Klajonės 5

Daugiau nuotraukų iš Oxonmoot.

Prisiskaičiusi žygiuų per Kuršių Neriją aprašymų dar labiau ten užsinorėjau, tad pirmoje rugpjūčio pusėje ryte nuvažiavau į Nidą ir ten informacijos centre išsiaiškinau, kaip galima būtų eiti per rezervatą (dviračių taku jų nuomone galima, bet eismo taisyklių nuomone tuo ruožu negalima; grynai juridiškai, nors neoficialiai, galima rezervato riba tarp jūros ir sausumos). Nidoje išsimaudžiau, grįžau į pamarį, pėsčiųjų ir dviračių taku nukeliavau iki Preilos ir Pervalkos. Už Pervalkos pernakvojau pajūrio kopose miegmaišyje, buvo labai šiltos naktys, tai buvo net mažiau žvarbu, nei kartais palapinėje. Antrąją dieną pajūriu perėjau rezervatą. Mačiau stirną, atšuoliavusią per kopas ir turbūt ėdančią bangų atneštus dumblius. Užsukau į Juodkrantę, tada grįžau į dviračių taką, ties jo posūkiu pabandžiau eiti tiesiog keliuku už kopų, bet buvo gana klampu, tad dar porą valandų paėjau palei vandenį. Nakvojau vėl kopoje, veikiausiai ties Alksnyne. Trečiąją dieną nuėjau iki Smiltynės paplūdimių, tada į senąją perkėlą ir Klaipėdoje į stotį. Pirmąkart keliavau be palapinės - taip tikrai lengviau ir greičiau.

O kaip faina, džiugu, kad oras geras pasitaikė ir šiaip, supratau, jog, nenusivylei? Taip, ir be palapinės keliauti iš tiesų fun, daug daugiau galimybių įvairiau panakvoti.