Klajonės 5

Šįryt grįžau iš kaimynės Lenkijos. Buvau stovyklos, kurioje praleidau praeitą vasarą, pasauliniam alumnių suvažiavime ir grįžau pilna įspūdžių:

1. Po košmariškos nakties autobuse dar kartą prisiekiau, kad niekada neatleisiu Lenkijos keliams už gyvenimo apkartinimą. Stebuklingai autobusas atvyko valanda anksčiau, nei turėjo, todėl teko apsimiegojusiai kurį laiką blūdinėti po Varšuvą; kai pagaliau tariausi suradusi garsųjį Mickevičiaus paminklą, paaiškėjo, jog tai viso labo Kopernikas
2. Patyriau, kas yra Varšuvos visuomeninis transportas. Tokio kledaro autobuso, kokiu važiavau į suvažiavimo vietą (užmiestyje), Lietuvoje nesu mačiusi nuo vaikystės. 30km jis važiavo pusantros valandos, dėl kratymosi reikėjo ne BoLT'ą skaityti, o saugoti galvą, kad šoktelėjus neatsitrenktų į stogą Lenkai absoliučiai nekalba angliškai, o aš absoliučiai nekalbu lenkiškai/rusiškai, todėl teko su vairuotoju aiškintis dėl stotelės gestais. Arba una idioma gemischte. Bet kuriuo atveju kažkaip nusigavau į vietą.
3. Sutikau daug pažįstamų, bet ir susipažinau su daugybe naujų veidų. Gaila, tolkinistų neaptikau Sutikau tris baltarusius, kas man buvo labai įdomu (vis tik įdomią kaimynę turim). Sužinojau, kad baltarusiams labai patinka Lietuva ir jie čia dažnai lankosi. Pažįsta Vilnių, žino Kaziuką, buvo Druskininkuose ir Grūto parke (nors Baltarusijoje tokių skulptūrų gatvėse gali pamatyti) ir dar daug kur. Vilniuje jie gali veikti daug to, ko nenuveiksi Minske - pavyzdžiui, nueiti į piceriją :shock: Dar teko išgirsti vieno airio grynai Pipinišką anglų kalbą bei sužinoti šiek tiek daugiau apie airių girtuokliavimo filosofiją
4. Pasibaisėjau Varšuvos autobusų ir traukinių stotimi. Iš centro pavažiavusi traukiniu (ačiū Eru, ne viena, o su viena lenke), iki autobusų stoties gavau paėjėti ilga požemine perėja. Buvo, švelniai tariant, tikrai nejauku: prirūkyta, jokios ventiliacijos, mėtosi buteliai, vaišto pasitikėjimo nekeliančios žmogystos, stovi chaotiški kioskai, kuriuose nė už ką ledų nepirkčiau :shock: Pačioje autobusų stotyje teko sėdėti 3val. Per tą laiką supratau, kad po bemiegės nakties skaityti BoLT pavojinga. Užmigti autobusų stotyje - bad idea

Valio Lenkijai!

Turėjau porą dienų po keletą valandėlių bei dvi visas dienas laisvo laiko Paryžiuje. Tikrai kontrastų miestas – ledai už 2,7 euro ir DVD už 10. Tebūnie pagarbinti mūsų prekybos tinklai, kuriuose gali nusipirkti ne tik paprastų ledų porcijomis, bet ir mažų jogurto indelių ne po keturis, o po vieną! (Šaldytuvo gi neturėjau). Ledų paieškų metu nukeliavau net iki makdonaldo, o jų vaflyje ten nė-ra! Tualetai – su žetonais. Laimei, konkurentų Quick tualetai prieinami visiems Vaikštančių tiršta, bendras tempas greitas, stabčiojimų nebūna, stovėjimo prie šviesoforo – irgi, nėr mašinos – ir eini. Mašinų – krūvos (laimei, 1905m. jų nebuvo). Grūstis ir lėkimas greitai ima varginti. Gatvės plaunamos, oras šiltokas ir drėgnokas, bet kvapelis ne visur geras. Spalvingų lapų bent jau prieš keletą dienų nebuvo – jie tik parunda ir krenta. Vilniaus ar Kauno senamiesčiai, kuklia nuomone, jaukesni. O į Rygos Paryžius kažkuo panašus. Pirmosiom dienom žvilgtelėjau į Notre Dame ir į Luvrą, iš išorės. Ar karalius ketino įsirengti kieme futbolo stadioną?...

Pirmoji visa diena: Išmokau naudotis metro (bilietų automato meniu punktai pasirenkami kočėlu!). Klaida, kad D‘Orsay muziejų pradėjau nuo pradžios, o ne nuo impresionistų. Normaliai suvokiu paveikslą po bent 5 min. žiopsojimo Netoliese Rodeno muziejus – tinkamesnio didumo. Visur žmonėms nuo 18 iki 25m. imtinai nuolaida, iki 18m. kai kur veltui. Į Eifelio bokšto antrą aukštą užlipau (miestas iš viršaus tikrai neblogai atrodo), iki Triumfo arkos nuėjau, Eliziejaus laukus perėjau, baigiau maršrutą prie obelisko ir įtvirtinau važinėjimo metro įgūdžius. Vakare nukeliavau į Notre Dame, pažiūrėjau filmą viduje. Istorinį pasakojimą-pamokslą. Jie tikisi, jog ką nors paaukosi – ir negaila. Kitąkart visgi reiks užeiti dieną. Galiausiai paržingsniavau į Respublikos aikštę.

Antroji visa diena: nulėkiau į Monmartrą. Tikrai gerą įspūdį paliko įspūdingai apželdintas kalvos šlaitas, pilnas kačių, ir Sacré Coeur bažnyčia, į kurią netgi nereik bilieto. Bet paaukoti ji tikrai įkvepia. Gariūnai gatvėse (ne tik Monmartre, bet ir pakeliui) man ne prie širdies. Nužingsniavau į Fragonard kvepalų muziejų prie Operos, parkeliavau iki Respublikos a. ir dar spėjau prieš uždarymą nulėkti iki Pere Lachaise kapinių. Neblogai atrodo, nors Rasų kiek jaukesnės. Mačiau merginą, ieškančią Džimo Morisono, nusiskyniau labai dygliuotą, spėju, bugieno lapą (reiks išsiaiškint – visgi Eregion-Hollin nuo jų vardą gavęs). Ir grįžau „namo“.

Visgi ilgesnį laiką gyventi labiau patiktų Vokietijoje – ramiau, erdviau. Tačiau dar sugrįžti Paryžiun norisi. Gal reikėtų tai daryti pavasarį, kai žydi kaštonai

Mhm, komandiruotės - geras dalykas...

Kočėlas ir yra metalinis volelis, pritvirtintas horizontaliai po monitoriumi. Suki - keičiasi pasirinktas meniu punktas.

Valio valio, nesuklydau, dabar turiu lapą "iš Eregijono" ! O elfų mėgtuosius bukų miškus mačiau prie Gyseno

Mhm, Paryžius - gražus miestas... Nors mano skoniui Venecija geriau: mažesnis, jaukesnis, specifiškesnis. Paryžius - katilas, Venecija - irgi, bet kitoks.

Paryžiuj buvau, bet į D'Orsay taip ir neužsukau, todėl dabar graužia baltas pavydas Impresionistų kolekcija ten turėtų būti išties įspūdinga. Tiesa, šiek tiek bandžiau atsigriebti Londone, Nacionalinėje galerijoje. Bet tai ne tas pats, suprantu...

Khem, taigis, praėjusią savaitę ir aš paklajojau po platųjį pasaulį. Lauktai ir nelauktai, tikėtai ir jau nebesitikėtai viena vienutėlė atsidūriau Profesoriaus gimtinėje - Didžiojoje Britanijoje. Ko ten važiavau - atskiras klausimas. Kaip mįslę galiu pasakyt, kad iš pradžių buvau mieste, kurį žmonės iš The Other Place paniekinamai pavadina Tabland. Praleidus ten dvi naktis ir atlikus pareigą (kurios ir važiavau), išdūmiau Londonan.

Štai fotoreportažiukas:

Studentų bendrabučiai ne pernelyg ištaigingi, bet erdvūs ir (bent jau tas, kuriam gyvenau) - su savu tualetu/dušu.
Ach, tas garsusis anglųįprotis turėti du čiaupus vietoj vieno maišytuvo...
Čia - ta vietikė, į kurią važiavau pirmiausia.
O štai šitą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio! Gaila, nuotraukoj nesimato viso grožio: reikia pamatyti, kaip trapios gotikinės struktūros juda dangaus fone... Nenuostabu, kad tai - pagrindinė turistų atrakcija.
Dviračių labai daug, kaip ir ženklų "prašom čia nestatyti dviračio, nes policija nuveš"
O čia - jau Londone. Londonas man asmeniškai per didelis miestas, ir su per daug žmonių... Gal todėl labai patiko penktadienio rytą pasivaikščioti rūko apgaubtomis Temzės pakrantėmis. Šis tiltas - Millenium bridge - grakštus ir nepretenzingas. Štai
dar.
Nors bilietai velnioniškai brangūs, bet Londone būtinai patariu nueiti į Tauerį. Kai buvau UK prieš devynerius metus, į Tauerį nėjau. Šįkart nusprendžiau surizikuot, ir nepasigailėjau. Pirmiausia valandos trukmės ekskursiją praveda
Yeoman Warder, arba Beefeater'is. Paskui vaikštinėji pats vienas. Pamatai, pvz., varnus - pasak legendos, jei jie išskris, Anglijos monarchija žlugs. Todėl jiems pakirpti sparnai Nuo sienos atsiveria gražus vaizdas į Tauerio tiltą. Gausybė ekspozicijų, kuriose ne tik karūnos, skeptrai ir visa kita, bet ir Tauerio kalinių išraižytos sienos, ir šarvų kolekcija, nuo kurios negalima atplėšti akių, ir dvylikto amžiaus tualetai... Apskritai, būdama Taueryje pamaniau, kad jį būtina aplankyti norint suprasti, kodėl Tolkinui taip patiko monarchija, ką reiškia tautai turėti monarchą - simbolį, sargą, žavėjimosi objektą. Panašus jausmas vėliau apėmė ir Westminster Abbey, tačiau ten jau greičiau Rath Diinen nei Meduseldas ar Minas Tiritho menės...

Beje, ...
Londonas, aišku, puošiasi Kalėdoms.
Čia keistoka nuotrauka, daryta kažkokio azijiečio (man pasirodė, kad japono, todėl padėkojau japoniškai, bet nesu tikra, ar pataikiau ): spaust čia.
Jeigu kam nors reikia idėjų visokiems munchkinizmams, prašom. Tarp London Eye ir Waterloo tilto.
Vakar užtaikiau ant musulmonų demonstracijos prieš Blairo politiką. Moterys, aišku, ėjo atskirai nuo vyrų.

Kokie dar įspūdžiai... Na, pavyzdžiui, kad jei mėgstat knygas ir turit pinigų, negalima eiti į Charing Cross Road'ą Palikau ten du trečdalius savo santaupų... Iš Tolkino pirkau 3-4-5 HoME (dabar turim daugiau negu pusę, valio!) ir antikvariate rastą seną Fosterio Guide leidimą. Parsivežiau knygų ne vieną kilogramą
Apsilankiau ir SOAS (School of Oriental and African Studies) bibliotekoj, kur nusišviečiau daug kursiniam reikalingų straipsnių. Kaina, beje, tokia pat kaip ir mūsų bibliotekose - 5p (~25ct) už lapą. Bibliotekos ypatybės: viskas atviruose fonduose, tik imk ir skaityk. Nėr jokių rūbinių, paltus ir kuprines tasaisi su savim.

Tai va, tiek tų įspūdžių kol kas... A, lietuvių nelabai sutikau: vienas praėjo gatve mobiliu šnekėdamasis, bibliotekoj moteriškė sakė vaikystėj gyvenusi Panevėžy, bet mokėjo tik rusiškai (t.y. lietuviškai ne), o šiaip tai Londone, be anglų ir visokių imigrantų, daugiausia yra... ispanų. Kurie baisiai sutrinka, kai paprašai, kad tave nufotografuotų...

Alatar rašė:
IMHO Benderio kambarys,tiesa ispudzio nedaro,manau,rastum geresni

O ko norėt iš septyniolikto ar kurio ten amžiaus pastato

Su kranais nenusideginai?

Ne, nes prausiuosi šaltu vandeniu

Beje, man pasirodė, kad anglai visai sukairėję - kadangi mašinos važiuoja nenormaliai, tai ir pėstiesiems visokiuose metro liepiama "laikytis kairės"... Išties nelabai lengva priprast. Užtat vienas dalykas mane tiesiog sužavėjo: prie kelio ženklų labai daug kur yra elementariai žodžiais parašyta, ką tas ženklas reiškia. Ot, kad pas mus taip...

O ko norėt iš septyniolikto ar kurio ten amžiaus pastato

kiek pamenu ten ir kitokiu yra (kalbant apie apgyvendinima),nebent nori pagyvent britiskam benderyje 😉

kadangi mašinos važiuoja nenormaliai,

aha,o jiems Europoje (na,zemyne,kontinente,jie mat britai,europieciai,bet labiau britai ) atvirksciai-visi nenormaliai vaziuoja

tai ir pėstiesiems visokiuose metro liepiama "laikytis kairės"...

vaziuojant eskalatorium tai atvirksciai-desines,kad kaire puse greitai lekiantys lektu greitai na,tie,kurie skuba..
O su uzrasu skaitymu-greiciau automatiskai atsimeni kur ziuret,nei perksaicius galvot kur cia dabar ta kaire ar desine Bet, kad pagalba gera tai sutinku..

Aga, ir prie pėsčiųjų perėjos ant asfalto parašyta "Look left" arba "Look right"
O tie du čiaupai man apskritai nesuvokiamas dalykas...
Anglijoj labiausiai patiko pastatai, tokie senoviški, kažkiek adamsiški. O Londoną gaila, kad tik naktį pravažiavau, tai praktiškai nieko ir nepamačiau... Na, some other time...

Alatar rašė:kiek pamenu ten ir kitokiu yra (kalbant apie apgyvendinima),nebent nori pagyvent britiskam benderyje 😉

Na kaip, čia ne bendrabutis, o kambarys pačiam koledže. Aišku, čia tau ne gražusis King's, čia ir valgykla labai jau primena lietuviškas, bet išorė užtat daug gražesnė

vaziuojant eskalatorium tai atvirksciai-desines,kad kaire puse greitai lekiantys lektu greitai na,tie,kurie skuba..

Pas mus irgi tokia praktika jau ateina. Bet šiaip. Britai užsispyrę, ane?

Ačiū, įdomu. Tik šalta vien nuo minčių apie tokį prausimąsi ne vasaros metu. Na, kiekvienam savas kelias, me kartą vėlyvoj vaikystėj mėnesį su muilu nesiprausė, tik šiaip ežere (juokauju, suprantu, čia ne apie tai)

Dar nuo tokių kelionių atsidurs Mamytė Alatarui, o ne mums artimose erdvėlaikio koordinatėse Bet palauksim, kol pati papasakos.

Mieli pažįstami Londono vaizdai
Dėl Tauerio visiškai pritariu Starlin. Įspūdis didingas, nepaisant to, kad ten gana kraupūs dalykai yra nutikę (aš iki šiol šiurpinu visus nuotraukomis iš tos vietos, kur buvo kertamos galvos ). Bet savi laikai - savi papročiai.
O lietuvių Londono centre gal ir nelabai sutiksi, bet kai kuriuose rytų ir pietų rajonuose jų apstu. "Lietuviski valgiai" nieko nestebina

Indraja rašė:Dar nuo tokių kelionių atsidurs Mamytė Alatarui, o ne mums artimose erdvėlaikio koordinatėse Bet palauksim, kol pati papasakos.

Už tai ir išgerkim Nes nelabai tikiu, kad pasiseks...

Klausykit, o tikrai Anglijoj alkoholis tik nuo 21? Mačiau ženklus ant parduotuvių, tai net nebandžiau Šiaip tai prisiminiau, kaip tam koledže iš vakaro apsilankė vietiniai studentas ir studentė, paklausė, gal nuobodu, o jei nuobodu - gali užsukt pas mus į gretimą kambarį (rankoj du vyno buteliai)... Ne, sakau, pavargau... ir iš tiesų, nes buvo devynios, o Lietuvos laiku - vienuolika. Ir šiaip žmonės ten labai mieli ir paslaugūs. Šneka žaaaavingiausiais angliškais dialektais. Ir vadina tave "dear" Apskritai vienas pirmų įspūdžių atvykus - kaip gražiai visi šneka angliškai! Pajutau, kad man tikrai patinka ta kalba...

Daugumos tų anglų, kuriuos aš girdėjau Hull'e kalbant, kalba man visai nepatiko... Patys kaip kokie užsieniečiai... Ir dar šaukia visa gerkle, lyg visi aplinkui būtų kurti Gal čia labiau į šiaurę taip, nes su londoniečiais pernelyg minimaliai teko kalbėt/girdėt.
Bet labai irgi patiko, kai kasininkė prekybos centre pasakė "Thank you, love" Kažkaip fainai tai nuskambėjo Net atsigręžiau, tarsi norėdama įsitikinti, ar gerai išgirdau

Mandagumo zodeliai "dear", "love" yra iprasti ir tik uzsienieciai teatkreipia nuosirdu demesi i tai..patiems britams jau mazai tai ka tereiskia..
alkoholis nuo 18os,rukalai nuo 16os,BET... "jei jums yra 21,bet atrodote jaunesnis,tai turetumete parodyti irodyma,jog jums ne maziau kaip 18 m. ".... vat teip va.. O jaunujun anglu isgerimo iprociai...hmmm..susidursit

Atėnuose dabar oras - kaip pas mus vasarą...

Ech, tik raides tenka kopijuot ir klijuot.

Nesiparink, rashyk shveplai. Suprasim

o rusijoj... keliai labai prasti.
bet užtat koks maskvoj metro :shock: ir kiek žmonių ten...

...
buvom ir voroneže... sakė ten mokytojas gauna 2800rublių (280lt) per mėn...
maisto kainos kai pas mus, o mokesčiai apie 140lt.

😉