Tyliai kliedesiukai

Tikrai labai graži kūryba. Graži - ne tas žodis.. lengva, jauki, smagi, artima. Kažkaip nežadėjau skaityt dabar, bet pradėjus eilutė po eilutės, ir bac, perskaičiau viską. Skanu. Ypač kaip dabar, grįžau iš paskaitų, laukia daug darbelių dienoj, šalia kambary bumčikas groja(grr..), bet skaičiau ir.. ir kitam pasauly. Na gal ne kitam, bet tas jausmas.. ech.. Taip, kad tik rašyk

Ačiū visiems už komentarus
Šiaip pati savo kūrybos taip gerai nevertinu, bet jei kam patiko - labai džiaugiuosi

Motina


aš sugebu
talpinti savyje ilgesį
lygiame žiemos danguje
įžiūrėti kristalus
ir elfų pėdas

aš sugebu
atrasti jumyse kartėlį
užverktose jūsų akyse
įžiebti ateities spindulius
kad atsistotumėt

aš sugebu
pakelti pasaulio sunkumą
ant smilgos trapumo pečių
nešioti jo vaikus
ir besitvelkiančius debesis
nuvyti širdin

aš nesugebu
atleisti sau už tai
jog manęs n(eb)ėra