mano "LEGO" kaladėlės

Tikėjimas - super, grožis neapsakomas.
Meilė ir viltis... nežinau, gal aš banalus, bet meilė man per daug minimalistiška, o viltyje norėtųsi pamatyti arba vienut vienutėlį žolės sitebelį, arba vienut vienutėlį gėlės žiedelį...

Darbai liuks!
Ypač tikejimas. :dancing: Pagauta nuotaika, ir atspindi pavadinimą.
Viltis man labiau panašus į neviltį , tačiau atlikimas šiosios geriausiais. Šaunu!

Tikėjimas ir Meilė- tiesiog nepakartojama! Viltis padarė mažesnį įspūdį, bet gal dėl to kad jau anksčiau mačiau (ir spėjau ant desktopo atsižiūrėti).

ačiū. man tikėjimas geriausias. kitos irgi man labai patinka nes aš pats dariau bet tikėjimas lygiausias tarp lygiųjų. meilė irgi... dar žinant kokiom aplinkybėm daryta, tai...

- ... metro ...
she whispers me softly..
-i love you...did you know that?...- i say
-no.but i have always loved you also.. meet me in green line station 2.
-will i recognise you? after all these years ...
-no. but i will. trust me

Oi, kas čia? Labai gražu...

Man tai čia bifki į kokią nors kavos reklamą panašu darosi. Net nežinau...

Taip, bet kažkaip turinys šiandie sutampa su mano nuotaikom...

Labai gražu. Ir man prie nuotaikos.

dabar kai grizau is milano norejau parasyt ka nors apie metro... ir gavos dar... apie meile gal. nu kaip visada...
va. cia toks spontaniskas labai, net nezinau kas tai (;

p.s. ir vel nosines dingo...

PIRMAS KARTAS

ponia B. gyveno dideliame name, palėpėje. ten buvo drėgna, ir šilta. jai tai patiko, nes visi jos augalai vešėjo ir bujojo. Pas ją lankydavosi daug vyrų. Kodėl? Tegu tai lieka paslaptim, kurią atskleisiu vėliau. Ji turėjo sūnėną. Jis taip pat kartais ją aplankydavo. Jam patikdavo su ja šnekėtis, nes ponia B. buvo išsilavinusi pusamžė moteris. Ji puikiai pažino pasaulį per savo gyvenimą. Nuspėdavo žmonių likimus vien pašnekėjusi su jais keletą valandų. Ji žinojo kas gyvens kartu, kas išsiskirs, kas neišgyvens žiauriomis šio miesto sąlygomis ir t.t. Iš kur tai? Tikriausiai ji gyvenime labai daug patyrė. Ir iš tikrųjų, jos gyvenime nė viena diena nepraėjo ramiai. Bet ji išmoko išgyventi.
Kartą pas ją atėjo vyriškis vardu G.
-Pradedam? - tarė jis.
-Aš visada pasiruošusi.
Tai buvo vienintelis jų pokalbis. Ponia B. išsirengė nuogai ir atsigulė ant lovos eilinį kartą.
Taigi... Štai kodėl pas ją lankydavosi tiek daug vyru. Ji buvo davusi skelbimą į laikraštį, kad ieško idealaus meilužio. Praktiškai ji dirbo prostitute, bet sau į galvą kalė, kad ieško to vienintelio, su kuriuo lovoje atrastų laimę. Taip iš tikrųjų ir buvo, nes išsiskyrusi tryliktą kartą ji suvokė, kad ją šiame gyvenime vyras patenkins tik fiziškai. Ji suprato, kad nebuvo lemta pamilti taip kaip ji mylėjo tą vienintelį kartą prieš daug metų kai ji gyveno kaime. Ji mylėjo piemenuką, kuris ganė antis. Ji melždavo karves. Jiem buvo bebaigią savo antrą dešimtį. Bet vieną dieną piemenuką partrenkė vežimas ir arkliai jį sutrypė, kai jis išbėgęs į kelią gelbėjo savo antis. Ponia, tuo laiku panelė, B. visa tai matė. Nieko čia ir nebepridursiu. Meilė, kuri baigėsi tragiškai.
Dabar grįžkime atgal į XVIII a. Paryžiaus namo palėpę. Vyras priėjo. Pažiūrėjo. Nieko netaręs nusisuko ir išėjo iš kambario. Ji daugiau jo nematė.
"...o gal tai jis? Idealus meilužis?"-pagalvoji ponia B. ir ši mintis sukėlė jai siaubą.
"Kodėl?!!! ... "-pravirko ji,-"juk aš dabar niekada taip ir nebesužinosiu.."
B. puolė prie lango. O gal jis dar tenai gatvėje!Gal dar nespėjo toli nueiti! Ji išbėgo į balkoną nuoga. Ją pamačiusi kita moteris pradėjo klyktiir uždengė savo sūnui akis, o tas visaip muistėsi ir prašė mamos pasakyti, kas tie "bumbuliukai". Ponia B. greit dingo iš balkono. Ji pradėjo vaikščioti po kambarį nerami. Kaltino save kam taip negrubiai elgėsi ir nesuviliojo G. Graužė sau nagus, tiesioginio to žodžio prasme. Šoko ant lovos ir pradėjo draskyti pagalvę:
-KODĖL KODĖL !!!!!!!!! KODĖL TU MANE PIRMAS IŠPRIEVARTAVAI!!!!!!!!!
Taip jos protas buvo išprievartautas pirmą kartą. Nuo to laiko ji nebesugebėjo blaiviai mąstyti, nes visąlaik galvojo apie jį. Po kurio laiko atėjęs sūnėnas pamatė ją gulinčią vonioje pilnoje vandens. Vanduo buvo raudonas.Tamsiai raudonas. Vanduo bėgo per viršų.Jis nužudė jos protą, nes, ją ištraukęs iš vonios, sūnėnas dar spėjo atgaivinti ir suteiktį pirmąją pagalbą, bet ligoninėje ją pripažino psichiškai nesveika ir ją paguldė į psichiatrinę ligoninę. Sūnėnas apsigyveno toje palėpėje ir sekė savo tetos pėdsakais. Jis ieškojo sau idealaus meilužio.
Jeigu gerai ieškosit tokį namą Paryžiuje ir dabar atrasit, nes juk visi prancūzai paleistuviai.

Ello, atvirai pasakius, nežinau, ką parašyti. Žinau, kad tu sugebi geriau - ir svarbiausia, apie tai, apie ką gali parašyti, nes žinai ką. Dabar jaučiasi, kad parašyta iš detalių detalyčių, bet jos nėra tavo - net jei ir pažįsti kokį prototipą. Be to, parašyta labai paskubomis, nesklandžiai, netvarkingai, be struktūros. Kodėl tai parašei? Kodėl įsidėjai į savo parašą?

...

Sorry, bet žiauriai nepatiko Ne tai, kad mintis būtų labai šokiravusi, bet labai nemokšiškai, grubiai ir padrikai parašyta. Pritariu Starlin.

:shock:
hm jo,siam forume toks kurinelis svelniai pasakius gan keistai atrodo To pavadies pav. puslapis,kaip ir kurinelis kazi ar daug balu taipogi duotu...keistos nuotaikos

ok ačiū, į parašą įsidėjau, nes labai buvo įdomi jūsų nuomone. žinau, kad galiu geriau, o prototipo nėra. rašiau iš oro ir be struktūros. tikrai tą pats pastebėjau.

labai ačiū, kad atvirai pasakėt, nes buvo tokių žmonių kur sakė, kad labai gražu ir yra gili mintis. nežinau, gal jie ir buvo atviri.

nežinau kodėl parašiau... gyvenime juk mes ne visada jaučiamės laimingi. kartais jaučiamės labai šlykščiai. aš dabar taip jaučiuos nes kai ką pridirbau... nžn ar tai įtakojo mane tai parašyti. tiesiog ėmiau ir parašiau.

Aha, Ellorionai, kad tai yra gryna grafomanija, tau jau paaiškino. Psichologiškai tavo veikėja labiau primena šiolaikinę paauglę, nei ir šilto, ir šalto gyvenime mačiusią ponią. Tepridėsiu, kad rašant apie kita epocha, reikia būti atsargiam su detalėmis. Pvz., XVIII amžiuje bent kiek pasiturintį žmogų ne į ligoninę vežtų, o iškviestų gydytoją į namus. Madoje kaip tik buvo dekoltė, tad vaikui neturėtų kilti klausimas "kas tie "bumbuliukai"?".
Ir bloga nuotaika nėra pasiteisinimas! Atvirkščiai, reikia mokėti išnaudoti blogą nuotaiką, kaip įkvepimo, o ne bele ko rašymo šaltinį .

ačiū už kritiką

labai keista. nes aš šitą savo rašliavą idėjau dar ir į kitą tinklalapį (panašų kaip ir čia) tik ten biški gal kitokia liaudis renkas... tai jiem buvo " visai įdomu" "liuks" "ohoho" "panasu i balzaka" " nu ka zinau"

bet man čia komentarai labiau patinka, nes jūs argumentuojat 😉 ačiū

Ellorion rašė:labai keista. nes aš šitą savo rašliavą idėjau dar ir į kitą tinklalapį (panašų kaip ir čia) tik ten biški gal kitokia liaudis renkas... tai jiem buvo " visai įdomu" "liuks" "ohoho" "panasu i balzaka" " nu ka zinau"

Visada atsiras žmonių, kurie bet kokį "meno kūrinį" (ar tai būtų tikrai meno kūrinys, ar grafomanija, ar dar balrogai žino kas) įvertins gerai; kaip ir visada atsiras žmonių, įvertinsiančių jį neigiamai. Priežastis elementari - juk meno vertinimas yra labai subjektyvus procesas.

Ech, dėl skonio nesiginčijama...