praradę laiko nuovoką.
Likom 2 su Laiqua. laukiam, kol pasirodys Aldas. Elanor turėjom išmainyti į gitarą, bet nei jos, nei gitaros negavom
Apie žygį: oras tikrai fantastiškas, bet į žygį tai nelabai panašu. Greičiau tai "pasivaikščiojimas parke", bet nesakau, kad tai blogai. Rimtai su Laiqua pašnekėjome apie Lietuvos tolkinistų ateitį. Ateitis gan miglota, bet tikiuosi neišnyksime, kaip dinozaurai.
Jau pats laikas būtų Aldarionui pasirodyti, nes Prienų didmiestyje (čia yra Maxima!) praleidome 2h. Jokio tikslo. Tikiuosi nuvažiavęs pamatyti jau besikūrenantį laužą ir pastatytas palapines. Gal neapvils merginos. Taigi šia linksma gaida ir baigsiu savo blevyzgas.
Aredhel: Teeeipp... Pasivaikščioję po šilą keliaujame į Pelekonis (tokia sodyba miške Prienų rajone). Aldas išvežė Elanor, Laiqua ir Folką į Prienus, iš ten, reikia tikėtis, jie sugebės nusigaut iki Jiezno. O iš ten Aldas veš juos į Pelekonis, kai mus nuveš.
Žodžiu sviestas sviestuotas.
Mes vis dar Punioj laukiam... laukiam... Aldo, grįžtančio iš Prienų. Laukiam... Jau nervai nelaiko, čia kažkokie išprotėję šunys puola...
Pagaliau atvažiuoja. Ok. Važiuojame į Pelekonis.
Pakeliui pravažiavę per Prienus išmainėm gitarą į Elanorą. Tiksliau nusavinom abi, o Laiqua su Folku didvyriškai pasiliko laukt, kol grįš Aldas ir juos paims. Taigi važiuojam. Toks vaizdas, kad tuoj duslintuvą pamesim... Nepametėm... Atvažiavom... Aldas išvažiavo atgal į Pelekonis (
red. past. - o gal visgi į Prienus?). Reikėjo man su juo važiuot, kažin ar ras kelią nematomais miškų keliukais naktį. Taip, jau beveik visiškai tamsu. Aldas vis dar negrįžta. Pasirodo jie nuiminėja duslintuvą, nes jis beveik nukrito. Tikėkimės jie tuoj bus čia... Laukiam, patamsy statom palapines, kuriam laužą. Pagaliau atvažiuoja vaikinai. Va dabar tai bus linksma...
Laiqua, sekmadienis, 13:25: mes jau pabudom (nuo 9 iki 11), atsikėlėm (irgi panašiu metu), pavalgėm (iki 12) ir netgi esam beveik susiruošę eiti. "Beveik" reiškia, jog dar ne viską suvalgėm, kažko nėra, kažkas yra ir t.t. Iki 14:15 jau, regis, tikrai išsiruošėm ir sprendžiam dilemą, ar keliauti dviem reisais ir rizikuoti piniginėmis, ar vienu ir rizikuoti gyvybėmis. Turiu vilties, kad laimės sveikas protas, bet tokio mūsyse pasitaiko ne taip jau dažnai. Teks išgyventi.
Elentari keliauja tiesiai į Vilnių, Ąžuoliuko nelankys.
Oras - karštas. Yra debesėlių, yra vėjo, bet saulė kepina. Planas iškepti ar kitaip nubausti vėluojančiuosius neišdegė - atsipirko dešrelėmis ir bearklienos (be - KOH) konservais.
