Šaunu, Wood, dėkui už šią ilgai lauktą giją
😉 Nudžiugau, perskaitęs pirmąsias žinutes - visi pernai žygiavę forumiečiai pasirengę naujiems išbandymams - fantastika! Vis bandžiau prisiruošti sukurpti tinklapiui tinkamą mūsų praeito žygio ataskaitą, tačiau...

Na, tikriausiai ilgiau delsti būtų nelabai korektiška, tiesa?
Patirtis. Pernykštis "Žygis per Lietuvą" virto "Tranzu per Lietuvą" tik dėl vienos priežasties - per trumpą laiką norėjome pakartoti Brolijos Kelionę palei Lietuvos Anduiną

Nežinau, tikriausiai dėl to kaltas aš, tačiau, tiesą sakant, visai dėl to nesigailiu - pamačiau tikrai daug per palyginti tikrai trumpą laiką

. Netikėtumų, įvairių nesklandumų neįmanoma išvengti net ir tobuliausiai, brangiausiai suorganizuotose kelionėje. Mes galime, nebent, pasistengti kuo geriau viską suplanuoti, o jau pačią Žygio klotį visgi reiktų pavesti aukštesnių jėgų valei. Iš patirties esu susidaręs tokį gana keistą asmeninį požiūrį: kai užsidedi kuprinę ir užtrenki namų duris, tau tereikia žygiuoti ir širdyje dainuoti - net didžiausios tave užklupsiančios "nelaimės" bus tik neišvengamos Žygio dalys, be kurių nebūtų ir tikro Žygio. Sunkumai grūdina, toks turėtų būtų požiūris...
kalbu kaip koks adrenalino fanatikas
Sutinku su teiginiu, kad kriminogeninė situacija Lietuvoje yra nepavydėtina, kad Lietuvos miškuose gali net peilį į paširdžius gaut nuo kokio kaimo marozo (visi tikriausiai pernykštėje spaudoje skaitėte dviejų vokiečių porelio tragedijas, kurios, nors ir nesibaigė mirtimis, tačiau paliko žmonės, geriems žmonėms, psichologines traumas visam gyvenimui

). Tai žinodamas gali pradėt bijot ir kojas iš namų iškelt, bet ar tai išeitis? Gerai, dvi porelės buvo užpultos naktį miškuose, o kiek nebuvo užpultos? Tūkstantis, dešimtys tūkstančių. Kaimo sodybos - variantas, dažniausiai pasiteisinantis, suteikiantis patogumų (vanduo, tualetas), garantuojantis saugumą, tačiau kartu kai kam apkartinantis ir patį pagrindinį žygio teikiamą malonumą - galimybę pabūti laukinėje gamtoje tiek dieną tiek ir naktį. Aš siūlyčiau neatsisakyti galimybės pernakvoti "vidury miško", kaip neatmest ir galimybės praleisti naktį prie žmonių. Esu išbandęs budėjimą nakvynvietėse, tai įmanoma esant nemažiau kaip šešiems žmonėms - du budi, keturi miega, budėjimo trukmė apie 2 val. Jei pajėgsim, galėsim išbandyti.
Pritarčiau idėjai paklajoti po ANP bei Labnoro girią, tačiau be klajojimo dar reiktų prisigalvoti ir kokių nors konkrečių atrakcijų. Be knygų skaitymo, žygioraščio rašymo bei istorijų sekimo prie laužo, galėtume rimčiau apsvartyti bendro dainorėlio sudarymą, kokios nors istorijos suvaidinimą, "Išmok išgyventi Aukštaitijos gamtoje" arba "Pažink Aukštaitijos augalus" pažintinių žaidimų idėjas. Kas yra kelevęs, supranta, jog jėgų papildomai veiklai apart žygiavimo ir valgio ruošimo neleika daug, tačiau visgi kaip nors reiktų pasisitengti suderinti kultūrinę veiklą su fiziniu krūviu. Toks būtų mano ketinimas.
P.S. Praeitų metų priedėlis, 15 cm šliužas Nidos pušyno samanose buvo tikrai šiurpus, :shock:
P.S.S. Kaip vakar prisimenu Žygio ketvirtadienį - įsimintiniausia ir šauniausia žygio diena

.
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."