Puiku. Pabandysiu
neinformatyviai pakomentuot. Įspėju, kad kryptis galiu supainioti - būtina tikrinti pagal žemėlapį.
Pirmiausia - žinia, be dviračių viskas bus lėčiau.
Geležinkelio stoties skvere, stovinčio paminklo Lietuvos tremtiniams
Ogi galima, jei būsit stoty, bet specialiai dėl jo į stotį - neverta (iš vis, į pačią Ignaliną tik dėl jos irgi neverta). Beje, netoli nuo miesto ir išžudytiems žydams paminklėlį pastatė.
leidžiamės prie Būdakalnio
KYLAME į Būdakalnį. Spėju, kad tai - vienas stačiausių ilgų pakilimų Lietuvoje (3 km +150 m ar pan.). Verta. Paprasčiausia stačiu kampu: iš Ignalinos - į rytus (ežerėliai su šveicariškom panoramom dešinėje), tada kiek į pietus. (Tiesiai nuo Ignalinos yra po lietaus purvynu virstantis kelias per kaimus su šunimis, tad paprastai juo neinu). Ant kalno aplos šuo. Viršūnėje - gaisrininkų bokštelis. Atsargiai - lentos vietomis išpuvusios. Dar aukščiau galima lipti metalinėmis sijomis - jei suvoki visas galimas pasekmes. Geriausias vaizdelis, aišku, atsiveria ten, kur lentų nė nėra. Viena ranka apsikabini stulpą, o kita fotografuoji... Horizonte - bent keli vis tolesni kalvynai, tarp jų blyksi ežerai...
Ažušilės piliakalnis
Berods tik naktį pro šalį ėjau (pažįstamos šuniuko ieškojom), bet visai nieko.
Išvažiavusios iš Ignalinos, pasukame Jonalaukio kryptimi.
Važiuoti ramiau plentu, bet eiti tikrai geriau pro Petriškę, nukertant kampą. Tik po lietaus laukas prieš pat plentą į Vaišniūnus, kur jau čia pat Jonalaukis, virsta ežerėliu. Todėl geriau, pakilus iš Strigailiškio itin stačiu keliuku ir perkirtus Petriškę šiaurės vakarų kryptimi, iškart paeiti kelis šimtus metrų į pietvakarius (o ne eiti tiesiai) ir tada taikyti į plentą (sukti į dešinę). Erkių ten - gyvas balrogas. Norint pakliūti į Gaveikėnus, reiktų plentu grįžti Ignalinos link arba keliauti į Jonalaukį ne pro Petriškę. Bet malūnų ir kitur yra, šiuo atveju - neverta.
kartais sustojame pasigrožėti nuostabiais gamtos vaizdais
Rodos, Starlin žinojo, ką rašo (kaip ten buvo?...). Vaizdai yra kelio kairėje, ten, kur Dringis.
nuklystame į Trainiškio pusę, kur auga Trainiškio ąžuolas
Pėsčiomis tai ne visiškai arti. Kaimelis gražus.
iš tolo pasižiūrime į Balčio rezervatą, itin griežtos apsaugos zoną
ir kur bobutės uždarbiauja, grybus su uogom renka...
į stovyklavietę prie Dringio ežero. ... einame miegoti.
Jei kainų nebijot. Ir stovyklaviečių. Geriau bent ant kalniuko esančion dalin užlipt - vis ne prie plento.
Iš čia patogu aplankyti Laumiakį ir Laumiakėlius. Takelis palei Dringio įlanką Juodakumpį beveik užžėlė.
Kuriuo eidavom vandens iš šaltinio... Pro čiobrelius ir storas storas pušis, kasmet apmąstančias į yavie virstančius vasaros pilnatvę... Galima eiti keliuku iš aukštutinės stovyklavietės dalies ir sukti į kairę proskyna. Laumiakėliai yra už Laumiakio (takelį gal tiksliai apibūdinsiu AŽ...). Tie ežeriukai ne visuose žemėlapiuose teisingai pažymėti ir pavadinti. Nepatingėkit užlipt ant nosies - kalno tarp akių. Į vieną nuleistos medinės kopėčios - galima lipti it į baseiną. Mat jis stačiašlaitis, įšokt galima, bet išlipt būtų sunku. Iškart gilu, vanduo skaidrutėlis. Čia daugybę metų šokinėdavo Tarzanas, o dabar - draustinis. Tiesa, geriau neiti savaitgalį - tada daug žmonių,
net nebeįdomu būtų žiūrėti, kaip jie toleruoja nudizmą. Šiaip ten šventi ežeriukai... Ir mano pažįstama laumutė gyvena būtent Laumaky. Prie Laumiakio gyvenom, kai pirmąkart nuvažiavau į mišką, ir ne tą vieną kartą. Kai kurie žmonės sugeba pagyventi ir netoli Laumiakėlių, bet man tai atrodo jau per daug. Laužas? Prie Laumiakėlių kalniukuose jokių oficialių laužaviečių nėra ir būti negali (o prie Juodakampio galo yra - neoficiali, bet jau ir taip didelė, ten gal ir atleistina). Su primusu mes miške gyvendavom... Geriau nebandykit prie Laumiakėlių kurti - nes galiu eiti pro šalį
sukame į šiaurės vakarus. Už 4 kilometrų pasukame į kairę Šuminų kryptimi. Šuminai - etnografinis kaimas. Anksčiau jie vadinti Pabaluoše. Yra išlikusi 1 pirtis, 4 svirnai, 3 kluonai. Šie pastatai statyti XVIIIa. pabaigoje. Pasivaikštinėjusios traukiame toliau, į kitą etnografinį kaimą - Strazdus. Visas kaimas - gyva senosios aukštaitiškos buities ekspozicija. Ir Šuminai, ir Strazdai įsikūrę bene įdomiausio parko ežero - Baluošo - pakrantėje. Dabar dar porą kilometrų pavažiuosime į šiaurę, kur mūsų jau laukia Vaišnoriškė. Šis kaimas stovi prie Bukos upės.
Šuminuose dar yra košmariška nauja vila... Sakyčiau Būkos arba Būgos (žmonių klausinėjom - visaip sako). Labai lankytinas - nors iš šono - dalykas - kadagynas tarp plento ir Šuminų. Tuo vieškeliu į jį nepateksi, pateksi, tik jei iš plento pasuksi, kai jau prieini Baluošą (Pabaluošės stotelėje), o ne nuo Dringio stovyklavietės. Nuo Strazdų reikia ne į šiaurę važiuoti, o į kairę palei ežero galą sukti (po to galima ir sugrįžti). Ten vidury miško aną vasarą ėmė statyti namą, bet tikiuosi, kad dar bus galima prieiti prie ežero: ne ties namu, o toliau, kur yra proskyna. Kažkokie žiopliai ten prie vandens būdelę pastatė ir kvapą sugadino (ir "Privati t." pakabino, gaila, per aukštai, kad galėčiau ką nors pridėti). Visgi tai turbūt vienintelė vieta toje ežero pusėje, kur galima maudytis.
Ten gyvenome paskutinįjį ilgesnį laikotarpį... Naktį Mėnulis ten šviečia pušyse, kartais šviečia Indraja, už kelių žingsnių - pilkapiai, o jau ne gyvenimo, bet vaikščiojimo laikais, vieną šaltą šaltą vasarą, apsiniaukusią apsiniaukusią dieną išlipusi iš juodo juodo vandens, akimirką stovėjau ne ant to ežero kranto ir ne po tuo dangumi (susitraukusių kraujagyslių ir neužsidėtų akinių poveikis, bet vis tiek įspūdinga...). Ežeras - nuostabus, didžiulis, turėtų būti nežydintis, tačiau žalias. Galima plaukti kur tik nori (jei neskęsti). Įdomus dalykėlis - bandyti grįžti į plentą kita puse. Gal iš trečio karto išmokau nenuklysti a) į sidabrišką karklyną, b) į pelkę (žmonės, paklausti kelio, būtinai nurodys tą balą - mat "arčiau". Tad reikia klausti, kur sausa). Galima ir į Ginučius nueit ( c) ). Šiaip tiesiai į šiaurę nuo minėtojo ežero galo, net proskyna, galima pasiekti Vyžius - smagų išsibarsčiusį kaimelį. Va jame paklystu turbūt visada - per mažas, kad manoji paklaida taptų nebereikšminga. Į Vaišnoriškę ir iš Vyžių galima nueit.
Varniškėse II - Stripeikiai
(Į Stripeikius ir nuo Ginučių labai patogu eit). Šitaip gal net nebandžiau. Jau nebe 1Lt. Ir tik nuo 9 val.? dirba, tad pastaraisiais metais vis per anksti ateinu (nuo Šiliniškės, kur yra aukščiausioji ANP vieta, daug aukštesnė už Būdakalnį). Šiaip nuo Vaišnoriškės galima keliaut į šiaurę, rasti Minčios malūną ir Minčios upelę, kur visa ta vandens tėkmė, besibaigianti Žeimena, prasideda. Ar net pasiekt Ažvinčių ežerą, berods net ne Nemuno, o Dauguvos baseinui priklausantį. Pati tik porą kartų ten buvau, bet brolis sakė, kad visa ta
kita sritis jam jaučiama visai
kitaip.
važiuosime Tauragno ežero, giliausio ne tik parke, bet ir Lietuvoje (60,5 metro), pakrante.
A, tai akmuo Mokas(?) tokiu atveju bus dešinėj.
Esu ėjus atvirkščiai: norėjau būtent taip, į Stripeikius, bet nuėjau į Vyžius. Po to per radiją sakė, jog žmonės pasakoja, kad toj vietoj velnias klaidina 
Atrodo, sukau Daunoriuose - gražiam kaime po dideliu dangumi - ir nuėjau ne ta 10m pločio kapinaičių puse... O Tauragnuose galima prie Šimkūnaitės kapelio pastovėt. Yapč ryte gražu: rūkas, kalniukai, ežeras... (Tauragnai ir vietos į pietus pagal "bendrą vaizdą" smarkiai skiriasi nuo parko vidurio pušynų).
Kirdeikiai... Et, jau visai civilizuota vieta. Plika, be medžių.
Ladakalnis...
Šventas,nieko nepasakysi.
Nuo Ladakalnio galima ir prie Linkmeno nulipt, ir pereit tilteliu į Mergakumpį/Kirmelėkumpį prie Alksno
(dar viena vieta, kur pušis kiekvieną atskirai pažįstu. Ir kur daug žemuogių.). Į Salas buvo lengva nueiti iš ten, bet dabar, rodos, takas užžėlė. Kaip Senajam miške - juda tie medžiai
😉 O Antalksnė - tokia pat nelankytina, kaip ir Kirdeikiai.
Linkmenys, Kaltanėnai - kiek atsimenu, jau įdomiau, bet nebūtina į juos žiūrėt. Iš Kaltanėnų iki Šakarvos - hm, taigi kairėje bus Žeimenis, ilgas, bet ežeras. Prie Kretuonėlės teko gyvent. Malūnas - privatus...
Palūšė - graži, ten ir 1Lt bažnyčia, ir rekonstruotas (jei tebėr) labai senovinis būstas. Lūšiuose maudytis neblogai, tik žmonių daug, plentas arti. Į Ignaliną grįžt - vos 3km.
Na, aš tikrai noriu aplankyti Ladakalnį ir Stripeikius / bitininkystės muziejų. Atrodo, Dar Šuminai ir Salos turėtų būti įdomu, ar ne?
Na, Salos nėra visai būtinas dalykas. Svarbiausias dalykas ten iš vis ne kaimai, o ežerai ir miškai. Todėl dar įdomesni maršrutai būtų per mišką: tarkim, iš rytų į vakarus: Ignalina - Palūšė - Meironys - Asalnai (reik nusileist prie ežero, kur pirmas nuo keliuko aiškiai matomas priėjimas: Lorijenas ten! Matai savo krantą, vandenį, iškyšulį, už jo - vėl vandenį, o toliau - tolimąjį krantą...
Ir ten gyvent teko, o dabar niekaip neišeitų - gi po nosim visoms inspekcijoms. Maudytis gerai, nors žydi dažnai ir žolės auga. Toliau palei Asalnus nuostabiu pušynu - į Puziniškį. Būtinai reik lipt ant kalniuko: Vaizdelis su pratakais, ežerais. Ir ąžuolas ten yra. Tada tilteliu - per prataką į kairę, tada - į dešinę palei Linkmenis, tilteliu į Ladakalnio pusę - ir - į kalną. Į Ignaliną grįžtu autobusu iš Ginučių, bet kartą dienas supainiojau, tad plentu pati parėjau.
Dar gražu nuo Laumiakėlių pasukt į pietus ir patekt būtent į tą Asalnų pakrantę. Taip pat neblogai - eit į Puziniškį iš Stripeikių. Kalniukai pabrėžia pušų aukštumą, o tarp jų tyvuliuoja ežeriukai. Labai paslaptinga.
Kaip suprantu, iš Labanoro regioninio parko keliautumėte į šiaurę. O ANP pereiti tiesiog iš pietų į šiaurę nėra itin gerai. Siūlyčiau kokiu nors būdu rasti progą pavaikščioti po centrinę dalį, ir kilpomis bei ratais, o ne tiesiai.
Čia tik labai preliminarus pasiūlymas.
Žinoma, nebus jokios prievarbus, jei nenorėsi pasakoti, galėsi tiesiog pasiklausyti, tačiau pačiam pasekti - būtų tikrai kietas tolkinistinis reikalas, gali paklausti Lady of the Rings 
, tai aš ir mirdamas vilkčiau ant savo kupros tavąją, savąją ar dar kokią kitokią - jokio skirtumo... - svarbu 
Šiaip reikės pagalvot ką nors. Gal LoR sutiks kokia akciją atrakciją surengt žygio metu.
) kiekvienas iš narių sugalvoja įdomybių vienos dienos vakarui... ir taip paeiliui. Supratot? Vieną dieną tarkim rengia Aldarionas, kitą aš, trečia LoR. Čia tik padriki pavyzdžiai, bet gal forumiečiai išgalvos ką nors iš to? A?
Čia viskas "beletristiškai" parašyta, jeigu ką. Kasdienį meniu išmečiau 
cia tik elfai arba nematantys skirtumo tarp laipsniniu gerimu gali juo svaigintis.. Vynas yra megavimuisi,ir zygyje kartais mirtinai pravercia. Bet cia atskirimomentai,ne esminiai...
Žr. giją "10 įrodymų, kad elfai buvo alkoholikai". 
Sakiau, nurašo į kiaulviedrį, kitaip tariant, prilygina lakimui iki žemės graibymo. O ne taip, kaip tu išvertei. Bet čia neesmiausia neesmė.