Knygų namai (VV)

Tasyklės:
Veiksmas vyksta VV tvarka
Čia bus galima paskaityti, pasiskolinti ar nusipirkti knygų, laikraščių ir pan.
Galioja Hobitynės taisyklės
Ypatingų apribojimų nėra, tačiau veikėjai maloniai prašomi:
a)labai netriukšmauti
b)neplėšyti ir kitaip negadinti knygų
c)skaitant nevalgyti


Turgus Aikštės pakraštyje, fasadu atgręžtas į turgavietės šurmulį, stovi dailus ir nemažas dviaukštis (!) namas. Virš durų kabo nauja didelė atverstos knygos formos iškaba. Joje stambiomis raidėmis užrašyta: "Knygų namai", apačioje smulkesniu šriftu pridurta: "Skaitykla. Biblioteka. Knygynas". Įėjus patenkama į nedidelį prieangį, iš jo - į erdvų, kone visą pirmąjį aukštą užimantį kambarį. Visos kambario sienos nustatytos lubas siekiančiomis spintomis, kurių lentynose ilsisi kruopščiai įrištos knygos. Viename kampe, kur daugiausia šviesos, stovi trys apvalūs staliukai, aplinkui juos - mažos, bet minkštos ir patogios kėdutės - ten skaitykla. Prie priešingos sienos stovi raudonmedžio prekystalis su daugybe stalčiukų - pinigams, skaitytojų kortelėms bei knygų sąrašams. Dar čia yra kelios mažensės lentynos, stovai laikraščiams bei kitiems smulkesniems leidiniams, na o pačiame kambario centre, garbingiausioje vietoje, po stiklo gaubtu guli ypatingas bibliotekos pasididžiavimas - puiki Raudonosios Knygos kopija. Knygos viršeliai raudonos odos, paauksuotomis raidėmis. Puslapiai perrašyti ypač dailiu šriftu, su spalvotais piešiniais bei žemėlapiais.


Simbelmynė patenkinta apsižvalgė. Pagaliau, po šitiekos lakstymų ir rūpesčių viskas buvo baigta. Nauji baldai tviskėte tviskėjo, knygos tvarkingai surikiuotos gulėjo lentynose, ant grindų nebebuvo nė dėmelės o švarūs langai blizgėjo saulėje. Simbelmynė giliai atsikvėpė, durų langelyje pakabino užrašą "ATIDARYTA" ir nekantriai ėmė laukti pirmojo kliento.

Gražų saulėtą vidurdienį Vėdrynė išsirengė pasivaikščioti po miestelį.Eidama iš sendaikčių turgaus pamatė šaunią naują nematytą parduotuvėlę su užrašu "Knygų namai.Skaitykla.Biblioteka.Knygynas".Hobitei knygos labai patinka, todėl ji iškart atidarė duris.Prie durų suskambėjo varpelis.Ji išvydo itin jaukų kambarį ir pamanė, kad mielai čia užtruks.

Išgirdusi varpelį Simbelmynė krūptelėjo. "Negi taip greit?"- švystelėjo gavoje džiugi mintis, ir Simbelmynė šypsodamasi žengė kelis žingsnius nuo prekystalio link pro duris įėjusios hobitės
-Laba diena,- linksmai pasisveikino,- Kuo galiu padėti?

Vėdrynė nusišypsojo ir tarė:
-Sveiki.Norėčiau iš pradžių tik apsižvalgyti, juk ne kasdien tokios įstaigos atidaromos.O paskui gal ir kokią knygutę išsrinksiu.
Hobitė darsyk apsižvalgė ir pastebėjo knygyno pasididžiavimą-nuostabią raudonosios knygos kopiją.
-Oho, net ir Raudonąją knygą turite!-maloniai nustebo lankytoja.-Čia, žinoma, kopija, ar ne?Bet kokia daili...Ar būtų galimą ją bent pavartyti?Matote, labai domiuosi Žiedo istorija.Mano protėvis Semas Gemdžis keliavo kartu su misteriu Frodu Beginsu,-Vėdrynė žengė arčiau knygos, padėtos po stiklu.

Simbelmynė linktelėjo ir nukėlė gaubtą:
-Žinoma, kad galite pavartyti. Knygos juk skaitymui, ne parodai - šyptelėjo. - Nebūčiau net gaubto dėjus, bet suprantate, atversta knyga apdulka, dulkes nuvalyti labai sunku, o nenuvalius pradeda atsirasti pelėsių...- Simbelmynė susigriebė, kad postringavimai apie knygų priežiūrą nelabai įdomūs. - Tai sakote, garsusis Gemdžis - jūsų protėvis? Nuostabu...

Hobitės dar pasišnekučiuoja apie Sejmą Gemdžį.Vėdrynė be galo apsidžiaugia, galėdama paimti į rankas pačios Raudonosios Knygos kopiją.Ji patogiai įsitaiso knygų centro krėsle ir gerą valandą skaitinėja, kol prisimena turinti nedelsiant grįžti į savo Gėlių Parduotuvėlę, nes ant durų juk pakabino lentelę "Greit grįšiu"...Tada nusprendžia kada nors vėl apsilankyti šioje nuostabiuoje vietoje ir galbūt net ką nors nusipirkti.Hobitė atsisveikina su knygyno savininke Simbelmyne:
-O, kaip greitai prabėgo laikas.Jau turiu eiti.Bet mielai čia dar užsuksiu.Tai tiesiog nuostabus knygynėlis , - paspaudžia ranką knygyno šeimininkei Vėdrynė ir išeina.

Simbelmynė palydi pirmąją klientę iki durų ir atsisveikindama primena "Būtinai užsukite. Bet nepamirškite, čia ir biblioteka. Jei norėsite kada pasiskolinti kokių skaitymų - nesivaržykite". Patenkinta jos kuklaus knygynėlio padarytu įspūdžiu (Vėdrynė juk pasakė "nuostabus knygynėlis", ko geresnio galima buvo tikėtis?) Simbelmynė klestelėjo į kėdę. Na va, atrodo, persilaužta. Juk pirmąjį skaitytoją priimti sunkiausia.

Vos spėjus durims užsiverti, jos vėl girgžteli- vidun vikriai šmurkšteli merė Aiquen. Trumpam pasprukusi iš darbo vietos (ir paaukojusi šiam apsilankymui šventą arbatos pertraukėlę!), ji be ilgų dvejonių nudrožia prie sėdinčios Simbelmynės.
- Laba diena! Jūs turbūt sąvininkė? Mano vardas Aiquen, malonu susipąžinti - ji nuoširdžiai spusteli ištiestą knygyno sąvininkės ranką.- Kadangi neturiu daug laiko, eisiu iškart prie reikalo. Prmiausia- ieškau knygos apie Pavandenės Mūšį, tikiuosi, turite ką nors ta tema. Antra- tik nesijuokite- norėčiau nusipirkti namų ūkio enciklopediją. Trečia- ar turite bent vieną elfišką knygą?
Dėl paskutinių dviejų prašymų merė kiek susigėsta, bet ką padarysi... Reikia juk.

Išvydusi naująją pirkėją Simbelmynė krūpteli ir nedrąsiai išitiesia ranką. Pamanyk tik, jau pačią pirmąją dieną sulaukti merės dėmesio. Simbelmynė tokios sėkmės net spanuoti nesapnavo. Bijodama apsirikti hobitė dar kartą žvilgteli į knygų sąrašą beriančios viešnios veidą - taip, tai tikrai Aiquen, ta pati, už kurią Simbelmynė balsavo. Atsitokėjusi knygininkė prabyla:
- Taip, aš savininkė. Simbelmynė Pakalnytė jūsų paslaugoms, labai malonu susipažinti.- Prisistačiusi hobitė patraukia link lentynų.
- Deja, vien tik Pavandenės mūšiui skirtų veikalų nėra, tačiau turiu tų laikų kroniką, kurioje jis gan smulkiai aprašytas iš mokslinio požiūrio taško. Na, o jei pageidaujate kažko ne tokio sauso, tai siūlyčiau "Ferdibrando Tūko atsiminimus". Ten mūšis vaizduojamas paprasto lankininko akimis, yra ir kitų jo gyvenimo įvykių aprašymų, keli - tikrai juokingi.
Simbelmynė paima kelias knygas, padeda ant prekystalio ir mosteli Aiquen:
- Prašom, prieikite, pavartykite, lengviau bus išsirinkti...- pati hobitė tuo metu skuodžia link gerų patarimų lentynos, pasilypėjusi ant kopėtėlų išima "Tūkstantį ir vieną patarimą kaip apsiruošti namuose" bei "Jaunosios šeimininkės vadovėlį" ir taip pat padeda prieš Aiquen.
- O dėl elfiškų knygų... Turiu kelias. Jūs apžiūrėkite pirma šitas, o tada parodysiu elfiškąją lentyną. Tos knygos ypatingos...- svajingai nutęsia Simbelmynė. Tiesą sakant, merės prašymas ją labai maloniai nustebino. Ji pati dievino elfiškas knygas, ypač poeziją ir jau buvo beįsitikinanti kad yra vienintelė tokia. O čia še tau - dar viena Dailiosios Tautos raštų mėgėja.. ir ne bet kas, o pati merė..

Aiquen be jokių dvejonių išsirenka "Ferdibrando Tūko atsiminimus" bei "Tūkstantį ir vieną patarimą kaip apsiruošti namuose".
- Būtent tai, ko man reikia.- ji šypteli atsisukusiai Simbelmynei,- tik, prašau, neprasitarkite niekam dėl tos namų ūkio enciklopedijos... o tai pasklis gandai, kad merė net kiaušinienės dorai nemoka išsikepti. Beje, tik tą namų tvarkymo vadovą aš ir pirksiu, o kitas dvi knygas noriu pasiskolinti savaitei...

Simbelmynė šypteli:
- Nesijaudinkite, paslaptis laikyti moku. Net labai gerai. Mat atsigimiau į savo tėvelį, o jis, patikėkit, buvo didžiulis slapukas.
Hobitė padėjo Aiquen išsirinktas knygas į lentyną po prekystaliu - vėliau suvynios - ir pakvietė merę prie nedidelės spintelės knygyno gale.
- Štai,- išdidžiai sušnibždėjo atverdama stiklines dureles, - štai elfiškos knygos.
Trijose spintelės lentynose gulėjo ir stori tomai, ir mažos knygelės, visos įrištos į tamsiai mėlynus viršelius su sidabrinias elfiškais rašmenimis.
- Pageidausite poezijos ar neeiliuotų istorijų?

Merei tiesiog kvapą užgniaužia- tiek elfiškos literatūros nebuvo net Bryjaus bibliotekoje! Akys laksto nuo vienos knygos prie kitos, širdis stačiai į dantis daužosi...
- Aš... vaje... net nežinau. Manau, šiam sykiui pasiimsiu poezijos rinkinį. Geriausia- kiek įmanoma senesnio leidimo... ką galite pasiūlyti?

- Na, pati seniausia knyga, kokią turiu - "Baladė apie Breną ir Lūtijeną", bet tai - viena istorija. Jei pageidaujate rinkinio, siūlyčiau šitą,- Simbelmynė ištraukia storą tomą - Tai pačių seniausių dainų ir baladžių rinkinys, labai patogus, mat šalia originalaus teksto įrišti vertimai į bendrąją kalbą, tiesa, kadangi versta labai seniai, tai netgi bendroji kalba neįprasta, senoviška.

-Būtent tai, ko ieškojau... Ir taip dailiai įrišta- visai nepanašu į nubrizgusius puslapius Bryjuje; ten, žinote, knygos bibliotekoje tikrai apverktinos būklės ,- Aiquen meliai paglosto knygos nugarėlę.- Galiu paimti ją savaitei? Ir... kiek kainuos tas namų ruošos vadovas?

Simbelmynė linktelėjo:
- Patikėkit, apie tenykštę biblioteką žinau daugiau negu reikia, aš juk ten gimiau ir užaugau. Ir toj bibliotekoj ne vieną valandą prasėdėjau. Nenoriu nieko apkalbinėti, bet... Ten sąlygos tikrai baisios. Ir kai kurie skaitytojai bei bibliotekininkės, švelniai sakant, nevalyvi... Na bet ką aš čia... -susisgribo hobitė, - "Patarimai" kainuoja 15 HBV. Ir.. na, man labai nepatogu, bet... - Simbelmynė nuraudo ir nuleido akis - Bet esu priversta prašyti pinigų ir už knygų skolinimąsi. Nedaug, tik 3 HBV už knygą 10-čiai dienų. Mat kol kas negaunu jokios paramos iš valdžios, kaip kad kitos bibliotekos. Tanui prašymą parašiau jau seniai, keliskart netgi kreipiaus pasiteirauti, ar koks sprendimas priimtas, tačiau atsakymas visada tas pats: "jūsų prašymą gavome, kai nuspręsime, pranešime". O juk suprantate, išsilaikyti reikia... Ir knygų naujų nupirkti... Knygyno pelno tam neužtenka.

- Na čia dabar...- Aiquen išpučia akis.- Jei trūksta lėšų- kodėl nesikreipėte į meriją? Tokiam svarbiam dalykui, kai biblioteka, visada atsiras parama. Ateikite ryt iš ryto, sutarsime dėl smulkmenų.
Merė patenkinta pasibruka knygas po pažąstim ir atskaičiuoja Simbelmynei 24 Hbv.
- Štai, prašom. Moku papildomai, nes dešimties dienų man tikrai neužteks atsidžiaugti elfiškąja knyga- grąžinsiu ją po 20 dienu. Gerai? O dabar atleiskite, turiu skubėti- arbatos pertraukėlė baigiasi už dešimties minučių, reikia grįžti į darbo vietą.
Ji mandagiai atsisveikina ir, tyliai uždariusi duris, nuskuba atgal į meriją.

Merė išbėga taip geritai, kad Simbelmynė lieka bestovinti apstulbusi su pinigais rankoje, nespėjusi nei užpildyti Aiquen kortelės, nei įrašyti jos vardo į lapelius knygų gale, nei galų gale pritaikyti nuolaidos pirmąjai pirkėjai.. Bet visa tai niekis - svarbiausia, jog pagaliau pajudėjo paramos bibliotekai reikalai! Ir kaip tik tada, kai Simbelmynė buvo beprarandanti viltį jos sulaukti! Vis dar apdujusi nuo netikėtos sėkmės hobitė lėtai nupėdina prie prekystalio, įdeda pinigus į stalčiuką, trakšteli jo užraktą, apsidairo, ar daugiau niekas neateina, ir pasileidžia šokti tarp lentynų. Po kelių minučių, susmukusi skaityklos kėdutėje, mintyse nusijuokia - na, pusbroli Gorbai, ką dabar pasakytum? Man niekada nepavyks, taip? Aš kvailai elgiuosi? Kurgi ne... - Simbelmynė nesusivaldo ir garsiai prunkšteli. Oi, kaip ji dabar norėtų pamatyti to kvailio nupirkusio jos tėvelio knygų rišyklą fizionomiją.

Asfodelė prisimerkusi stengiasi įžiūrėti iškabą Turgaus aikštės pakraštyje. Hobitės regėjimas buvo nebe toks kaip anksčiau ir akiniai vis dažniau spaudžia nosį. Pagaliau nutarusi, kad nieko neįžiūrės ji patraukia link tos parduotuvės. Priėjusi atrtėliau Asfodelė pamato didelę atverstą knygą... Ta iškaba sukėlė tikrą audrą hobitės atmintyje.Kaip visai šalia ji mato tėvą sėdintį ant Asfodelės lovos ir laikantį didelę spalvotą knygą ir save užsnūdusią nuo ramaus tėčio balso... Staiga sugrįžusi į realybę Asfodelė drąsiai žengia vidun. Juk reikia ką nors paskaitinėti, per tuos darbus tik grįžusi namo ji iškart griūdavo į lovą...

Išgirdusi varpelį pranešant apie naują pirkėją Simbelmynė kiek susigėdusi šokteli nuo kėdės ir delnais perbraukia sijoną - išlygina bešokant išsidraikiusias klostes. "Ar galėčiau kuo padėti?" - vis dar uždususiu balsu klausteli klientės.

Pamačiusi susjiaudinusią pardavėją Asfodelė stengiasi laikytis kuo ramiau ir nepastebėti šiek tiek susiglamžiusio hobitės sijono.
- Na taip. Esu Asfodelė Tuk. Norėčiau pasiimti kokią knygą laisvalaikio paskaitymui. Matote, - hobitė staiga nurausta. - Mano regėjimas yra nebelabai koks, todėl knyga turėtų būti emm... didesnėm na, raidėm, - nerišliai užbaigia ji. - Čia tokia aibė knygų, kad kol išsirinkčiau - pražilčiau. Jūs patyrusi, gal galėtumėte patarti?