Gėlininkystės centras (VV)

Gėlininkystės centras
Vakarinė g. 17, Hobitonas.

Taisyklės:
Veiksmas vyksta VV tvarka.
Čia bus galima usžsisakyti proginę puokštę, įsigyti gėlių, jų sėklų ir svogūnėlių, trąšų bei dekoratyvinių medžių sodinukų.
Galioja Hobitynės taisyklės
Ypatingų apribojimų nėra, tačiau veikėjai maloniai prašomi dėl savo pačių saugumo neragauti gėlių, nes kai kurie augalai nuodingi.

Gėlininkystės centro savininkė Freda Vėdrynė Gemdžytė dar kartelį apsižvalgė po erdvų šviesų pastatą, pilną gėlių.Viskas savo vietose, viskas tvarkoje-laikas atidaryti Hobitono Gėlininkystės Centrą.Kadangi šventiškai perkirpti kaspinėlį nėra jokio reikalo, hobitė tiesiog pakabino ant stiklinių durų kortelę "Atidaryta".Ant stiklo jau kabėjo lentelė su darbo laiku, o ant vartelių-lentelė su užrašu "Pas Vėdrynę.Gėlės, puokštės, gėlių sėklos".Lauke buvo sodas.Patalpa kvepėjo įvairiomis gėlėmis.Kibirėliuose stovėjo pamerktos gėlės:tulpės, gvazdikai, rožės ir net ne taip dažnai sutinkamos rūšys.Prekystalis buvo tamsiai žalias.Patalpoje taip pat stovėjo ir tamsiai žalias platus puokščių gaminimo stalas.Prekystalio stalčiai buvo pilni pakavimo popieriaus, kaspinėlių, dekoratyvinių detalių puokštėms puošti (karoliukų, lazdelių ir kt.), kortelėmis su pavadinimais atskirtų sėklų maišelių.Kadangi Hobitone dažnai kieno nors gimtadienis, puokščių gaminimas turėtų atsipirkti.Vėdrynė nekantriai laukė pirmųjų klientų.

Tulpėja Čabs kiek galėdama greičiau skuodžia siauromis Hobitono gatvelėmis. Pasiklausinėjusi žmonių, ji gan lengvai susiranda naująjį Gėlininkystės centrą ir paknopstom įlekia, vos neatsitrenkdama užsisvajojusią hobitę, spoksančią į gvazdikus kampe.

- Aaatleiskite, - padususi iškošia ji. - Man labai skubiai reikia gėlių. Šefės vyro gimtadienis šiandien, ji paprastai jam dovanoja kokių svogūnėlių, krūmą arba gėlę vazonėlyje. Hiacintų ir forziciją jau dovanojo ne kartą. Šįkart prašė, kad "surasčiau ką nors vyriškesnio". Nežinau, ką ji turėjo omenyje, todėl labai prašau jūsų patarimo. Ir prašyčiau greitai - už poros minučių turiu vėl būti darbo vietoje!

-Laba diena,-džiugiai tarė Vėdrynė.-Tokiu skubiu atveju galiu jums pasiūlyti gatavą puokštę.Ji pakankamai vyriška, puošni ir originali-šis modelis sukomponuotas pirmą kartą.Ypatingai tinka jubiliejaus proga.Kaip pirmajai klientei padarysiu nuolaidą.Šiaip kainuotų 60 Hobitynės pinigėlių, bet dabar kainuos 50.Nepigu, tiesa, bet tikrai verta dėmesio.Šios gėlės itin ilgai nenuvysta.

- Nuolaidą... - sumurma Tulpėja ir pasikrapšto pakaušį. Na taip, puokštė graži... Jubiliejui, sakot? Tai kad ne jubiliejus jam... Et, koks skirtumas. Gal ir pirkčiau, bet ar neturėtumėt ko nors, na, sodui? Jis labai mėgsta pats gėlininkyste užsiiminėti. Puoštė nuvys, o štai pasodintas krūmas ar gėlė dar augs... Gal netyčia kokių naujovių? Jeigu neturite nieko baisiai ypatingo, tai tiks ir šita puokštė. - atsikvėpusi Tulpėja dar priduria: - Beje, o gal gražiai pritvirtintumėte ir šį atviruką? - įbruka savininkei į ranką nediduką žalsvą kartono gabaliuką su Žibutės ranka išvedžiotu sveikinimu (vargšė spėjo tik per pietų pertrauką brūkštelėti keletą žodžių...).

-O, taip, žinoma, turime ir krūmų, ir sodinukų.Taip pat turime daugiamečių gėlių.Iš jų galima būtų sukomponuoti ilgalaikį darželį.Itin gražiai atrodytų kompozicija iš klasikinių, mūsų klimatui tinkančių krokų, vilkdalgių, lubinų ir hortenzijų, nors, be abejo, turime ir ne tokių populiarių glažučių, plukių, rodžersijų, bergenijų, eleborų...O, jau žinau, kas jums tiktų!Tai ilgametis vijoklinis augalas visterija (Wisteria).Tikra sodo puošmena, gan egzotiška, vyriška, gražiai violetinės spalvos.Nieko optimalesnio skubiai nerastume.Štai, pažvelkite,-pamoja ranka į vaizdą už lango hobitė.-Ir kainuos tik 30 Hobitynės pinigėlių.

Raktažolė praveria gėlininkystės centro duris ir į veidą maloniai tvoskia stiprus įvairių gėlių žiedų aromatas. Giliai įkvėpusi ir susigėdusi, kad jos pėdos po ravėjimo darže nelabai švarios, Raktė nušlepsena link Vėdrynės, kuri kaip tik šneka su Tulpėja. Atsistojusi atokiau, Raktė apžiūrinėja įvairiausias gėles, kol galų gale Vėdrynė parduoda kažką Tulpėjai.

Raktė linkteli Vėdrynei ir paklausia:
- Ar turite kokių nors tamsamėgių gėlių, kurias galėčiau pasisėti po langu prie savo naujos parduotuvės? Neįsivaizduoju, kokios tai galėtų būti gėlės, tačiau man reikia, kad jos mėgtų pavėsį ir drėgmę. Toje vietoje, kur sėsiu, saulė niekada nespigina. Ir dar, net nežinau, ar jūs prekiaujate krūmais? Atidarau grybų parduotuvę ir norėčiau šalia įėjimo pasisodinti kokį nors krūmą, kurį sodininkas galėtų apkarpyti, kad atrodytų kaip grybas, - Raktė sukikena ir laukia Vėdrynės patarimo.

Tulpėja išsižiojusi spokso pro langą: violetinė visterija, į kurią taip atsainiai mostelėjo pardavėja, - nuostabiausias augalas pasaulyje!

- Oooo, - nutįsta seilė hobitei. - Va čia tai augalas... Ir vardas toks gražus... 30 Hbv? Labai normali kaina už tokį. Žinot ką, perku! Ir dar vieną sau, jeigu turite! Kaip tik turiu gražią vietą vijokliniam augalui. Tik turėsite man paaiškinti, kaip su juo elgtis, kad išaugtų toks žavingas kaip ir pas jus.

Bekalbėdama Tulpėja skubėdama pirščiukais skaičiuoja pinigus, ištrauktus iš dviejų piniginių - vienos jos pačios, kitos - Žibutės Žiedelienės.

-Žinoma, turime ne vieną visteriją.Ačiū, kad perkate,-taria Vėdrynė, paima pinigus ir įdeda juos į kasos aparatą, o augalus netrukus suvynioja į pakuojamąjį popierių:vieną į spalvotą ir prisega kortelę, o kitą-į paprastą rudą.Po to kaip galima greičiau ir paprasčiau paaiškina apie šio nuostabaus augalo priežiūrą.

Tada hobitė priena prie Raktažolės ir maloniai paaiškina:
-Taip, krūmais prekiaujame.Forminiam karpymui labiausiai tinka kaulenis, lapuotis augalas raudonomis uogomis, tačiau jis mėgsta gauti bent šiek tiek šviesos.Todėl manau, kad jūsų atveju labiausiai tiks tuja arba kadagys.O taip, tujoms nebūtina gausi šviesa ir jas galima iškarpyti įmantrausiomis formomis.Be to, tai ilgaamžis ir visžalis augalas.Kadagys irgi.Kurio labiau norėtumėte?

Raktė išklauso Vėdrynės paaiškinimų ir, minutėlę pasvarsčiusi, linkteli:

- Manau, kad paimsiu dvi tujas, pasodinsiu abipus durų. Jei neklystu, būtent tokios tujos auga mano trečios eilės puseserės tetos draugės kieme, ir labai gražiai atrodo. Gal teikiate ir sodininkų paslaugas ir galite man tą krūmą suformuoti? Arba bent jau ką nors rekomenduotumėte? Nėra skubu, parduotuvė gali ir be to pagyventi.

Raktė dar kartą apsižvalgo po parduotuvę, bet nesusigaudo toje gėlių gausybėje, todėl ir toliau kamantinėja pardavėją:

- Taigi tujas paimsiu. Kiek kainuoja? Tai dar ne viskas, noriu dar kokių nors nedidelių, daug priežiūros nereikalaujančių tamsiamėgių gėlyčių, galbūt tokių, kurios pažeme auga. Po langu pasodinsiu. Ten kažkas kadaise augo, bet ankstesni šeimininkai neprižiūrėjo, todėl reikia atnaujinti ir pasėti ką nors naujo.

Tulpėja, įsigrūdusi pinigų kapšelį į kišenę, tyliai pasiima augalus ir išeina iš parduotuvės.

"Neblogai. Ta pardavėja išmoka savo darbą. Bene čia bus ta pati Vėdrynė, kuri iškaboje? Na žinoma, parduotuvėlė mažikė, kur čia dar atskirą pardavėją samdytų!"

Šitaip svarstydama Tulpėja lekia atgal į redakciją - šefė gal jau bus baigusi savo interviu, reikia perduoti visteriją...

Kaip visad, Ramunė niekur nekeliauja pėsčia-vietoj Vakario, kuriam dabar poilsio diena, mergina nusprendžia pasibalnot Švelnutį-šis tikrai neės gėlyčių iš parduotuvės sodo.Pririšus jį prie vartelių Ramunė įžengia į praduotuvę, pakeliui nužiūrėjusi visus sodo augalus.
-Laba diena,-pasisveikina su Vėdryne ir Raktažole.-Norėčiau kokių nors ryškiažiedžių gėlių auginti ant palangės vazonėly, vakarų pusėje, ir našlaičių sodinukų, jei tik jos galės augti ten pat?

-Jums,-taria Vėdrynė Raktažolei,-šiuo atveju tiktų neužmirštuolės.Auga tamsoje, pasisėti geba netgi pačios, nereikalauja daug priežiūros, yra neaukštos, bet labai mielos ir gražios.Turime melsvų, rausvų ir baltų.Galima netgi komponuoti visų spalvų po truptutį.Na, o sodininkų paslaugo kol kas neteikiame, bet galiu rekomenduoti labai kvalifikuotą sodininką Hortenzijų Pėdūną, jis įsikūręs už keleto namų, Vakarinės g. 21.Teikia sodininkystės paslaugas, gali užsėti darželį ir apkarpyti gyvatvores, taip pat ir forminius krūmus...

Vėdrynė linkteli Ramunei ir sako:
-Našlaičių, be abejo, turime.Labiausiai prie našlaičių derėtų arabinės žibutės, mėlynai violetinės vazoninės gėlytės apvaliais žiedlapiais, kaip tik tinkamos auginti vakarinėje pusėje.Ar pageidautumėte ko nors ryškesnio?Tada siūlyčiau azalijas.Joms tinka augti vakarinėje pusėje.Turime rausvų ir violetinių.Nors man asmeniškai gražesnės žibutės.

-Man du krūmelius žibučių ir našlaičių...Na, užsėti pusmetrio ilgio plotą,-atsako Ramunė neatitraukdama akių nuo žibučių.-Kokios jos gražios Labai panašios į žaislines-tobulai apvalūs lapeliai, blizgantys lapukai...

Vėdrynė suranda žibutes (o, tikrai labai mielos gėlytės, tarsi žaisliukai ) ir supakuoja.Tada suranda našlaites ir taip pat supakuoja į rudą vyniojamą popierių.Tada pavarto kainų užrašus ir taria Ramunei:
-Iš jūsų 15 Hbv.Ačiū, kad perkate.Apsilankykite dažniau.

O Raktažolės pasiteirauja:
-Gal dar pageidautumėte trąšų?Su jomis tujos greičiau išaugtų.

- Sakote, neužmirštuolės? - Raktažolė svarsto. - Gerai, paimsiu. Ir labai ačiū už rekomendaciją, būtinai užsuksiu pas poną Pėdūną. O taip, trašos taip pat parvers - prašau duoti ir jų. Tai jau bus viskas, kiek visa tai kainuos? Nieko pakuoti nereikia, man visai netoli nešti... Beje, netrukus atidarysiu grybų parduotuvėlę čia, tiesiog už kampo, - ji mosteli ranka, - labai kviečiu užeiti!

Vėdrynė pasklaido kainoraštį ir taria:
-Dvi vidutinio ūgio tujos po 10 Hbv, neužmirštuolių sėklos už 2 Hbv ir dar trąšos už 8 Hbv, iš viso bus 30 Hbv....Apsilankykite dažniau Sakote, atidarysite grybų parduotuvėlę?Kaip puiku!Labai mėgstu grybus.Būtinai užsuksiu.

Ramunė sumoka, visą laiką išsišiepusi nuo džiaugsmo dėl pirkinio, ir prieš išeidama dar tarsteli:
-Jei jau reklama, Raktė, tai reklama.Gal jūs, Vėdryne, norėtumet išmokti joti?Aš gyvenu už gatvelės į šiaurę, leidžiu dienas su savo keturkojais, tarp jų yra labai mielų ir draugiškų poniukų, kurie mielai priimtų svečius!

Vėdrynė nudžiunga.
-O, žinoma, labai norėčiau išmokti joti Mielai užsuksiu laisvu laiku.

Į centrą užsuka paštininkė:
- Laba diena, panelė Freda Vėdrynė Gemdžytė?
Freda linkteli.
- Jums registruotas laiškas, - paštininkė paduoda nedidelį gelsvą voką, kurio kairiajame viršutiniame kampe atspaustas "Hobito ryto" logotipas.
Freda pasirašo lape ir ima skaityti:

Gerb. Freda Vėdryne Gemdžyte,

Ačiū už jūsų paraišką skelbimui mūsų dienraštyje publikuoti. Prašytume patikslinti, kokio dydžio reklamos norėtumėte ir atitinkamai sumokėti:
3 Hbv - standartinis mažas skelbimas.
20 Hbv - pusės puslapio dydžio skelbimas be paveikslėlio.
77 Hbv - pusės puslapio dydžio skelbimas su paveikslėliu.
123 Hbv - viso puslapio dydžio skelbimas su paveikslėliu.
Sumokėti galite mūsų redakcijoje arba atsiųsti čekį paštu. Jeigu norėsite publikuoti paveikslėlį, prašome jį įdėti į tą patį voką.

Su pagarba,

"Hobito ryto" Hobitono skyriaus atsakingoji sekretorė Tulpėja Čabs

Vėdrynė pasirausė stalčiuje, surado voką, pašto ženklą, lapą popieriaus ir čekių knygelę.Hobitė pasiėmė plunksnakotį, padažė jį juodame rašale, minutėlę pamąstė ir lape parašė:
"Gerb. "Hobito ryto" redakcija,
norėčiau, kad į laikraštį įdėtumėte pusės puslapio dydžio reklamą be paveikslėlio.Siunčiu Jums 20 Hbv čekį ir reklamos tekstą:
"Gėlininkystė centre "Pas Vėdrynę" rasite viską, ko reikia, kad Jūsų sodas būtų pats gražiausias:medžių ir krūmų sodinukų, gėlių sėklų ir svogūnėlių, trąšų, įvairaus dydžio vazonų ir sodo įrankių.Taip pat čia galite užsisakyti gėlių puokštę bet kuriai progai!Visuomet naujausios sodo mados! Mūsų adresas:Vakarinė g. 17, Hobitonas."

Su pagarba,
Freda Vėdrynė Gemdžytė".

Vėdrynė pamosavo popieriaus lapu ore, kad greičiau nudžiūtų rašalas. Tada išrašė 20 Hbv vertės čekį, įdėjo į melsvą voką, sulanstė lapą ir jį įdėjo ten pat, priklijavo pašto ženklą, užrašė voko priekinėje pusėje adresą " 'Hobito ryto' redakcijai, Žemasis akligatvis 14, Hobitonas", o nugarėlėje- "Freda Vėdrynė Gemdžytė, Barsukų 23, Hobitonas".Dar sykį patikrinusi, ar viskas tvarkoje, užklijavo voką.Po to ant parduotuvėlės durų pakabino lentelę "Tuoj grįšiu", užrakino duris ir nuėjo iki artimiausios pašto dėžutės, kad išsiųstų laišką.