Žinutė #461
Pasakau visiems - neparašėt tada, tai ir dabar galit nerašyti, nemušiu juk 
O ir šiaip, Žygioraščio svarba - šviežūs nemiegojusių nuvargusių tolkinistų įspūdžiai, o ne susigulėję, surašyti minkštame fotelyje prieš židinį (ar kompo ekraną) 
O ir šiaip, Žygioraščio svarba - šviežūs nemiegojusių nuvargusių tolkinistų įspūdžiai, o ne susigulėję, surašyti minkštame fotelyje prieš židinį (ar kompo ekraną) And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
Pažadu surast nuotraukyčių - o kaip manot, tinklalapiui visą žygioraštį siūlyti ar dalimis? Be abejo, reikia dar pabaigos palaukti.
Koks tūsas galvoje dedasi, kai skaitau. Prisimenu viską, bet dabar pagalvoju, kodėl tiek mažai parašiau (juk minčių netrūko tikrai) ir tuomet natūraliai prisimenu tuo metu slėgusį orą/nuovargį/alkį(man) etc etc. Ypač domina paskutinės dienos, nors žinau, kad prirašiau nedaug. Vėl dėl to prakeikto lietaus. Ir atsimenu kaip buvo nutrauktas mano rašymas Molėtų kavinėje... net sakinio nespėjau baigt (ką kalbėt apie bokalą 
)
Kaip šaunu viską vėl prisimint. 