Knygų namai (VV)

Simbelynė staigiai akimis apmetė visas knygas ir su palengvėjimu atsidusio pamačius, kad, regis, nė viena nesuplyšo. Net tos kelios, kurios keik apsilamdė, nebuvo visiškai sugadintos, mat visos knygos buvo įrištos į kietus tvirtos odos viršelius, kurie apsaugojo puslapius.

"Nesijaudinkit, atrodo, nėra jau taip blogai" - šyptelėjo knygininkė. "Niekas nesuplyšo, o ir apsilamdymai ne tokie dideli, kad nebūtų įmanoma ištaisyti palaikius keletą dienų gerai paslėgtas. Susitvarkysiu. Tik jeigu nesunku, padėkit pakelt ir pastatyt į vietą tą lentyną - viena aš ją nelabai tepajudinsiu".

- Oi, kaip gerai,nes žinant , kokia orkiška sėkmė mane šiandien lydi, galima tik stebėtis , kad niekas rimtai nenukentėjo. O lentyną pakelsim lengvai, jei jūs paimsite už to kampo, o aš - už šito. Nagi, viens, du, trys - keliam.
Lentyna lėtai ir atsargiai buvo pastatyta į savo vietą. Hobitės greitai sudėjo knygas į savo vietas. Tuomet Lilė tarė:
-Gal galėčiau pasiimti kokią knygą? Man labai patinka istorinės, nuotykių knygos, kelionių aprašymai, netgi romanai, legendos, mitai. Nežinau , ar bent vieną įpirksiu, nes neturiu darbo, bet juk galėčiau pasiimti į namus, ar ne? Ar nereikia jokio užstato?

Simbelmynė nusišluostė į sijoną apdulkėjusius delnus, įkišo paskutinę knygą į lentyną, paglostė jos nugarėlę ir atsisuko į hobitę. "Aišku, galit pasiimti į namus. Ir užstato nereikia, tik pasakysit savo adresą, vardą ir visą kitą, kad galėčiau užpildyti kortelę ir žinočiau, pas ką mano knygutė iškeliavo. Taaaaaip, pažiūrėkim, ką galėčiau pasiūlyti..."- nutęsė knygininkė ir pamojusi skaitytojai sekti paskui lėtai ėmė klaidžioti tarp lentynų.
"Istorija, nuotykiai, kelionės ir romanai, sakot... Pabandysim suderint viską" - knygininkė pamerkė akį. "O kurią istorijos sritį labiau mėgstat, Grafystės ar Didžiųjų? Jei mūsų, tai rekomenduočiau pono Ąžuolo Balinio romaną "Ilgas kelias". Veiksmas vyksta didžiosios hobitų kelionės iš Anduino slėnių metu, ir nors pagrindinis veikėjas - jaunas hobitas - bei jo nuotykiai išgalvoti, knyga labai įtraukianti. Taip pat tiesiog stebina autoriaus pasišventimas - jis labai kruopščiai tyrinėjo tą laikotarpį ir knyga tiesiog spirga nuo labai įdomių ir autentiškų detalių." - Simbelmynė išėmė iš lentynos storą knygą (pirmą iš trijų tomų) ir padavė skaitytojai pavartyti.
"O va jei pirmenybę teikiat Didižiųjų istorijai, tai siūlyčiau Aleksadarą iš Diumbergo - vieną žymiausių žmonių rašytojų. Parašė labai daug nuotykinių romanų, pagrįstų istoriniais įvykiais. Ypač įspūdingas - "Rožė pelenuose" - apie dviejų jaunuolių meilę Nūmenoro tragedijos akivaizdoje. Labai įdomus ir jaudinantis romanas, vienas iš tų, nuo kurių atsiplėšt beveik neįmanoma o perskaičius būna liūdna ir gaila, kad pasibaigė. Ir veikėjai atrodo tokie tikri, kad vos gali patikėti, kad jų iš tiesų nebuvo." - Simbelmynė atsikvepia po tokios ilgos tirados, suranda ruda oda įrištą tomą ir taip pat paduoda hobitei. "Rinkitės" - nusišypso.

-Oho , koks pasirinkimas! Manau, iš pradžių pasiimsiu tą trilogiją. Juk tai trilogija, ar ne? Turėtų būti labai įdomu, - Lilė džiaugsmingai šūktelėjo, - Mėgstu istorijas, kurios yra ilgos. Galima įsijausti, susigyventi su herojais, suprasti jų jausmus, pamilti arba jų nekęsti... Oi, bet aš kalbu pernelyg... hm...dramatiškai... Na, tai va...imu šitą...knygą,- nerišliai užbaigė hobitė.
Ji pasižiūrėjo į knygininkę, kuri žiūrėjo į ją supratingu žvilgsniu. Lilė jautė, kad tinkamesnio knygų saugotojo Hobitone nerastum. Ir staiga prisiminė:
-Juk aš net neprisistačiau! Esu Lilė Didžpėdė-Tuk!

"Labai gerai" - šyptelėjo Simbelmynė, paimdama iš Lilės rankų kitą knygą ir dėdama ją atgal į lentyną. "Bet "Rožę pelenuose" aš jums kada nors vistiek įsiūlysiu, atrodo, mūsų skoniai gana panašūs" - mirkteli.
"Aš - Simbelmynė Pakalnytė, labai malonu susipažinti" - knygininkė paspaudžia klientės ranką ir nueina prie prekystalio užpildyti kortelės. "O "Ilgą kelią" imsit visą iškart ar kol kas pirmą dalį? Ir dar - man reiktų jūsų adreso."

- Man labai malonu susipažinti. Dėl "Ilgo kelio" nesismulkinsiu, pasiimsiu visą iškart,- Lilė šyptelėjo.- Knygas aš tiesiog ryte ryju, todėl neapsimoka imti tik vieną dalį.
Ji patylėjo, nes Simbelmynė rausėsi stalčiuje, tikriausiai ieškodama blanko. Jai šį suradus, pradiktavo savo adresą:
- Taigi, Krantinės g. 6, ten mano kukli ola... Beje, kiek laiko galėsiu skaityti knygas? Ir ar pas jus parduodami Viduržemės žemėlapiai?

Simbelmynė greit užpildė kortelę, pakišo ją Lilei pasirašyti, nubėgusi surado likusius du "Ilgo kelio" tomus ir įkišo į juos lapelius su užrašytu Lilės vardu.
"Gerai būtų, kad gražintumėte maždaug po dešimties dienų. Na, galbūt po dviejų savaičių. O žemėlapių yra, štai aname kampe sudėti" - knygininkė mosteli ranka į tolimesnįjį knygyno kampą.

- Oho, kiek žemėlapių! Eriadoro, Rivendeilo, Ūkanotųjų kalnų! Kaip žavinga!- ji džiaugsmingai šūkaliojo, vyniodama vis naujus ir naujus pergamentų lapus.-Bet ir kainos nemažos.
Šie žodžiai buvo ištarti su pastebimu nusivylimu. Ji atsargiai sudėjo visus į vieną krūvelę. Nesuvyniojo tik vieno - didelio Viduržemės žemėlapio, spalvingo ir gražaus.
- Norėčiau nusipirkti šitą , jeigu jis parduodamas. Vėliau, turtingesniais laikais įsigysiu ir smulkesnių. Mėgstu žemėlapius, nes į juos žiūrėdama galiu įsivaizduoti save keliaujančią. O juk kelionės - net ir įsivaizduojamos - nuostabus dalykas, ar ne?

"Na, suprantat, jie visi rankomis piešti, dažais spalvotais gražinti... O ir popieriaus bei pergamento didesni lakštai brangūs. Jau nekalbant apie piešėjų darbą. Užtat ir kainos tokios."
Knygininkė žvilgteli į Lilės išsirinktą žemėlapį - "Už šitą - 16 HBV. O kelionės - taip, puikus dalykas" - Simbelmynė sulinkčioja. "Bet kol kas man labiau patinka apie jas skaityti. Nesu tikra, kad būčiau labai gera keliauninkė" - sukikena.

Išgirdusi kainą, Lilė susvyruoja. Juk ji dar ketino pasisiūti suknelę Elianoros siuvyklėlėje už pinigus, gautus padirbėjus Musdaubėje per vasaros atostogas. Bet ji greitai apsisprendžia ir išsitraukia piniginę. Išėmusi monetas, paduoda jas Simbelmynei ir dar pasiteirauja:
-O iš kur jūs gavote šitiek knygų? Jas kur nors pirkote, ar sukaupėte savo šeimyninę biblioteką?[/b]

Simbelmynė paima pinigus, užrakina juos stalčiuke, ir vyniodama žemėlapį į ritinį pasakoja: "Dauguma pirktos. Mano tėvelis Bryliuj knygrišys buvo, gerai visus knygų pirklius pažinojo, o ir aš jau nuo mažumės jų kompanijoj sukaus, žinojau, iš ko verta pirkt... Aišku, yra kelios ir iš tėvelio asmeninės kolekcijos - tos, kurias klientai atnešė įrišti, bet pamiršo ir nei užmokėjo, nei atsiėmė; tos, kurių tėvukas po kelias prisipirko ir panašiai. Bet visos savo bibliotekos pardavimui tikrai neišstatyčiau, nors mano kambariukų beveik visdas sienas jau lentynos dengia" - šyptelėjo knygininkė, paduodama klientei žemėlapį.

-Visa mūsų šeima irgi mėgsta knygas. O juk anksčiau hobitai mokančius skaityti laikydavo keistuoliais. Laikai keičiasi , ar ne?-ji paėmė žemėlapį ir atsargiai įsidėjo į krepšelį.-Labai dėkui už knygas. Buvo malonu susipažinti, Simbelmyne. Kada nors užsuksiu. Geros dienos.
Lilė apsisuko ir, vaikiškai pamojavusi ranka, išėjo laukan, kur jau leidosi kaitri vasaros saulė.

Ilgai niekas nesilankė knygyne.Savininkė jau ketino jį uždaryti bet štai vieną šaltą žiemos rytą prasivėrė durys ir į vidų įėjo žaliai apsirengęs hobitas:
-Labas rytas ,-mandagiai tarė jis pardavėjai ir lėtai nužingsniavo prie knygų lentynos.
Ten jis stoviniavo gal kelias minutes kol pagaliau pardavėjos padedamas surado knygą pavadinimu "101 patarimas kaip pagerinti tabako kokybę" ir nužingsniavo prie prekystalio:
-Kokia šios knygos kaina,? paklausė jis.