Oki-doki
Aha, tuomet neišvengiamai turi pasiūlyti maršrutą po savo apylinkes, taškas. Pasirink kokį sruvenantį stebuklėlį, nusižiūrėk kokią miškingesnę vietovę, pro kurią jisai teka ir sugalvok, kaip pasiekti žygio startą

Tiesa, reikia prišnekinti dar bent vieną-du norinčius žygiuojančio bendrabepročius. Vytui, dar ne studentui, irgi brangoga bus važiuoti iki Panevėžio. Galim tranzuoti, ką manai, Vytai? Laiqua, Karolina, pasirašytumėt? Gal dar kas nors turi noro?
😉
Tos lytys ar paskutiniai varvekliai upelių krantuosi tik puiki paskata - slaptas noras buvo, kad dar prieš gimtadienį formaliai (bet neformaliai) įkurtume gildiją. Šias dvi savaites pasistengsiu daug mąstyti apie pačią ceremoniją
😉
Taisa: Sorry, nassa, kol rašiau, nepastebėjau, jog tu parašei pirmesnė

Sakau, nedarau dalyku greitai, o dar kalbant apie siuvinėjimą - aš juk tik vaikinas. Techniką pats susigalvojau, nesu skaitęs jokių knygų, o per darbų pamokas pas mergaičių mokytoją mokėmės tik nerti...

Tai vat, pagrindinis tos technikos bruožas - nesutraukia medžiagos. Gerai, jei būsi gimtadienyje, tikrai neatsisakysiu pasitarti

Dabar tai pirmiausia nusipiešiu kontūrus su kontūrams skirta chemija (jie taip ir vadinami - kontūrai), o paskui viską spalvinsiu. Manau įkūrimo ceremonijai ir pirmiemsiems žygiams labai tiks

"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."