Smulkmena
, bet visgi nenorėčiau jos palikti neištaisytos: jei aš įsivaizduočiau esąs vienas iš Tolkieno pasaulio gyventojų Lietuvos ar Sibiro miškuose, tai aš būčiau ne elfas, o vienas iš III amžiaus pabaigos dunadanų (mėgstu bastymasį po miškus, esu bandęs pėdsekystę ir pan, bet labiausiai man patinka The Gift of Man
).
Bėgimą nuo realybės man visada profilaktiškai prikaišiodavo tėvai, kai aš buvau pasinėręs į rimtą skautavimą, peraugusį į indėnų gyvenimo būdo
mėgdžiojimą, kaip jie sakydavo, ir kaip dabar sako kai kas iš jūsų

. Buvau nepakankamai patyręs (14-17 metų amžiaus), tad nerasdavau argumentų prieš. Dabar aš žinau, kad tokiai civilizacijai, kokia ji yra dabar nėra jokios ateities - ji sunaikins ją maitinančią Žemę, taip sunaikindama pati save. Kai žmonės sako: "Laikykis šalčiau, neimk į galvą, juk tu vistiek nieko negali pakeisti

", aš širdyje tik pro ašaras šypsausi, nes įsivaizduoju, kaip jie laikysis kietai, kai nebeturės pakankamai
pinigų nusipirkti geriamo vandens ar šviežio oro skardinei, ar kai jie paprasčiausiai mirs iš bado (dėl klimato kaitos žadamos oi didelės sausros...). Tačiau be tokios šypsenos

daugiau nieko negaliu pasiūlyti, nes jiems
visiems rūpi tik materialinio gyvenimo gerovės
kėlimas: jei pradėtum jiems aiškinti apie subalansuotą plėtrą (kas beje visiškai sutampa su Tolkieno sukurta Hobitų pasaulėžiūra), liktum nesuprastas ir neišgirstas (patikėkit, mėginau

)
Tokiu atveju lieka vienintelė išeitis - pasinaudoti visiems gerai žinoma išmintimi: "Keisk pasaulį nuo savęs!". Gal žinote kaip tai padaryti, kai aplink didžioji dauguma visiškai abejingų ir be to tave dar žlugdančių žmonių. Kai visiems nė motais, tai kyla klausimas - kam tarp tokių trumparegiškumo įsikūnijimų, atsiprašant (to tikrai netaikau nė vienam iš jūsų, nes jūs visi esate stebuklingi
😉 ), gyventi. Išeini į mišką ir susikuri sau rojų (nors ir žinai, kad kažkada ir tame rojuje įvyks The Fall

) ir gyveni jame iki greitos Pasaulio pabaigos

Taip aš teoriškai žiūriu į pasaulį...
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."