Pasvajokime: Silmarillion ekranizacija

Manau, kad vaidybinis serialas turėtų smarkiai skirtis nuo įprastinio vaidybinių filmų stiliaus. Įprastinis vaidybinis filmas įpareigoja personažą nuolat kažką veikti ir šnekėti, be to, normaliai, o ne "Tamista, Melkorai, Ardos platybėsna nužengęs, negeiski jos savo valion!" Bijau, kad Silui subuitinimas labai pakenktų, o ne buitiškai nufilmuoti būtų sunku (nors gal ir įmanoma. Gi "Ksenos" bijojau ir prieš ŽV ekranizavimą 😉 ). Anime tuo ir gera, kad mėgsta stilizaciją, statiškumą, vaizdo rafinuotumą ir išdailinimą - "pakylėtą" stilių.

shlykshtukas rašė:Beje, anime elfai - labai juokingi sutvėrimai. Tos kiškio ausys, oi...

Jokių kiškio ausų! Smailos, aišku, gerai - nuo žmonių skiriasi, bet ne per ilgos, ne per daug atsikišusios ir, kaip čia... Ne per siauros!

Ellorion rašė:o anime tai paprasta animacija? kaip pvz. kokie vėžliukai ninzės ar šeip kokie songokai... ?

anime kaip songokai Vėžliukai - jau vakarietiška animacija.

Neatleisciau ir visa gyvenima snairuociau i Indraja,jei Silas pasirodytu Vezliuku lygio (techninio)

Manau, kad Silas privalėtų būti keliskart geresnio techninio ir meninio lygio už įprastus anime serialus (gėda, bet vėžliukų nė serijos nemačiau, nežinau, koks ten). Tokio lygio, kokio yra tie keli, kuriuos daugiau ar mažiau mačiau, tikrai neužtektų. Kaip Miyazaki filmai ("Šihira", "Mononokė") - jau panašiau, bet nenorėčiau, kad veikėjų piešimo stilius būtų toks, kaip Miyazaki. Prie valų ir elfų man labiau dera tas stilizuotesnis piešimo būdas, kaip CLAMP (serialas "X"). Toma teisingai pastebi - 50 veikėjų gali lengvai tapti panašūs vienas į kitą, todėl dailininkai turėtų pasukti galvą ir nupiešti ne tik skirtingus rūbus bei šukuosenas, bet ir pasistengti surasti skirtingų veidų, gal net nebandyti visąlaik dantimis laikytis "kanono". Statiškumo irgi neturi būti per daug, bet disnėjiškų viražų jokiu būdu nereikia. Ir anime, ir toks nežinau kokio stiliaus "Samurajus Džekas" (ir "Matrica") judesį puikiai perteikia kitais būdais, kurie suteikia solidumo ir grakštumo vienu metu. Svarbiausia - rasti laiko tylai. Gamtos vaizdavimui labai tiktų būtent tas japoniškumas (ar tarkovskiškumas?), kurį moka perteikti Miyazaki.
Silas - maždaug ta pati opera, kaip įvairūs epai ir mitai. Deja, mačiau labai mažai jų ekranizacijų, ir nė viena negalėtų būti pavyzdys, kaip tai reikia daryti (na, ŽV visgi jau romanas...). Atsimenu kažką apie Persėją - patiko, bet atrodė labai vaikiškai. Abejoju, ar tokie dalykai iš vis nufilmuojami. O gal kas matė?

Va va. CLAMP ir man būtų labiausiai tinkantis kandidatas - ir dėl jų 'nežemiškų' personažų, ir dėl to, kad neskirsto personažų į visiškai juodus su šakėm ir kanopom bei baltus su arfom ir nimbais (ko laaaabai nemėgstu vakarietiškoj animacijoj), ir dėl to, kad nemoralizuoja. Nors man X filmas patiko labiau nei serialas (tiesa, mačiau tik kelias serijas) - stilingesnis kažkoks, detalės išbaigtesnės -- vienok geriausiai, ką CLAMP galėtų padaryti iš Silmarilliono, galima ekstrapoliuoti iš 'RG Veda" - manga ir filmuks pagal indų mitologiją. Tiesa, siužetą kartais suprast sunku, bet krūva įdomių veikėjų, apranga, aplinka ir pan. duoda neblogą vaizdą.

Vaizdas vaizdu, bet kaip įgarsinimas? Asmeniškai man Lūtijena cypaujanti japonišku stiliumi ir dejuojanti taip, kad nesuprasi- ar jai viduriai užkietėjo, ar... hm... garsiai nesakysiu... 😉 Šiurpoka, tiesa sakant. Nelabai elfiška, jei suprantate, ką turiu omeny.

Va va, Aiquen labai teisingai pastebėjo. Vaikiškos ar paaugliškos intonacijos ne vienam ausį rėžtų...

Brrr.. Lutijena kalba japonu stiliumi,arba kaip kokia Candy Candy...tai isties siaubinga..
vat kodel man animacija atrodo itarinai...arba Morgotas staugiantis kaip koks samurajus,pabreztinai perdetu aktoriniu balsu..fui

Bet juk niekas netrukdo įgarsinti vakarietišku stiliumi, ar ne? Turėjau laimę "Mononokę" žiūrėti ir su japoniškai, ir angliškai įgarsintą; ir Moro, kalbanti Gillian Anderson balsu, visiškai normaliai skamba ir negadina bendro įspūdžio.

Dainuoti galima ir operos solistę paimt. Kalbėti kartais kalba labai normaliai - nedaug girdėjau, nes ne per VIVA labai nedaug mačiau. "Mononokė" ir "Šihira" japoniškai skambėjo normaliai (be to, ten veikėjai - vaikai). O pro "garsinimą" girdėta japoniška Integra Wingates Hellsing (gi įdomiai japonai įsivaizduoja vakarietiškus vardus... ) šnekėjo labai rimtu ir žemu balsu.
A, atsiminiau vaidybinį filmą, kuriame, kuklia nuomone, bandyta, bent jau daugelyje epizodų, rasti kalbėseną mitiniam - epiniam turiniui. Vaizdas stilizuotas ir estetizuotas, svarbiausieji veikėjai suprastinti iki jų funkciją atspindinčio daugmaž vienplaniškumo, daro ir kalba tik tai, kas būtina idėjoms ir simbolikai perteikti, įvykiai turi perkeltinę prasmę, mūšiai ir kovos epiški bei ilgi... Man patiko. Betgi dauguma ėjo žiūrėti normalaus "romano" tipo filmo ir, gavę tokį reikalą, tik nusivylė. Tai buvo Matrix Reloaded + Revolutions
O kalbos apie CLAMP pieštą Silą mane veikia baisiau, nei receptų skyrelis visą dieną nevalgiusįjį...

Visa bėda, kad JRRT teisių savininkai turbūt jų neparduotų netgi vaidybiniam serialui (ką jau kalbėti apie kažkokią anime). Juk bet kuriuo atveju reikėtų adaptuoti tekstą - ne mažiau, nei ŽV atveju, gal net daugiau.
Bet svajot galim. Tarkim, jei tai būtų anime, pasisakyčiau už CLAMP personažus ir Yoshiaki Kawajiri animaciją (nesu gerai su ta sritim susipažinus, bet manau, būtų labai neblogai). O jei serialas būtų vaidybinis - kas jį režisuotų? Kas ką vaidintų? Kaip išvengti per didelio buitiškumo? O gal kaip tik viską norėtumėte matyti kuo gyvenimiškiau?

Indraja rašė: O jei serialas būtų vaidybinis - kas jį režisuotų? Kas ką vaidintų? Kaip išvengti per didelio buitiškumo? O gal kaip tik viską norėtumėte matyti kuo gyvenimiškiau?

Turbūt jei pasakyčiau, kad norėčiau Mel Brooks arba Monty Pythono govėdos, nelabai kas suprastų. O juk gera idėja - vis tiek to viso Silmarilliono patoso gerai nenufilmuosi, tai kodėl nepadarius "Monty Python and Three Silmarills?"

O šiaip nelabai žinau aš tų režisierių. Jei rimtai versijai, norėčiau Ridley Scott, jei ironiškai - Tim Burton, jei kažkam per vidurį - Terry Gilliam. Dėl aktorių, tai palaikau išsakytą nuomone - nereik jokių gviazdų, tik švieži, populiarumo nesubjauroti snukučiai. Na, nebent Gary Oldmaną paimt į Morgotus - vis tiek jam visada labai blogi blogiukai atitenka.

He, Monty nuostabu, bet manau, kad jų "Holy Grail" jau yra ne tik visų Artūro legendų, bet ir visų ŽV su Silais ekranizacija, kurios nepranoks nieks
Kažkodėl R. Skotą ne itin mėgstu (po keturių matytų filmų bijau, kad jam gaunasi itin "amerikoniškai"). Tiesą sakant, apie režisierius ir aktorius (bent jau tinkamus šiam žanrui) nieko nenutuokiu, todėl sutinku, kad aktoriai geriau nematyti.

As tai imciau koki japonu rezisieriu..nors bala zino,tiesa pasakius as irgi nelabai daug nutuokiu...
bet vat del Melo Brookso and co. tai turiu pastebeti.jog cia jau biski perdaug..Maciau as ju paskutini miuzikla "Prodiuseriai"...ne man vienam pasirode,jog kazkas cia nebetaip..siek tiek issisemta,o ir pats Brooksas gerokai pasenes atrodo(ir yra..) iki Silo vargiai datemptu(rezisavimo prasme)
nors ka as cia kalbu? :shock: dievazi,as juk uz modernu kompiuterini varianta..

Dėl Gary Oldman'o suabejočiau. Mano galva Lansas Henriksenas būtų geriau. O režisuoti... Sunku ką nors įsivaizduoti. Indomiai galėtu ir Nikita Michalkopvas padaryti.

Senasis Gollumas rašė:Indomiai galėtu ir Nikita Michalkopvas padaryti.

joo...anas jau tai padarytu..nenustebciau isvydes dvigalvi ereli ir zmones,besikaunancius uz sviesia ateiti..o ta ateitis-rodina nasaja i car papasa...fui

Filme / seriale būtų gerai suderinti "komercinius" ir "meninius" motyvus (aišku, negautų serialas reikiamo biudžeto, betgi tik svajojam...). T.y., mūšiai, kovos, kostiumai, drakonai ir kiti efektai turėtų būti padaryti netaupant vaizdo kokybės ir įspūdingumo sąskaita. Antra vertus, filme turėtų būti nemažai "kamerinių", tylių, ramių, paprastų momentų: virš žiburiuojančio sniego svyruojančios nugeltusios smilgos; pavasarį į korėtą krištolą pavirtęs ledas; žemuogės ant saulės įkaitinto kalniuko... Be to, mūšiuose, kovose reikėtų to "kažko", ką matėme "Bevardyje" (Hero) ir pirmoje Matricoje: pribloškiančio vaizdo estetiškumo, sugautų ir įšaldytų juostoje trapių akimirkų...

Na, apie Gary Oldman aš čia, kheh, nelabai rimtai sakiau. (Gerai, kad užgniaužiau norą pasiūlyti Bruce Willis už Earendilį -- pasaulio gelbėtojas, vienok)

Jau irgi norėjau šiauštis prieš Michalkovą, bet -- objektyviai -- na, moka jis statyti monumentalias (ir sentimentalias) epopėjas su daug patoso (mane šits dalykas erzina iš principo, bet Michalkovinis dar pakenčiamas, palyginus su kokiu Pearl Harbor ar panašia šlykštyne) - o Silmarillionas šiaip ir yra monumentalus epas. Su nemažai patoso.