Žinutė #41
garsinam patys
manyčiau pakankamai forumiečių turi tinkamus balsus elfam ir žmonėm, net ainom. O vat kas anime kurs...Nenustebčiau jei S.G. pasirodytų ir šių gabumų turįs... 
Tupperware - originalu ir patogu.
Žinučių — 130; puslapių — 7.
In the case of these tales, the "remote" style is probably an integral part of their quality; they are intentionally written to give the impression that they are legends handed down through many centuries. A movie version would obliterate this quality, since a movie would transport us back in time to relive the events "as they happen"; the legendary format is lost. Also, there are many elements in the Silmarillion that are difficult to really visualize; things happen in a kind of mythical reality that works well enough in the literary format, but an attempted movie version would easily appear weird or even silly (Huan the Talking Dog, anyone?)Tegaliu pasakyti tą patį – pieštinis vaizdas leidžia išlaikyti distanciją, jis nesuvokiamas kaip "nuotrauka", "reportažas". Būtent anime mėgsta stilizuoti, gerai perteikia iškilmingą stilių (normaliame "multike" joks personažas nejudėdamas netylės pusę minutės, o čia tai visai normalu). „Princesėje Mononokėje" kalbantys žvėrys-dievai buvo visai įtikinami ir nekvaili.
Alatar rašė:emm..Helges scenariju skaitei Darla?Neeee
Indraja rašė:Man sakė, jog režisierius Sergejus Paradžanovas sugebėdavo pastatyti filmus, kurie buvo visiškai ne "romano tipo", o perteikdavo poeziją pačia savo forma. Nė vieno iš jų nemačiau, bet, jei tai teisybė, tai labai gerai.Vertėtų pamatyt. Filmai iš tiesų labai poetiški ir gražūs, net kai spalvos jau išblukusios. Ir net kai ne viską supranti (nes rusiškai verčiama). Apskritai Paradžanovas statė filmus pagal gruziniškas legendas - o tai jau šį tą pasako. Bet kita vertus, tam tikros subtilybės tokio stiliaus neleistų pritaikyti Silui. Vis tik gruzinai - ne elfai (dabar susimėčiau, gal ten ir ne gruzinai... bet, atrodo, gruzinai. Vis tiek "iš tos pusės").